- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- I-165-243/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00386-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Edmundui Benečiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Jungtinės profesinės sąjungos padalinys Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau Profesinė sąjunga) prašymu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį, kuria panaikinta Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė. Nurodo, jog tai trečiojo suinteresuoto asmens Profesinės sąjungos vykdomojo organo - komiteto narės V. M. buvusi pareigybė. Nurodo, jog 2009-12-16 pateikė atsakovui reikalavimą panaikinti skundžiamą įsakymą tam, kad užtikrinti socialinę partnerystę tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos bei įgyvendinti Darbo kodekso 47 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus dėl darbuotojų informavimo bei konsultavimo, tačiau atsakymo negavo. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009-06-30 įsakymu Nr. P-132-(3.1) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūros tvirtinimo“ Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje panaikintas Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamentas, tačiau liko Švietimo skyrius bei Socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyrius. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento panaikinimas nėra pagrindas panaikinti konkretaus darbuotojo pareigybę Švietimo skyriuje. Argumentuoja, jog atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą neinformavo Profesinės sąjungos ir nesikonsultavo dėl tokio sprendimo priežasčių bei padarinių darbuotojams. Teigia, jog skundžiamu įsakymu naikinant vieną konkrečią pareigybę siekiama nepagrįstai atleisti profesinės sąjungos narę V. M., nes jos pareigybė naikinama neįvertinus Švietimo skyriaus funkcijų, darbo krūvio, nesant kitų objektyvių kriterijų. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas procedūras (b.l. 5-7, 41-42).
Pareiškėjos atstovas prašyme išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo 2010-07-01 likviduojama, todėl ginčijamo įsakymo panaikinimas neturės pasekmių, nes visos pareigybės bus panaikintos. Teigia, jog skundžiamu įsakymu trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės ir interesai nepažeidžiami ir ji neturi galimybės būti perkelta į analogiškas valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose, nes teisės aktais nenumatyta galimybė iki Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidavimo trečiojo suinteresuoto asmens vykdytas funkcijas perduoti valstybės institucijoms ar savivaldybių administracijoms, perimančioms apskričių viršininkų vykdytas funkcijas. Argumentuoja, jog pareiškėja apie skundžiamą 2009-10-12 įsakymą Nr. P-240-(3.1) sužinojo 2010-10-13, todėl praleido Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą jį apskųsti, nes prašymą teismui padavė 2009-12-30 (b.l. 87-88).
Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu pareiškėjos prašymą siūlo patenkinti. Argumentuoja, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam teisės aktui ir jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovu – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesine sąjunga. Teigia, jog skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu jis priimtas, negali būti teisėtas pagrindas panaikinti konkrečią Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Mano, jog skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, apskrities viršininkui suteikianti teisę tvirtinti apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus pagal Vyriausybės patvirtintą apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus, nesuteikia teisės jam naikinti konkrečią pareigybę. Akcentuoja, jog nuoroda į Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnį nesusijusi su konkrečios pareigybės panaikinimu, nes ši teisės norma nustato viešojo administravimo subjekto galimus padalinius bei struktūrines dalis. Preambulėje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-28 nutarimas Nr. 1350, keičiantis tipinę apskrities viršininko administracijos struktūrą, nevardija konkrečių specialistų pareigybių, todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti jos užimamą pareigybę. Pažymi, jog įsakymo nuorodos į teisės aktus neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 1998-08-17 įsakymu Nr. 104 patvirtintų Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų (nenurodytas teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinis, redakcija). V. M. argumentuoja, jog jos užimamos pareigybės panaikinimui nebuvo objektyvių priežasčių ir kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, neanalizavo bei nevertino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūros, funkcijų, darbo krūvių ir darbo našumo, nors tokią pareigą turėjo pagal savo paties 2009-03-06 įsakymu Nr. 4-1437-(1.3) patvirtintą Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valdymo vidaus audito ir vidaus kontrolės vertinimo rezultatus, įgyvendinimo priemonių planą. Nurodo, jog ji buvo atleista iš užimamų pareigų, nors Profesinė sąjunga 2009-12-09 raštu Nr. 29 nedavė sutikimo ją atleisti (b.l. 84-86).
Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu siūlo prašymą patenkinti. Nurodo, jog siekdama apginti pažeistas teises ginčijo skundžiamą administracinį aktą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi jos skundas buvo atsisakytas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Teismas neatnaujino praleistą terminą paduoti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja Jungtinės profesinės sąjungos padalinys Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį, kuria panaikinta Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, užimama trečiojo suinteresuoto asmens V. M.
Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Teisės normoje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-279-08). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16–420/2007 pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Iš pareiškėjos Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos prašyme išdėstytų dalyko ir pagrindo bei pareiškėjos atstovo argumentų matyti, kad profesinė sąjunga siekia apginti profesinės sąjungos narės V. M. subjektinę teisę nebūti atleistai iš valstybės tarnybos. Prašymo patenkinimas profesinei sąjungai nesukelia teisinių pasekmių – nepakeičia profesinės sąjungos turimų teisių ir pareigų apimties. Prašymo reikalavimo patenkinimas sukelia teisines pasekmes tik profesinės sąjungos narei V. M. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. M. siekdama apginti, jos manymu pažeistas teises, pati ginčijo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį dėl Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi skundas buvo atsisakytas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Teismas neatnaujino praleistą terminą paduoti skundą ( b.l. 95-96, administracinės bylos Nr. I-594-162/2009 nutartis). Ginčo atveju teismas, nustatęs, jog prašymas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, neturi galimybės pakeisti netinkamą pareiškėją tinkamu pareiškėju, nes nurodyta teismo nutartimi teismui atsisakius priimti V. M. skundą, teismas negali jai pasiūlyti įstoti į bylą pareiškėju. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008).
Nagrinėjamu atveju taip pat analizuotina, koks yra pareiškėjos teisinis statusas.
Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos arba darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalis, toliau DK ). Darbuotojų teisių ir interesų atstovavimo bei gynimo funkcija yra suteikta profesinėms sąjungoms, formuojamoms įvairiais principais: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Profesinių sąjungų steigimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 2.38 straipsnyje, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje. Profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Profesinių sąjungų įstatymo bei kitų įstatymų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu) (Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnis). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sąjungos įstatuose (statute), be kita ko, turi būti nurodyta profesinės sąjungos organizacinė struktūra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka. Teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu). Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 4, 6 ir 8 straipsnius įstatuose nurodoma: 1) profesinės sąjungos pavadinimas ir buveinė; 2) profesinės sąjungos organizacinė struktūra; 3) vadovaujantieji organai; 4) veiklos nutraukimo tvarka; 5) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka. Vertinant profesinės sąjungos statusą, turi būti įvertinti ir profesinės sąjungos įstatai, juose apibrėžta struktūrinių padalinių teisinė padėtis bei numatyta tokių struktūrinių padalinių renkamųjų organų sistema ir kompetencija. Jungtinės profesinės sąjungos įstatų V skyriuje aptarta organizacijos struktūra, valdymo organai ir kompetencija (b.l. 22-27). Įstatų 42.1 punkte numatyta, kad viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga. Būtent tokiu padaliniu yra įvardijamas Jungtinės profesinės sąjungos padalinys - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinė sąjunga. Aukščiausias padalinio organas yra susirinkimas (konferencija), kurio kompetencijai priskirta koreguoti ir tvirtinti reglamentą, priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su Sąjungos įstatais. Padalinio vidaus įstatai tvirtinami Sąjungos antspaudu. Susirinkimo (konferencijos) renkamas padalinio pirmininkas, nustatomas jo įgaliojimų terminas (įstatų 43,44.1, 44.3,47.1). Pagal nurodytas įstatų nuostatas profesinės sąjungos padalinys susirinkimo (konferencijos) metu turi priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su Sąjungos įstatais, kurie tvirtinami Sąjungos spaudu. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog Jungtinė profesinė sąjunga 2009 m. gegužės 5 d. raštu JPS -156 ir 2009 m. gegužės 6 d. raštu Nr. JPS-158 informavo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją apie Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos įsteigimą, jos narius, komiteto sudėtį, pirmininko išrinkimą (b.l.117-120). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie įvykusį susirinkimą (konferenciją), apie joje dalyvavusių delegatų skaičių, padalinio pirmininko ir komiteto išrinkimą taip pat nepateikė Jungtinės profesinės sąjungos padalinio - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatus, todėl konstatuojama, kad ji veikia neturėdama profesinės sąjungos veiklą reglamentuojančių vidaus įstatų, kurie yra numatyti Jungtinės profesinės sąjungos įstatų 44.1 punkte. Teismo vertinimu, Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos steigimas neatitinka pačios Jungtinės profesinės sąjungos įstatų reikalavimų, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėja yra savarankiška profesinė sąjunga, galinti reikšti reikalavimus arba atstovaujanti darbuotojų teisėms ir interesams.
Aptartų argumentų pagrindu konstatuojama, jog pareiškėja neturi savarankiško materialinio-teisinio suinteresuotumo. Ginčijamas atsakovo administracinis aktas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl prašymas dėl atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos prašymą dėl atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.