Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-76-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
A15.-76-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01582-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-76-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01582-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.20.; 21.9.10. (S)
Registro objekto Nr. ROIK: 20126273935KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 2 d., apie 14.20 val., važiavo su sunkiasvore transporto priemone „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė eglės popiermedį iš Pagėgių rajono į Klaipėdą, turėdamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma leidžiama transporto priemonių masė – 48 tonos (48000 kg). Pasvėrus krovinį muitinės svarstyklėmis nustatyta, kad bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 51700 kg, kuri 3720 kg viršijo leidime nurodytą leistiną bendrą masę. Transporto priemonių masė viršyta 11700 kg. A. P. važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas leidimo važiuoti didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Tokiu būdu A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 211 punktą ir Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo surašant protokolą, kuriame nurodyta teismo posėdžio data, vieta ir laikas, todėl laikytina, jog jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo protokole A. P. nurodė, kad pakrova vyko miške, kur nėra svarstyklių, todėl sunku nustatyti krovinio svorį (b.l. 3-4).

Transporto priemonės svėrimo pažymoje užfiksuota, jog transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SCHWARZMULLER N-SERIE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), junginio nuosava masė 21333 kg, faktinė pakrautos transporto priemonės (junginio) masė – 51720 kg, krovinio masė – 30387 kg, leistinas svoris įvertinus paklaidą – 40000, perkrova 11720 kg. Vilkiko ašies skaičius – 3 (b. l. 8).

Patikros sertifikatu nustatyta, jog automobilių elektroninių svarstyklių LD 5218, Nr. L07340115, patikros sertifikatas Nr. 1227383, patikra galioja iki 2021 m. kovo 8 d. (b. l. 9).

Medienos gabenimo važtaraštyje Serija V69 Nr. 02227/X42193 užfiksuota, jog medienos siuntėjas ir vežėjas VĮ Valstybinių miškų urėdija (b. l. 5).

Leidime važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone nustatyta, jog leidimas sunkvežimiui su priekaba SCHWARZMULLER N-SERIE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020 m. sausio 24 d. ir galioja iki 2021 m. sausio 23 d. (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-1844-2020 (b. l. 3-4), 2020 m. gruodžio 2 d. medienos gabenimo važtaraščiu (b. l. 5), leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis valstybinės reikmės keliais važiuojant didžiagabaritine ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kuriame nurodoma, kad leidžiama transporto priemonių masė – 48 tonos (b.l. 6-7), transporto priemonės svėrimo pažyma Nr. 20LTLU90000053 (b.l. 8), ir kitais byloje esančiais įrodymais.

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) leidžiamą bendrą svorį daugiau kaip 8 tonomis. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 16 punktas nustato, kad sunkiasvorė transporto priemonė, tai transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

KET 211 p. nustatyta, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų.

Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.8 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama transporto priemonių junginio, susidedančio iš triašio krovininio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, masė yra 40 t.

Byloje esantis leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ priklausančiai transporto priemonei leidžiama važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, taigi šiai transporto priemonei didžiausia leidžiamoji bendroji masė turi būti ne didesnė kaip 48 t (b. l. 6). Nagrinėjamu atveju A. P. 2020 m. gruodžio 2 d. vilkiku vežė eglės popiermedžio krovinį turėdamas išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog transporto priemonių junginiui galima vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 tonos, tačiau patikrinus ir pasvėrus vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, paaiškėjo, jog faktinė bendroji transporto priemonės su priekaba masė yra 51720 kg (galima paklaida 20 kg) (b. l. 8). Atsižvelgus į tai, kad A. P. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės su priekaba faktinė bendroji masė viršijo leidžiamą didžiausią bendrąją masę 11700 kg ir būtent tokios masės kroviniui vežti leidimo A. P. neturėjo.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. P. 2020 m. gruodžio 2 d., apie 14.20 val., važiavo su sunkiasvore transporto priemone „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė eglės popiermedį iš Pagėgių rajono į Klaipėdą, turėdamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma leidžiama transporto priemonių masė – 48 tonos (48000 kg). Pasvėrus krovinį muitinės svarstyklėmis nustatyta, kad bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 51700 kg, kuri 3720 kg viršijo leidime nurodytą leistiną bendrą masę. Transporto priemonių masė viršyta 11700 kg, tokiu būdu A. P. važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas leidimo važiuoti didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, sudėtį. A. P. skirtina ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė nuobauda.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi, už šį neatsargų nusižengimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju A. P. nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes – A. P. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą transporto srityje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. P. pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Byloje nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. P. dirba vairuotoju. Teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. P. turėjo galiojantį leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog jo padarytas pažeidimas buvo netyčinis. Nusižengimas padarytas dėl žmogiško suklydimo, kadangi pasikrovimas vyko miške, kuriame nebuvo svarstyklių. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog A. P. vairuotame vilkike nėra įrengtų automatinių svarstyklių. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti. Taigi minėta norma įpareigoja įmonės vadovą, ar įgaliotą asmenį, rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats ar per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimų pobūdį, A. P. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą A. P. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20126273935 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė