- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- A2-4987-902/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03299-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendime buvo padaryta teisės taikymo klaida, kuri turi įtakos jos, kaip atsakovės, teisėms ir teisėtiems interesams.
Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. kovo 23 d. jai asmeniškai buvo įteiktas svarbus įrodymas šioje civilinėje byloje - liudytojo R. M., gyvenančio Londone, parodymai, patvirtinti notariškai. Taip pat 2017 m. balandžio 14 d. gavo pranešimą iš FNNT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus, kad pagal pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. K. neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 2017 m. gegužės 2 d. ji gavo S. K. metinių pajamų deklaracijų kopijas iš FNTT, kas sudaro jai pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, teismui nebuvo žinoma apie S. K. turtinę padėtį, tai, kad jis pinigus už automobilį iš atsakovės J. G. gavo, kad ji turėjo finansines galimybes su juo atsiskaityti. Sprendime teismas vadovavosi suformuota teismų praktika dėl įrodinėjimo, kad būtent atsakovė J. G. turėjo pareigą rašytiniais įrodymais pagrįsti, jog su ieškovu atsiskaitė. Tokiu būdu, S. K. tyčia apgavo teismą teikdamas teismui ieškinį dėl jam nesumokėtos skolos, o teismas sąžiningai suklydo ir padėjo S. K. apgaule įgyti didelės vertės turtą. Be to, 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovas S. K. jam priteistą skolą perleido A. R., tokiu būdu, ieškovas siekia apgaulės būdu praturtėti, slepia turtą. J. G. civilinėje byloje nebuvo atstovaujama advokato, todėl neturėjo jokios galimybės tinkamai gintis nuo jos atžvilgiu pareikšto ieškinio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. K. nurodė, kad mano, kad pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas ir neturi būti tenkintas. Nurodė, jog J. G. nėra subjektas, galintis prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 366 straipsnio 9 punkto pagrindu, nes teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nesutinka, kad atsakovė teismo procese neturėjo galimybės pasinaudoti atstovo pagalba, ši teisė jai buvo aiškinama viso proceso metu, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Jos atstovė į bylą ketino įstoti pavėluotai, teismas tai įvertino kaip bylos vilkinimą. Nesutinka, kad buvo padaryta teisės normų taikymo klaida. Atsakovė savo patikslintą priešieškinio reikalavimą, įrodymų vertinimą, kitus klausimus, kuriuos nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, turėjo kelti ir nagrinėti teisminiame procese. Liudytojo R. M. parodymai pareiškėjai buvo žinomi viso (civilinio) proceso metu ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, be to, liudytojo parodymai neturi esminės reikšmės įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Šio liudytojo parodymais yra keliama nauja, atsiskaitymo su S. K. versija. Tokio įrodymo pateikimas yra nesuderinamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Taip pat nesutinka, kad proceso atnaujinimo pagrindu būtų 2017 m. balandžio 4 d. FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes S. K. apie tokį tyrimą sužinojo tik gavęs J. G. pranešimą, jam įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra pareikštas, o pats tyrimas neturi sąryšio su išnagrinėta civiline byla. Nesutinka, kad S. K. pajamų deklaracijos būtų itin reikšmingos, nes teismas iš VMI išsireikalavo, prie bylos prijungė S. K. 2013 m. pajamų deklaracijas ir priimdamas ginčo sprendimą, tokiu būdu įvertino ieškovo turtinę padėtį. Be to, pareiškėjos teismui prie prašymo atnaujinti procesą pridėtos pajamų deklaracijos neatitinka rašytiniam dokumentui keliamų reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą, prašo jo netenkinti. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, kadangi pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, jog egzistuoja bent vienas proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas - dėl esminės teisės taikymo klaidos atmestinas, nes pirmos instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjos minimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas yra atmestinas, nes nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos proceso metu, tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėja šių aplinkybių neteikė, minimos aplinkybės neturi jokios įtakos įsiteisėjusiems teismo sprendimams.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.
Motyvuojamoji dalis
CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, teismas mano, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja remiasi 2017-03-23 užfiksuotais liudytojo R. M. parodymais bei 2017-04-14 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).
CPK XVIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. CPK 366 straipsnyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šiuo atveju, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos J. G. nurodytos aplinkybės (liudytojui R. M. žinomos aplinkybės dėl pinigų perdavimo, kitiems liudytojams, pareiškėjos tėvams žinomos aplinkybės apie pareiškėjos turtinę padėtį, bankiniuose išrašuose užfiksuota informacija), pareiškėjai buvo žinomos teismo proceso metu, jas buvo galima nurodyti (įrodinėti) nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjos prie apeliacinio skundo pateikti rašytiniai dokumentai apie atsiskaitymą su buvusiu sutuoktiniu, kiti įrodymai buvo įvertinti aukštesnės instancijos teismo priimant galutinį procesinį sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies. S. K. 2013 m. pajamų deklaracijos taip pat teismo buvo įvertintos, todėl nėra pagrindo manyti, jog teismas neištyrė ieškovo turtinės padėties minėtu laikotarpiu. Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įrodomosios galios neturi, nes reikšmingi faktai šiai civilinei bylai nenustatyti, tyrimo medžiaga nepasiekė teismo, nėra (įsiteisėjusio) apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismo manymu, kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės (S. K. turtinės prievolės kitiems asmenims, nusikalstamo pobūdžio veiksmai, nesusiję su disponavimu turtu ir t.t.) nėra susijusios su proceso atnaujinimo pagrindais, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai nesuteikia papildomos reikšmingos bylos nagrinėjimui informacijos, nurodytos aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, jai buvo žinomos arba turėjo būti žinomos teisminiame procese, kurį atnaujinti pareiškėją prašo, todėl teismas neturi pagrindo atnaujinti proceso.
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tuo atveju, kai pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, 2016 m. liepos 7 d. teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tokiu būdu, pareiškėja nebūdama specialiu subjektu, negali šiuo pagrindu prašyti atnaujinti proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja konkrečiai neįvardijo, kokią teisės normą neteisingai pritaikė teismas, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti keičiamas. Priešingai, pareiškėja nurodė, jog sprendime teismas vadovavosi suformuota teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims procese, todėl negalima teigti, jog teismas padarė kokią tai klaidą vertindamas šalių pateiktus įrodymus.
Taip pat teismas nesutinka, kad pareiškėja J. G. procese neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo jos atžvilgiu pareikšto ieškinio. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. L2-9549-488/2015 medžiagos (b.l. 15), J. G. su S. K. reikalavimais susipažino dar 2015 m. lapkričio 5 d., gavusi 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymą dėl įsiskolinimo už automobilį priteisimo, tokiu būdu teismas daro išvadą, jog būtent nuo tada ji turėjo realią galimybę pasinaudoti advokato pagalba. Byloje nėra duomenų, kad jai būtų sudaryti kokie tai ribojimai byloje turėti advokatą – naudotis advokato pagalba arba patikėti bylą advokatui (,,vesti bylą per advokatą). Tai, kad J. G. su advokate D. G. susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo sudarė tik 2016 m. birželio 16 d. ir advokatė pradėjo dalyvauti procese tik nuo 2016 m. birželio 21 d., atvykusi į teismo posėdį, neduoda pagrindo manyti, jog tokiu būdu, kaip tai buvo pažeistos teisės J. G. byloje turėti advokatą, naudotis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Kaip matyti, iš civilinės bylos Nr. 2-663-488/2016 (ankstesni bylos numeriai L2-9549-488/2015, 2-11004-488/2015) medžiagos, pati J. G. itin aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, teismui teikė prašymus, kuriuos teismas sprendė, ir įrodymus, kurie teismo buvo priimti į bylą, o vėliau teismo buvo ištirti ir įvertinti priimant teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja teismui pateikusi ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo (b.l. 71-74, 1 tomas), nurodė, jog bylos per advokatą neves, t.y. nesinaudos advokato pagalba, apeliaciniame procese pateikusi teismui apeliacinį skundą (b.l. 9, 3 tomas), taipogi advokato pagalbos atsisakė. Visa tai rodo, jog nors pareiškėja dėl subjektyvių (ne objektyvių) priežasčių procese teisinėmis paslaugomis pasinaudojo minimaliai (advokatė jos interesus atstovavo tik dalyje 2016-06-21 teismo posėdžio), tačiau jai (J. G.) aktyviai disponuojant savo procesinėmis teisėmis (teikiant prašymus, įrodymus), tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nesukliudė byloje nustatyti tiesos. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinį skundą (b.l. 8-9, 3 tomas) pareiškėja grindė aplinkybėmis apie netinkamą teismo įrodymų įvertinimą, tačiau nieko nepasisakė dėl negalėjimo tinkamai gintis nuo jos atžvilgiu pareikšto ieškinio, nesant atstovaujamai advokato.
Dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, yra pagrindas atmesti pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsisakius atnaujinti procesą, naikintinos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 368, 370 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur (penkis eurus 20 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese (vykdomosios bylos numeris (duomenys neskelbtini)) sustabdymą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.