Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2449-619/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2S-2449-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22621-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB „Teritus“
Atsakovas
UAB „Draugystės viešbutis“
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2449-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22621-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.5.1.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Teritus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Teritus“ ieškinį atsakovui UAB „Draugystės viešbutis“ dėl nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Teritus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Draugystės viešbutis“ atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Teritus“ terminą iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus.

3. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad teisiniuose santykiuose dalyvavo Antanas V. B., UAB „Kartušas“, UAB „Motoja“, tačiau ieškinyje neatitinka šalių rekvizitai, neįvardinti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, konkrečiai nenurodyta kokios subjektinės ieškovo teisės pažeidžiamos, kokiais veiksmais jos pažeidžiamos, taip pat nepateikti tai patvirtinantys įrodymai (faktines aplinkybes), nenurodyti šalių rekvizitai, teisinių santykių dalyvių A. V. B., UAB „Kartušas“, UAB „Mototoja“ duomenys.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Teritus“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

5. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra prieštaringa. Pažymi, jog jeigu teismo nutarties nuoroda apie neįvardintus teisinius santykius reiškia teismo reikalavimą nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tai jis yra nurodytas, kvalifikuojant faktines ieškinio aplinkybes pagal CK 6.242 str. 1 dalį, tačiau ieškovas to neprivalo daryti. Teismas nutartyje nurodo, kad „ieškinyje neatitinka šalių rekvizitai“, tačiau nėra nurodoma, kurie konkrečiai rekvizitai ir kam jie neatitinka. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, ieškinyje pakankamai išsamiai aptartos faktinės aplinkybės. Faktinėms bylos aplinkybėms pagrįsti pateikti ir pirminiai teisinių santykių dokumentai ( pvz. Preliminarioji automobilio pirkimo-pardavimo sutartis), ir ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas ir įsiteisėjusi teismo nutartis. Ieškinyje nurodyti ieškovės ir atsakovės duomenys, pateiktini pagal CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 punktus. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog nei vienas iš teismo nutartyje išvardintų asmenų (Antanas V. B., UAB „Kartušas“, UAB „Mototoja“) nėra nei bylos šalis, nei trečiasis asmuo. Tad teismo įpareigojimas pateikti apie juos duomenis, tai įvardijant, kaip ieškinio trūkumą, yra akivaizdžiai neteisėtas teismo reikalavimas ir pagrindas laikyti ieškinį paduotu su trukumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Teritus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškinyje atsakovu nurodė UAB „Draugystės viešbutis“, kuri, pasak apelianto, įsigijo ieškovės lėšomis suremontuotą automobilį, kurį pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį turėjo įsigyti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, iš kurio turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti visų teisinio santykio dalyvių Antano V. B., UAB „Kartušas“, UAB „Motoja“ duomenis, jo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinyje neįvardinti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.

10. LR CPK 111 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, (...). Taigi, įstatymas pareigą nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis numato procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pastebėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje tinkamo ieškinio elementų suformulavimo (atitikimo CPK 135 straipsniui) patikrinimas neturi virsti netiesioginiu ieškinio pagrįstumo išankstiniu įvertinimu ir konstatavimu. Kartu akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), šiuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

11. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas kreipdamasis į teismą CK 6.242 3 d. pagrindu, aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė ginčo faktinės aplinkybes, nurodė atsakovo, kuris, ieškovo nuomone, nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, rekvizitus ir pateikė įrodymus kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes.

12. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama ar įtraukdamas trečiuosius asmenis į procesą. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą.

13. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė