- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-754-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01052-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- O. C., V. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovėms O. C. ir V. D. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms O. C. ir V. D., prašydama nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio 1,6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 7967/0001:163, esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu 4,35 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 7967/0001:58, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geonika" žemės sklypo M 1-2000 planą, nustatant šias ribos koordinates koordinačių sistemoje LKS-1994: posūkio taško 8 koordinatės X - 6059662,38, Y - 540954,03; posūkio taško 9 koordinatės X - 6059598,66, Y - 540868,64; posūkio taško 10 koordinatės X - 6059589,78, Y - 540875,23.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčas tarp šalių yra dėl šalių žemės sklypų ribos, kuri nėra aiški, kadangi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šalių žemės sklypų ribos persidengia apie 19 arų plotu. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, kuomet yra taikytina CK 4.45 str. teisės norma, pagal kurią ginčytiną žemės sklypų ribą nustato teismas. Nustačius šalių žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą UAB „Geonika“ planą, persidengiantis žemės sklypų plotas šalims būtų padalintas beveik per pusę, atsakovių žemės sklype esanti pirtis ir liktų šiame sklype, taip pat liktų pakankamas atstumas nuo pirties iki žemės sklypų ribos pirčiai prižiūrėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovės nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus akivaizdu, kad ieškovės ginčijama atsakovių žemės sklypo riba yra aiški. Žemės sklypas buvo formuojamas nuosekliai, sklypo ribas pažymint riboženkliais, kurie yra išlikę iki šiol. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovių žemės sklypo riba faktiškai buvo kitokia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovėms priklauso 4,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 7967/0001:58, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-18283-(42) „Dėl O. C., V. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7967/0001:58), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo", buvo patvirtinti atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys.
Ieškovei priklauso 1,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0078-7526, kadastrinis adresas 7967/0001:163, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Norėdama nustatyti žemės sklypo ribas geodeziniais matavimais, 2009 m. ieškovė kreipėsi į UAB „Geonika", kuri atliko geodezinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą, pagal kurį į ieškovės žemės sklypo ribas pateko atsakovėms priklausanti pirtis.
7. Vertindamas ieškovės pateiktą planą, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti žemės sklypų ribas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei būtų skirta atsakovių žemės sklypo dalis, o riba tarp šalių žemės sklypų beveik nebūtų nutolusi nuo atsakovei V. D. priklausančios prities. šiuo metu priklausančios pirties. Atsakovei V. D. priklausanti pirtis buvo pastatyta 1950 metais, ja visą laiką naudojosi atsakovės. Iš atsakovių žemės sklypo abriso matyti, kad žemės sklypo riba nuo pirties buvo nutolusi 9,30 m. Šis atstumas yra išlikęs ir 2008 m. atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Ieškovė posėdžio metu pripažino, kad, atliekant jos žemės sklypo preliminarius matavimus, matė, kad yra matuojama žemės sklypo dalis, kurioje yra ne ieškovės pastatytas statinys, tačiau nepaisant to, atliko savo sklypo matavimus ir paliko į jos sklypą įmatuotą pirtį.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktinį ginčo žemės sklypo dalies naudojimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų naudojusi ginčo žemės sklypo dalį. Šiuo atveju nustatyta priešingai – ginčo žemės sklypo dalimi naudojosi atsakovės.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atlikus, nesant šalių kaltės, susidarė tokia situacija, kad atsakovėms 2008 m. atlikus jų žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovių žemės sklypo dalis dengia kadastro žemėlapyje pažymėtą ieškovės žemės sklypą beveik 19 arų plote, tačiau atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti atsižvelgiant į šio žemės sklypo lauko planą (abrisą), taip pat nepadidinant atsakovių žemės sklypo ploto. Nustačius žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą planą, sumažėtų atsakovių žemės sklypo plotas, tokiu būdu pažeidžiant teisėtai kadastrinius matavimus atlikusios šalies teises į jai pagal nuosavybės teisės dokumentus priklausančio žemės sklypo plotą. Ieškovės reiškiamas reikalavimas taip pat neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kuri nurodo, kad, nustatant žemės sklypo ribas, negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, o ieškovė neginčija atsakovių nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo pagrindo, jų įgyto sklypo dydžio (ploto).
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
12. Ieškovės ir atsakovių žemės sklypų riba nėra aiški, kadangi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šalių sklypų ribos persidengia, ir atsakovėms priklausanti pirtis patenka į ieškovės žemės sklypą. Taigi, tarp dokumentų, kurių pagrindu sudaryti žemės sklypų planai, yra esminių neatitikimų. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, kuomet yra taikytina CK 4.45 str. teisės norma, pagal kurią ginčytiną žemės sklypų ribą nustato teismas. Nustačius šalių žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą planą, persidengiantis žemės sklypų plotas šalims būtų padalintas beveik per pusę, atsakovių žemės sklype esanti pirtis ir liktų šiame sklype, taip pat liktų pakankamas 1,03 m atstumas nuo pirties iki žemės sklypų ribos pirčiai prižiūrėti.
13. Pirmosios instancijos teismas buvo atidus atsakovių teisių gynybai ir ieškinio netenkino dėl to, kad, ieškinį patenkinus, sumažėtų atsakovių žemės sklypo plotas, tačiau ieškovės žemės sklypo ploto sumažėjimas 19 arų teismui neatrodė teisinė problema.
14. Šioje byloje yra aiškiai ir neginčijamai nustatytas atsakovių atliktų kadastrinių matavimų netinkamumas. Lietuvos žemės ūkio ministerija nustatė, kad atsakovių žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuoto sklypo ribų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia.
Atsiliepimas
15. Atsakovės su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
16. S. D. grąžinamo žemės sklypo Nr. 622 abrise atstumas nuo pirties iki žemės sklypo ribos nurodytas 9,3 m, toks, koks ir buvo natūroje, taip pat toks, koks yra 2008 m. atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Realioje situacijoje, natūroje, žemės sklypas niekur nepasislinko ir naudojamas buvusiose ribose.
17. Iš S. D. grąžinamo žemės sklypo Nr. 622 abriso matyti, kad sklypo gretimybėse sklypai nesuformuoti, todėl, pažymint S. D. grąžintino žemės sklypo ribas, S. M. nesuformuoto žemės sklypo ribos negalėjo būti pažeistos.
18. Asmenys, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, nėra atsakingi už žemės reformą vykdančių institucijų darbuotojų veiksmus. Akivaizdu, kad, rengiant abrisus, buvo padaryta klaida, nes sodybos pirtis niekaip negalėjo būti įmatuota į gretimą sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
21. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas; šalių prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Ieškovė apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad pageidauja būti išklausyta ir pateikti paaiškinimus dėl teismo sprendimo išvadų bei bylos duomenų. Tačiau šia teise ieškovė pasinaudojo teikdama apeliacinį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų faktinių bylos duomenų ir padarytų neteisingų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 7967/0001:163, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos S. M. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 42-1275. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 7967/0001:58, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos S. D. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio mėn. 24 d. sprendimu Nr. 79-9329. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-18283-(42) „Dėl O. C., V. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7967/0001:58), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kadastro duomenų patikslinimo", buvo patvirtinti atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys. Iš VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio 2009 m. gruodžio 12 d. ištraukos matyti, kad ieškovės ir atsakovių žemės sklypai persidengia apie 19 m.
23. CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu žemės savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovių žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu, yra neaiški.
24. Iš 2001 m. sausio 30 d. atsakovių žemės sklypo Nr. 622 abriso matyti, kad, atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypo riba, abrise pažymėta taškais 1-8, nustatyta taip, kad atstumas nuo šios ribos iki atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausančios 1950 m. statytos pirties yra 9,3 m. Atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2001 m. sausio 30 d. akte nurodyta, kad žemės sklypas buvo paženklintas 8 riboženkliais. Atsakovių pateiktose nuotraukose (1 t., 99-101 b.l.) matyti galimas riboženklis, kuris yra gerokai nutolęs nuo pirties link ieškovės žemės sklypo. Iš byloje esančių nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės pradiniam savininkui S. D. buvo atkuriamos grąžinant natūra turėtą žemės sklypą. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad buvusiam žemės savininkui K. D. priklausiusio žemės sklypo riba faktiškai buvo kita, nei nustatyta abrise (pažymėta taškais 1-8), kad ginčytina žemės sklypo dalimi faktiškai naudojosi ieškovė. Iš 2001 m. sausio 30 d. atsakovių žemės sklypo abriso taip pat matyti, kad, nustatant šio žemės sklypo ribas, gretimybėse buvo nepaskirta valstybinė žemė, todėl, nustatant atsakovių žemės sklypo ribas, ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos.
25. Iš UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atlikto atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir iš UAB „Sklypų matavimai“ 2015 m. gegužės mėn. sudarytos situacijos schemos (1 t., 103 b.l.) matyti, kad kadastriniais matavimais suformuoto atsakovių žemės sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta taškais 22-20, nustatyta taip, kad nuo pirties yra nutolusi atitinkamai 9,12 m. ir 8,12 m, kas atitinka 2001 m. sausio 30 d. atsakovių žemės sklypo abrise nustatytą ribą.
26. Nors Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 22 d. rašte Nr. 3IN-V-125-285 nurodyta, kad atsakovių žemės sklypo ribų ilgiai, nustatyti UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atliktais kadastriniais matavimais, skiriasi nuo 2001 m. sausio 30 d. atsakovių žemės sklypo abrise nustatytų žemės sklypo ribų ilgių, kas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teigimu, leidžia daryti išvadą, jog UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotų atsakovių žemės sklypo ribų, tačiau šis neatitikimas neturi įtakos atsakovių žemės sklypo ribai, besiribojančiai su ieškovės žemės sklypu, kadangi atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausančios 1950 m. statytos pirties vieta natūroje nėra pasikeitusi, o atsakovių žemės sklypo riba tiek pagal 2001 m. sausio 30 d. abrisą, tiek pagal UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atliktų kadastrinių matavimų planą yra nutolusi iš esmės tuo pačiu atstumu nuo šios pirties į ieškovės žemės sklypo pusę (9,3 m pagal abrisą ir 8,12 – 9,13 m pagal kadastrinių matavimų planą). Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 22 d. rašte Nr. 3IN-V-125-285 nurodyti neatitikimai galėtų turėti įtakos atsakovių žemės sklypo ribų pasislinkimui kitų (bet ne ieškovės) žemės sklypų atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad kadastriniais matavimais suformuotas atsakovių žemės sklypo plotas yra toks pats, kaip ir šio sklypo įsigijimo dokumente, t.y. 4,35 ha, o žemės sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. sausio 30 d. abrise nurodytą konfigūraciją. Ieškovė neginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 2.3-18283-(42) „Dėl O. C., V. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7967/0001:58), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kadastro duomenų patikslinimo", kuriuo buvo patvirtinti atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys. Todėl nėra pagrindo, sprendžiant šį ginčą, nesivadovauti UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atliktais atsakovių žemės sklypo kadastriniais matavimais.
27. Ieškovės žemės sklypo abrisas (sklypo Nr. 806) buvo sudarytas 2003 m. gegužės 29 d., t.y. po to, kai buvo sudarytas atsakovių žemės sklypo abrisas ir priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio mėn. 24 d. sprendimas Nr. 79-9329, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovių žemės sklypą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad, atliekant ieškovės žemės sklypo preliminarius matavimus, ieškovė matė, kad matuojamame žemės sklype yra ne jos pastatytas statinys, tačiau šios situacijos nesiaiškino, nors 2003 m. gegužės 29 d. ieškovės žemės sklypo abrise nurodyta, kad gretimas žemės sklypas Nr. 622 yra suformuotas S. D. (pradiniam žemės sklypo savininkui, atsakovės V. D. vyrui).
28. Nustačius, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į tokį atsakovių žemės sklypą, kurio riba yra 9 metrus nutolusi nuo atsakovei V. D. priklausančios pirties lik ieškovės žemės sklypo, byloje neginčijant, kad tokia atsakovių žemės sklypo riba negalėjo būti nustatyta šio žemės sklypo suformavimo ir jo perdavimo nuosavybės teisėmis metu, spręstina, kad ieškovei negalėjo būti suformuotas ir perduotas nuosavybės teisėmis toks žemės sklypas, kurio riba apima atsakovei V. D. priklausančią pirtį (ar yra prie pat šios pirties). Todėl ieškovės teisės į 1,6 ha dydžio žemės sklypą negali būti ginamos nustatant kitokią atsakovių žemės sklypo ribą, nei ji yra nustatyta 2001 m. sausio 30 d. abrise (pažymėta taškais 1-8) ir UAB „DPG systems“ 2008 m. lapkričio mėn. atliktų kadastrinių matavimų plane (pažymėta taškais 22-20).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovės O. C. naudai priteisiamos 726 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. D. atsakovės O. C. naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.