Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei Justinai Baumilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovėms O. C. ir V. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norėdama nustatyti žemės sklypo ribas geodeziniais matavimais, 2009 m. ieškovė kreipėsi į UAB „Geonika", kuri atliko geodezinius matavimus, parengė žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), planą ir kadastro duomenų bylą, bet tolimesnis dokumentų tvarkymas ir patikslintų žemės sklypo ribų registravimas buvo sustabdytas, nes su žemės sklypo ribomis nesutiko gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkės - atsakovės O. C. ir V. D., kadangi ieškovei atmatuoto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ribose atsidūrė atsakovėms priklausanti pirtis.

Pagal atsakovių prašymą, dar 2008-11-14 d. UAB „DPG systems" parengė joms priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį dalis šio sklypo (apie 19 arų) pateko į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė nesutiko su pažymėtomis gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, tačiau vėliau ieškovei nežinant buvo parengta minėto gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla, kuri buvo suderinta su Elektrėnų žemėtvarkos skyriumi. Taigi, nepaisant to, kad į atsakovėms priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateko apie 19 a. ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų žemėtvarkos skyrius suderino šio sklypo planą, tuo pagrindu kadastro tvarkytojas patikslino šio sklypo ribas ir jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Taigi ieškovei ir atsakovėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai persidengia apie 19 arų plotu. Tai patvirtina kadastro žemėlapio ištrauka. Dėl šio ginčo ieškovė ne kartą kreipėsi trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, LR Seimo kontrolierių.

2013-01-23 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2012/1-1468 nutarė „problemą dėl kaimyninio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų (kuriuos atlikus jos sklypas sumažėjo apie 20 arų) pripažinti pagrįsta". Bet to, LR Žemės ūkio ministerija 2013-05-22 raštu Nr. 3IN-V-125-285 nurodė, kad UAB „DPG systems" parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. 7967/0001:58, planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų skyrius, privalėjo išsiaiškinti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų neatitikimų priežastis ir priimti sprendimą dėl šių žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo.

Ieškovei, siekiant susitarti dėl žemės sklypų ribų taikiai, 2013 m. gegužės 7 d. įvyko susirinkimas dėl ieškovės ir atsakovių žemės sklypų ribos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Elektrėnų skyriuje, kurio metu buvo pažymėta, kad „žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti neteisingai ir turi būti tikslinami. Išdėsčius visa tai savininkams buvo pasiūlyta susitarti administracine tvarka dėl bendros ribos nustatymo. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė sutiko ieškoti kompromiso, siūlydama pakoreguoti žemės sklypų ribą taip, kad statinys-pirtis, nuosavybės teise priklausanti V. D., patektų į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės kategoriškai atsisakė tartis ir darytis naujus geodezinius matavimus. Tai patvirtina 2013-05-07 Susirinkimo dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos protokolas Nr. 51PRT-13.

Atsisakius susitarti gražiuoju ieškovė 2013-06-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Elektrėnų skyriaus raštu Nr. 51SD-(14.51.92)-1194 buvo informuota, kad vadovaujantis LR CK 4.45 str. gali ginčą spręsti teisme.

Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių ginčas yra susiklostęs dėl žemės sklypų ribos, kuri nėra aiški, kadangi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų ginčo sklypų ribos persidengia ir atsakovėms priklausantis pirties pastatas patenka į ieškovės žemės sklypo plotą. Taigi tarp dokumentų, kurių pagrindu yra sudaryti žemės sklypų ribų planai yra esminių prieštaravimų. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, kuomet yra taikytina LR CK 4.45 str. teisės norma. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, ieškovės iniciatyva UAB „Geonika", į.k. 300155879, parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą pagal kurį prašo nustatyti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, einančią per šias koordinates: X koordinatė (duomenys neskelbtini), Y koordinatė (duomenys neskelbtini) - plane pažymėta tašku 8; X koordinatė (duomenys neskelbtini), Y koordinatė (duomenys neskelbtini) - plane pažymėta tašku 9; X koordinatė (duomenys neskelbtini), Y koordinatė (duomenys neskelbtini) - plane pažymėta tašku 10, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta žemės sklypų riba.

Byloje buvo pateiktas pretendentui S. D. suformuoto sklypo Nr. 622 planas, su VĮ RC 2001-07-24 atžyma apie sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Atsakovės atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo planą bendrame žemėtvarkos projekte įbraižė specialistai - VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, o sklypo abrisas su nurodytomis ir suderintomis ribomis turėjo būti perkeltas į bendruosius planus. Sklypo Nr. 622 gretimybėse nurodyta nepaskirta valstybinė žemė. Tokiu atveju manytina, kad kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius kažkada (sudarydamas abrisą ar paruošdamas bendruosius planus) padarė klaidas, nes sodybos pirtis niekaip negalėjo būti įmatuota į gretimą sklypą. Plane akivaizdžiai matyti, kad gretimybėse sklypai nesuformuoti ir pretendentui S. D. pažymint žemės sklypo ribas bendrame kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentui S. M. nesuformuoto sklypo ribos niekaip negalėjo būti pažeistos ir todėl atsakovai negali būti atsakingi už tai, kad atliekant kadastrinius matavimus sumažėja ar padidėja žemės sklypo plotas, priklausomai nuo to, kad atsakovams priklausanti pirtis įmatuojama į bendrą S. D. suformuotą žemės sklypą.

Atsakovės pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, akivaizdu, kad negalima daryti išvados, jog ginčo žemės sklypų riba yra neaiški. Žemės sklypai buvo formuojami nuosekliai, sklypus pažymint riboženkliais, kurie išlikę iki šiol. Taip žemės sklypai naudojami faktiškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad sklypo ribos faktiškai buvo kitos ar kad sklypas buvo naudojamas kitaip. Faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos niekuomet nekėlė abejonių. Abejonės kilo, kai pradėti revizuoti sklypų riba, motyvuojant ne pagrindo sumažėjusiu sklypo plotu.

Atsakovė V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, atsakovė byloje yra tinkamai atstovaujama, todėl byla nagrinėjama atsakovei posėdyje nedalyvaujant.

Trečiojo asmens pateiktais duomenimis, Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės).

Nuostatų 21 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2005-007-01 iki 2008-12-07) nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius), kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotą kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik apskrities viršininko sprendimu.

Pagal Taisyklių 11 punktą kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida.

Išnagrinėjus žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio R. D., nuosavybės atkūrimo bylos dokumentus, matyti, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akto, parengto 2003-05-29, 4 punkte užfiksuota, kad šiame žemės sklype nėra kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės komercinės paskirties pastatų ir statinių. Taip pat jokie statiniai nepažymėti ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo techniko G. B. 2003-05-29 parengtame žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinyje (abrise). Iš to seka, kad formuojant žemės sklypą (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vietovėje ženklinant jo ribas, V. D. nuosavybės teise priklausantis statinys - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įmatuota į R. D. žemės sklypą. Tačiau VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo techniko G. B. 2003-06-11 parengtame žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1: 10 000 šio žemės sklypo ribos pažymėtos taip, lyg minėta pirtis būtų įmatuota į R. D. žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, užfiksuotus UAB „DPG systems" atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, abiejų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengė, todėl Ieškovei priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija (galimai ir plotas) labai pasikeitė.

Remiantis tuo kas išdėstyta, trečiasis asmuo pažymėjo, kad tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 9 d. - išvada Nr. SD-101-(1.13) Dėl O. C., V. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje" yra nepagrįsta ir žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Nuostatų 21 punktą, Taisyklių 11 punktą, todėl turi būti tikslintini. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius (toliau - Skyrius) siekdamas spręsti ginčą taikiai siūlė Ieškovei ir Atsakovėms susitarti dėl bendros ribos administracine tvarka. Pažymėtina, kad susirinkimo, kuris įvyko 2013 m. gegužės 7 d. metus Ieškovė sutiko ieškoti kompromiso, siūlydama pakoreguoti žemės sklypų ribą taip, kad statinys - pirtis, nuosavybės teise priklausantis V. D., patektų į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės kategoriškai atsisakė tartis ir darytis naujus geodezinius matavimus. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės ir atsakovių žemės sklypų ribos persidengia, o nuosavybės teisių atkūrimo bylose esantys dokumentai vienas kitam prieštarauja, t.y. ribos nėra aiškios, todėl šalių žemės sklypų ribas turėtų nustatyti teismas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovėms O. C. ir V. D. priklauso žemės sklypas, kurio plotas 4,3500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 72). Bylos duomenimis, 2001-01-30 inžinierius A. P. parengė nurodyto žemės sklypo paženklinimo vietoje abrisą. Abriso dešinėje pusėje yra nurodyta pirtis, nuo pirties iki sklypo ribos yra 9,3 m. atstumas (t. I, b. l. 75) Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nurodyto žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-11-14 metais UAB ,,DPG Systems“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo 2008-11-14 paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad ieškovė R. D. su nustatytomis žemės sklypo ribomis nesutinka, kadangi atsakovėms priklausančio žemės sklypo riba patenka į ieškovės žemės sklypą. (t. II, b. l. 61) Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovė, atliekant nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus, sutikimo su nustatytomis ribomis niekada nebuvo išreiškusi. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi įmonė UAB ,,DPG Systems“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu atlikti išankstinę parengto žemės sklypo plano patikrą. 2009-03-02 VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano suderinti negalima, nes ribos neatitinka geodeziškai pamatuoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos yra pažymėtos laikinajam kadastro žemėlapio sluoksnyje, atlikus išankstinę patikrą, ribų (t. II, b. l. 57). Iš prie atsakymo pateikto plano matyti, kad pagal parengtus matavimus, atsakovėms priklausantis žemės sklypas dengia apie 19 arų ieškovei priklausančio žemės sklypo. (t. II, b. l. 58) Nepaisant nurodytų neatitikimų, Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-30 įsakymu Nr. 2.3-18283-(42) „Dėl O. C., V. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo", buvo patvirtinti atsakovėms priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų duomenys.

Ieškovė paaiškino, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). (t. I, b. l. 8). Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. I, b. l. 31) Norėdama nustatyti žemės sklypo ribas geodeziniais matavimais, 2009 m. ieškovė kreipėsi į UAB „Geonika", kuri atliko geodezinius matavimus, parengė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir kadastro duomenų bylą, bet tolimesnis dokumentų tvarkymas ir patikslintų žemės sklypo ribų registravimas buvo sustabdytas, nes su žemės sklypo ribomis nesutiko gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkės - atsakovės O. C. ir V. D., kadangi ieškovei atmatuoto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ribose atsidūrė atsakovėms priklausanti pirtis. Iš byloje esančio ieškovei priklausančio žemės sklypo abriso, sudaryto 2003-05-29, matyti, kad nurodyto žemės sklypo plotas yra 1,6 ha, abrise nėra nurodytas joks žemės sklype buvęs statinys (t. I, b. l. 64). Tačiau suformavus ieškovės žemės sklypą ir atlikus jo matavimus, susidarė tokia faktinė situacija, kad atsakovei priklausanti pirtis liko ieškovės žemės sklype. Nurodyta faktinė situacija aiškiai matoma į bylą pateiktame plane (t. I, b. l. 32) Ieškovė posėdžio metu pripažino, kad atliekant jos žemės sklypo matavimus, matė, kad jos žemėje lieka stovėti sena pirtis, tačiau manė, kad nurodyta pirtis niekam nepriklauso ir galimai liko po kolūkio laikų, o ieškovė ateityje turės galimybę ją nugriauti, kadangi ji buvo būtent ieškovės žemėje.

Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2013-01-23 pažymos ,,Dėl R. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ Nr. 4D-2012/1-1468, seimo kontrolierius išnagrinėjęs skundą, problemą dėl kaimyninio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų (kuriuos atlikus ieškovės sklypas sumažėjo apie 20 arų) pripažino pagrįsta (t. I, b. l. 13-22). Taip pat LR Žemės ūkio ministerija 2013-05-22 raštu Nr. 3IN-V-125-285 nurodė, kad UAB „DPG systems" parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos specialistai išreiškė nuomonę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų skyrius, privalėjo išsiaiškinti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų neatitikimų priežastis ir priimti sprendimą dėl šių žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo (t. I, b. l. 23-26).

Kaip nurodė trečiasis asmuo byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, savo atsiliepime, išnagrinėjus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vyresniojo inžinieriaus A. P. 2001-01-30 parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. 622, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinį (abrisą) ir UAB „DPG systems" 2008-11-14 parengtą šio žemės sklypo planą M 1: 2000, matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ilgiai, UAB „DPG systems" atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, lyginant su šio žemės sklypo abrise nurodytais ribų ilgiais, kai kuriais atvejais labai skiriasi: žemės sklypo riba tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 10 pailgėjo 19,88 m (15,5 %), tarp Nr. 20 ir Nr. 1 sutrumpėjo 19,96 m (16,2 %), kitų ribų ilgiai pasikeitė nežymiai (t. I, b. l. 105, t. II, b. l. 160). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad kaip jau nustatyta, ieškovės žemės sklypo lauko brėžinyje, abrise (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra užfiksuota, kad šiame žemės sklype būtų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės komercinės paskirties pastatų ir statinių (t. I, b. l. 64).

Teismo išanalizuoti duomeny leidžia teigti, kad formuojant ieškovės žemės sklypą (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vietovėje ženklinant jo ribas, atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausantis statinys - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įmatuota į R. D. žemės sklypą. Tačiau VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo techniko G. B. 2003-06-11 parengtame žemės sklypo (projektinis Nr. 806, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1: 10000 šio žemės sklypo ribos pažymėtos taip, lyg minėta pirtis būtų įmatuota į R. D. žemės sklypą (t. I, b. l. 31). Iš teismo įvertintų dokumentų ir šalių posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad nekilnojamojo turto kadastre patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, užfiksuotus UAB „DPG systems" atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, šalims priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengė maždaug 19 arų žemės sklypo plote (t. II, b. l. 58). Iš nurodytų duomenų seka, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriui 2010 m. vasario 9 d. priėmus išvadą Nr. SD-101-(1.13) Dėl O. C., V. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje" nebuvo atsižvelgta į šalims priklausančių žemės sklypų persidengimo faktą, taip pat į tai, kad ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo atsakovių atliktiems kadastriniams matavimams ir nustatytoms sklypo riboms. Kaip paaiškino trečiojo asmens atsakovė teismo posėdžio metu, susidarę neatitikimai tarp suformuotų žemės sklypų ribų, galimai susidarė netinkamai, t. y. su klaidomis nurodžius žemės sklypų ribas šalims priklausančių žemės sklypų lauko brėžiniuose – abrisuose. Šiuo atveju pažymėtina, kad dėl atsiradusių žemės sklypų ribų neatitikimų, šalių kaltės ar neteisėtų veiksmų nėra nustatyta, šalys teisėtai naudojosi savo teisėmis atlikti kadastrinius žemės sklypų matavimus, o ginčas dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tarp šalių egzistuoja nuo pat žemės sklypų formavimo pradžios, ieškovė nesutikimą su nustatyta žemės sklypo riba yra išreiškusi raštu 2008-11-14 sklypo paženklinimo parodymo akte (t. II, b. l. 113), tačiau šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad ieškovė, atliekant jai priklausančio žemės sklypo matavimus, suprato ir matė, kad jos sklype yra įmatuotas jai nuosavybės teise nepriklausantis statinys ir nedėjo pastangų išsiaiškinti, kam priklauso nuosavybės teise šis statinys bei kodėl tokiu būdu buvo atlikti matavimai. Iš esančių byloje fotonuotraukų (b.l. 96-101, t. 1) matyti, kad prie atsakovės pirties pastatytas medinis riboženklis, nurodantis sklypo ribą, kad tai galėtų būti liekanos iš seniau nuo kokio tai statinio, o ne riboženklis, ieškovė tai paliudijančių įrodymų teismui nepateikė.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų esant ginčui dėl žemės sklypo ribų, jas nustato teismas vadovaudamasis LR CK 4.45 str. nuostatomis. Pagal LR CK 4.45 str. 1 d., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo yra ne kartą pažymėta, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismui nustatant žemės sklypų ribą, žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė prašo nustatyti ribą tarp jai ir atsakovėms priklausančių žemės sklypų pagal UAB ,,Geonika“ parengtą žemės sklypo planą, nustatant šias žemės sklypų ribos koordinates koordinačių sistemoje LKS-1994: posūkio taško 8 koordinatės X - (duomenys neskelbtini), Y - (duomenys neskelbtini); posūkio taško 9 koordinatės X - (duomenys neskelbtini), Y - (duomenys neskelbtini); posūkio taško 10 koordinatės X - (duomenys neskelbtini), Y - (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 33). Reikšdama nurodytą reikalavimą ieškovė taip pat remiasi teismų praktika, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Vertinant ieškovės pateiktą planą, pagal kurį ji prašo nustatyti žemės sklypų ribas, matyti, kad ieškovei, siekiant kompensuoti jai trūkstamą žemės sklypo plotą, būtų priskirta dalis atsakovėms šiuo metu priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu riba tarp šalims priklausančių sklypų beveik nebūtų nutolusi nuo atsakovėms šiuo metu priklausančios pirties. Teismo anksčiau nustatyta, kad plane nurodyta atsakovei V. D. priklausanti pirtis buvo pastatyta dar 1950 metais (t. II, b. l. 102), ja visą laiką naudojosi atsakovių šeima. Kaip matyti iš atsakovėms priklausančio žemės sklypo abriso, žemės sklypo riba nuo pirties iki gretimo, ieškovei priklausančio sklypo, buvo nutolusi 9,30 m (t. II, b. l. 160). Atitinkamas atstumas taip pat yra išlikęs atsakovių 2008 m. parengtame kadastrinių matavimų plane (t. I, b. l. 105). Teismas pažymi, kad atsakovė O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2001 m. matininkui A. P. atlikus atsakovių žemės sklypo lauko matavimus, atsakovės pasistatė riboženklį, nurodantį atstumą nuo pirties iki gretimo žemės sklypo ribos. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad nurodytas riboženklis yra išlikęs (t. I, b. l. 99-100). Be to, pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad atliekant jos žemės sklypo preliminarius matavimu, matė, kad yra matuojama žemės sklypo dalis, kurioje yra ne jos pastatytas statinys, tačiau nepaisant to, atliko savo sklypo matavimus ir paliko į jos sklypą įmatuotą pirtį.

Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atsižvelgia į faktinį žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo dalies (t. I, b. l. 102-104) naudojimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų naudojusi, prižiūrėjusi arba tvarkiusi ginčo žemės sklypo dalį. Šiuo atveju nustatyta priešingai – kad nurodyta sklypo dalimi prie pirties naudojosi atsakovių šeima.

Teismo išanalizuotos aplinkybės leidžia teigti, kad nors nagrinėjamu atveju, nesant šalių kaltės, susidarė tokia situacija, kad atsakovėms 2008-11-14 atlikus kadastrinius matavimus, atsakovių žemės sklypo dalis dengia plane nurodytą ieškovės žemės sklypo dalį beveik 19 arų plotyje, tačiau atsakovių žemės sklypo matavimai atlikti atsižvelgiant į paruoštą žemės sklypo lauko planą (abrisą) taip pat nepadidinant atsakovėms priklausančio žemės sklypo ploto. Šiuo atveju pažymėtina, kad nustačius žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą planą, neabejotinai sumažėtų atsakovėms priklausančio sklypo plotas, tokiu būdu pažeidžiant teisėtai kadastrinius matavimus atlikusios šalies teises į jai pagal nuosavybės teisės dokumentus priklausančio žemės sklypo plotą. Be to, ieškovės reiškiamas reikalavimas taip pat neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kuri nurodo, kad nustatant žemės sklypo ribas negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kas ieškovė neginčija atsakovių nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo pagrindo, bei jų įgyto sklypo dydžio (ploto). Kadangi ieškovės reikalavimo patenkinimas reiškia atsakovėms priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimą, teismas negali remtis ieškovės nurodoma teismų praktika, pagal kurią nustačius, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turėtų būti mažintinas po lygiai.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės arba miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusi dėl kompensacijos gavimo už jai trūkstamą žemės sklypo plotą, taip pat nėra duomenų, kad nurodytą kompensaciją ieškovei R. D. būtų atsisakyta suteikti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytais motyvais, teisingumo bei protingumo principais, taip pat išanalizuota teismų praktika, daro išvadą, kad ieškovės R. D. ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atsakovės nepateikė reikalavimo jų naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovių naudai klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš ieškovės priteisiamos 8,76 EUR bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 4, 5, 88, 93, 96, 177, 185, 259, 260, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. D. 8,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.