Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z. atstovo advokato D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo M. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Farmacijos įmonių inspekcijos pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Z. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad M. Z., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ (toliau – ir Bendrovė) – juridinio asmens, kuris verčiasi veikla, susijusia su vaistiniais preparatais (didmeninio platinimo licenzijos turėtojo) vadovu: 1) neužtikrino, kad 2010 m. rugpjūčio 12-13 d. tikslinės farmacinės veiklos tikrinimo metu Bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), Tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos pareigūnei, atlikusiai tikrinimą (toliau – inspektorė) būtų pateikti visi reikalingi su tikrinimu susiję duomenys, sudarytos sąlygos pagal kompetenciją tikrinti veiklos, susijusios su vaistiniais preparatais, sąlygas; 2) taip pat nevykdė inspektorės įpareigojimo pateikti reikalingus su tikrinimu susijusius duomenis. Taip pat, nepateikė inspektorei pateikti prašytų tikrintų vaistinių preparatų įsigijimo kainų. Tuo M. Z. nesudarė sąlygų inspektorei patikrinti, ar tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – ir Farmacijos įstatymas) 59¹ straipsnio 2 dalies ir Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 257, 1 punkto reikalavimų. Tokiu būdu jis kliudė pagal kompetenciją tikrinti veiklos, susijusios su vaistiniais preparatais, sąlygas ir tuo pačiu atlikti Tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip didmeninio platinimo licencijos turėtojas vykdo farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei nevykdė Tarnybos inspektorės teisėtų reikalavimų pateikti reikalingus duomenis. Tuo buvo pažeisti Farmacijos įstatymo 33 straipsnio 2 punkto reikalavimai bei Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191, 32 punkto reikalavimai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. nutarimu M. Z. už ATPK 44⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad M. Z. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nurodė, kad M. Z., gavęs Tarnybos viršininko įsakymą dėl tikslinio farmacinės veiklos patikrinimo, Tarnybos inspektorei nepateikė visų reikalingų su tikrinimu susijusių duomenų, t. y. nevykdė inspektorės įpareigojimo pateikti prašytų tikrinti vaistinių preparatų įsigijimo kainų iš tiekėjo, dėl ko buvo apsunkintas Bendrovės veiklos patikrinimas, tuo kliudė atlikti Tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip didmeninio platinimo licenzijos turėtojas vykdo farmacinę veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

II.

M. Z. atstovas advokatas D. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos atstovės Bendrovei pateikti reikalavimai dėl dokumentų, pagrindžiančių vaistinių preparatų įsigijimo iš tiekėjų kainas, buvo akivaizdžiai neteisėti. Pažymi, kad Bendrovė neužsiima Tarnybos patikrinimo dokumentuose nurodytų vaistinių preparatų didmenine ar mažmenine prekyba, todėl Tarnyba neturėjo teisės nustatinėti, už kokią kainą Bendrovė įsigijo vaistinius preparatus, o Bendrovė neturėjo pareigos Tarnybai atskleisti į rinką tiekiamų vaistinių preparatų įsigijimo iš tiekėjų kainos. Mano, kad Tarnyba Bendrovę privalėjo vertinti kaip vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtoją/jo atstovę, o tokiam subjektui tenkančių pareigų, kurios numatytos Farmacijos įstatymo 15 straipsnyje, 59¹ straipsnyje ir kituose teisės aktuose, Bendrovė, atsisakydama pateikti Tarnybai pareikalautus duomenis, nepažeidė. Teigia, kad tikslinio patikrinimo objektas galėjo būti Bendrovės veiklos atitiktis Gerai vaistų platinimo praktikai, o ne vaistinių preparatų didmeninės prekybos antkainių tinkamas/netinkamas taikymas, todėl Tarnybos atlikto tikrinimo procedūra ne tik neatitiko Tarnybai teisės aktais ir šios institucijos nuostatais suteiktos prerogatyvos, bet ir viršijo pačiame įsakyme nurodytas tikrinimo objekto ribas. Nurodo, kad Tarnyba neturėjo teisės pagal savo kompetenciją tikrinti Bendrovės deklaruotų vaistinių preparatų taikomų kainų struktūros, nes tai nėra numatyta Tarnybos funkcijose ir teisėse. Pažymi, kad reikalavimai, kurie yra teikiami viršijant Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktą kompetenciją (teisinę prerogatyvą), nėra teisėti, todėl už tokių reikalavimų nevykdymą asmeniui negali kilti atsakomybė pagal ATPK 44⁵ straipsnį.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog farmacinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokios išimties iš Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos taikymo tiems didmeninio platinimo licencijos turėtojams, kurie kartu yra ir nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai ar jų atstovai. Pažymi, jog apelianto argumentai apie tai, kad Bendrovė neužsiima Tarnybos patikrinimo dokumentuose nurodytų vaistinių preparatų didmenine prekyba, yra neteisingi ir klaidinantys. Nurodo, kad tam, jog galėtų kontroliuoti, kaip didmeninio platinimo licencijos turėtojai laikosi Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalies bei jį įgyvendinančio Vyriausybės nutarimo, Tarnyba turi žinoti ne tik nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo/jo atstovo deklaruotą nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, bet ir šio vaistinio preparato įsigijimo kainą. Pažymi, kad klausimų, susijusių su kainomis ir antkainių taikymu reglamentavimas Geros platinimo praktikos taisyklėse yra netiesioginis – nukreipiant į kitus teisės aktus. Teigia, kad Tarnyba, atlikdama tikslinį Bendrovės tikrinimą, neviršijo nei jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų, nei Tarnybos viršininko įsakyme nurodytų tikrinimo ribų, bei tikrindama Bendrovę veikė pagal kompetenciją, todėl Bendrovė tikrinimą atlikusiai inspektorei privalėjo pateikti jos prašytus duomenis apie tikrintų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo kainas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 44⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 44⁵ straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad dokumentų nepateikimas ir (arba) kliudymas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal kompetenciją tikrinti farmacijos praktikos ir veiklos, susijusios su vaistais (vaistiniais preparatais), sąlygas, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymas, užtraukia baudą juridinių asmenų, kurie verčiasi veikla, susijusia su vaistais (vaistiniais preparatais), vadovams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog Tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos atstovė neteisėtai reikalavo įmonės tikrinimui pateikti duomenis, pagrindžiančius vaistinių preparatų įsigijimo iš tiekėjų kainas, o Tarnyba, atlikdama tikslinį Bendrovės tikrinimą, viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

M. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas Bendrovės vadovu, kliudė Tarnybos inspektorei pagal kompetenciją tikrinti veiklos, susijusios su vaistiniais preparatais, sąlygas ir tuo pačiu atlikti Tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip didmeninio platinimo licencijos turėtojas vykdo farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei nevykdė Tarnybos inspektorės teisėtų reikalavimų pateikti reikalingus duomenis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Tarnybos viršininko įsakymu UAB „Orivas“ vadovui M. Z. buvo pranešta apie Bendrovės farmacinės veiklos patikrinimą (b. l. 16), bei asmuo iš anksto informuotas apie tai, kokie duomenys patikrinimo metu bus tikrinami (b. l. 18-21). Tačiau Bendrovės atstovai patikrinimui pateikė kitus duomenis, negu buvo prašoma. M. Z. atsisakymą pateikti prašomus duomenis motyvavo tuo, kad Tarnybos prašoma informacija yra perteklinė ir Bendrovė jos atskleisti neprivalo nei pagal Tarnybos viršininko įsakyme nurodytą patikrinimo pagrindą, nei pagal Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius rinkodaros teisės turėtojų/jų atstovų pareigas vaistų kainų valstybinio reguliavimo procese (b. l. 22). Taigi ginčo dėl to, kad prašomi duomenys Tarnybai nebuvo pateikti, nėra, tačiau ginčijamas tokio reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-956, (akto redakcija nuo 2010 m. sausio 8 d.) 9.32 ir 9.35 punktuose nustatyta, kad Tarnyba, įgyvendindama svarbiausius Tarnybos uždavinius, tikrina ir vertina didmeninio platinimo įmonių veiklą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos reikalavimus ir išduoda geros platinimo praktikos tikrinimo pažymas, bei kontroliuoja, kaip gamybos licencijos, didmeninio platinimo licencijos, vaistinės veiklos licencijos, gamybinės vaistinės veiklos licencijos turėtojai vykdo farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Farmacijos įstatymo (2010 m. sausio 10 d. įstatymo Nr. X-709 redakcija) 33 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad didmeninio platinimo licencijos turėtojas privalo leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti. Pagal to paties įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi teisę pateikę pažymėjimą ir pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, pagal kompetenciją tikrinti šias patalpas, įrengimus, įrangą, atsargas, atliekamus veiksmus, darbuotojų sudėtį, jų kvalifikaciją ir kita, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrovė yra vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtoja/jo atstovė, todėl atsisakydama pateikti Tarnybai jos prašomus duomenis Bendrovė tokiam subjektui tenkančių pareigų, numatytų Farmacijos įstatymo 15 straipsnyje, 59¹ straipsnyje ir kituose teisės aktuose, nepažeidė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Orivas“ yra didmeninio platinimo licencijos turėtojas, kuriam 2005 m. birželio 16 d. išduota didmeninio platinimo licencija, ir kurios objektas – žmonėms skirti vaistiniai preparatai, veikliosios medžiagos, pagalbinės medžiagos, įrašytos į Europos Komisijos sąrašą. Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didmeninio platinimo licencijos turėtojas, parduodamas nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalis bei ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 257 „Dėl nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių patvirtinimo“, nei kiti farmacinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokios išimties dėl Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos taikymo tiems didmeninio platinimo licencijos turėtojams, kurie kartu yra ir nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai ar jų atstovai, kuriems Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnio 1 dalimi papildomai numatyta pareiga deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad prašydama Bendrovės pateikti tikrinimui reikalingus duomenis apie vaistinių preparatų įsigijimo iš tiekėjų kainas, Tarnyba veikė pagal savo kompetenciją, todėl toks reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, bei Bendrovei privalomas vykdyti. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog Bendrovė Tarnybos inspektorės prašytus duomenis atsisakė pateikti nepagrįstai.

Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad kadangi Geros vaistų platinimo praktikos taisyklėse jokie su kainomis ir antkainių taikymu susiję klausimai nereglamentuojami, tikslinio patikrinimo objektas galėjo būti tik Bendrovės veiklos atitiktis Gerai vaistų platinimo praktikai, o ne vaistinių preparatų didmeninių antkainių tinkamas/netinkamas taikymas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 5 įsakymu Nr. 320 patvirtintų „Geros vaistų platinimo praktikos taisyklių“ 7.3 punkte nustatyta, jog gera vaistų platinimo praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistų didmeniniam platinimui ir jų kokybės kontrolei, visuma. Iš nurodytos normos seka, kad gera vaistų platinimo praktika turėtų būti traktuojami ne tik Geros vaistų platinimo praktikos taisyklėse, bet ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai vaistų didmeniniam platinimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. Z., būdamas Bendrovės vadovu, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, savo veiksmais ar neveikimu kliudė Tarnybos inspektorei pagal kompetenciją tikrinti veiklos, susijusios su vaistiniais preparatais, sąlygas ir tuo pačiu atlikti Tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip didmeninio platinimo licencijos turėtojas vykdo farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei nevykdė Tarnybos inspektorės teisėtų reikalavimų pateikti reikalingus tikrinimui duomenis, todėl jo veika pagal ATPK 44⁵ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Z. atstovo advokato D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.