Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties, kuria tenkintas V. P. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2976-890/2016) V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, už tai, kad 2016 m. gegužės 28 d., apie 23.49 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. P. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės prašymas sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad V. P. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė mokymus, administracine tvarka per šį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nebaustas. Taip pat nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), turėdamas vairuotojo pažymėjimą, galėtų susirasti geriau mokamą darbą. V. P. neneigė padaręs pažeidimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino prašymą ir sutrumpino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu V. P. paskirtą dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pažymėdamas, kad V. P. bus laikomas atlikusiu nuobaudą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartyje pažymėta, kad nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog V. P. laikosi visuotinių elgesio ir moralės normų, teismui pateikti visi dokumentai, reikalingi sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimą, taigi teismas konstatavo, kad nebaigta vykdyti administracinė nuobauda jau pasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, todėl prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo turi būti tenkinamas.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. V. P. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taigi V. P. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti sutrumpintas, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Galiausiai skunde nurodoma, jog V. P. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad V. P. protokolas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų V. P. nėra padaręs (b. l. 38–42), jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 28), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 31), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 27)), tačiau vien to nepakanka, kad V. P. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones V. P. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (579 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – dvejiems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą V. P. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Nors prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuojama, kad V. P. nėra piktybinis pažeidėjas ir naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog iki aptariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo V. P. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 38–42). Ne mažiau svarbu tai, jog, remiantis Administracinių nusižengimų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. P. teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą, tačiau pažeidėjas pasitikėjimo nepateisino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimu V. P. buvo paskirta 2500 Lt bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams, už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir negalėjo pateikti jų pareigūnams, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. P. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą buvo atmestas, vis dėlto Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutarimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir specialiosios teisės atėmimo terminą V. P. sutrumpino 8 (aštuoniais) mėnesiais. Taigi, V. P. praeityje jau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieniame gyvenime, dar kartą elgėsi itin neatsakingai, kas rodo, jog iš prieš tai buvusių nuobaudų jis nepasimokė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tai atskleidžia, jog šį kartą V. P. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuobaudos tikslai ir vėl gali būti nepasiekti, o V. P. gali ir toliau daryti analogiškus ar panašaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi vien ta aplinkybė, kad V. P. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, negali visapusiškai apibūdinti pažeidėjo asmenybės ir atspindėti jo požiūrio į padarytą teisės pažeidimą.

Nors V. P. baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti neįgalia seserimi bei susirasti geriau mokamam darbui, be to, naujų V. P. teisės pažeidimų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo neteisėto elgesio esmę ir jo nebekartos. Apygardos teismas pažymi, kad pateikti dokumentai niekaip neatspindi V. P. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jie tik patvirtina, kad asmuo atitinka ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Papildomai pažymėtina, jog atsiliepime į skundą itin akcentuota, kad teisė vairuoti transporto priemones V. P. reikalinga, kad galėtų rūpintis neįgalia seserimi ir susirastų geriau mokamą darbą. Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar V. P. dirba (duomenys neskelbtini), firmoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33). Taigi pažeidėjo tvirtinimas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kad galėtų tinkamai rūpintis seserimi, neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsiliepime į skundą yra pažymėta, jog V. P. į Lietuvą grįžta trims savaitėms kas šešias savaites. Akivaizdu, jog nebūdamas Lietuvoje V. P. negali rūpintis sesers poreikiais ta apimtimi, kurią deklaruoja siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Net jei V. P. susirastų kitą darbą, kaip yra deklaruojama atsiliepime į skundą, tai yra tik planuojama galimybė, be to, tai savaime nereiškia, jog darbo vieta būtų Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad V. P. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti neįgalia seserimi. Tuo labiau, jog poreikis rūpintis sergančiu šeimos nariu atsirado ne po pažeidimo padarymo, už kurį jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Akivaizdu, kad V. P. žinojo, jog norint susirasti geriau mokamą darbą ir tinkamai pasirūpinti neįgalia seserimi, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo. Taigi V. P., ignoruodamas savo veiksmų pavojingumą, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nors prašyme nurodyta, kad V. P. įvertino savo elgesį, pasikeitė ir ateityje laikysis įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. P. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog V. P. buvo nustatytas 2,16 promilės girtumas (b. l. 8). Toks neblaivumas, remiantis ATPK 126 straipsnio 4 dalimi, atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Už vidutinį girtumo laipsnį nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. darytina išvada, jog įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad anksčiau V. P. yra ne kartą administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartą teismas jam jau buvo sutrumpinęs paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau V. P. parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėliau padarė naujų administracinių teisės pažeidimų, darytina išvada, kad tenkinti V. P. atstovės prašymą nebuvo pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs V. P. asmenybės. Vertinant V. P. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad V. P. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių nusižengimų, administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti. Taigi pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis naikinama ir dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Nors skunde prašoma paskirti 579 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams, tačiau tokia administracinė nuobauda V. P. jau buvo paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu. Asmuo už tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas antrą kartą. Taigi apygardos teismas, tenkindamas skundą, ne iš naujo paskiria nuobaudą, o paskirtąją palieka galioti ir klausimą išsprendžia iš esmės – netenkina prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos skundą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – V. P. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.