Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam M. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. (2013-11-10 R. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 215 str. 1 d. (2013-11-10 R. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-10 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (2013-11-10 sukčiavimas UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (2013-11-10 pasikėsinimas sukčiauti UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 1 p., šias pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (2013-11-11 pasikėsinimas sukčiauti UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (2013-11-11 D. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 215 str. 1 d. (2013-11-11 D. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-11 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (2013-11-11 sukčiavimas UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 1 p., šias pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (2013-11-15 pasikėsinimas sukčiauti UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (2013-11-19 pasikėsinimas sukčiauti UAB „4Finance“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., nuspręsta šiuo nuosprendžiu paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti ir M. P. skirti subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., M. P. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta M. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. gegužės 7 d.

Iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje.

UAB „4finance“ civilinis ieškinys tenkintas – iš M. P. priteistas 916,35 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (Pravieniškių 2-ame kaime, Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav.), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigų:

- interneto svetainėje www.flirtas.lt prisistatė išgalvotu T. Š. vardu, susipažino su nukentėjusiąja R. V. ir įtikino ją, kad jam reikalinga pagalba persivesti pinigų iš užsienio, o nukentėjusiajai R. V. juo patikėjus, galvojant, jog padeda draugui, ir pasakius savo elektroninės bankininkystės duomenis – sąskaitos numerį, vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį bei TAN kodus, ? neteisėtai įgijo svetimos ? nukentėjusiosios R. V. ? elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos, pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, 2013-11-10 laikotarpyje nuo 09:38 iki 09:42 val. neteisėtai panaudojo UAB „4finance“ interneto svetainėse www.smscredit.lt ir www.vivus.lt nukentėjusiosios R. V. vardu užpildydamas registracijos formas ir neteisėtai prisijungdamas prie kredito įstaigos AB DNB banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. M. P. neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios R. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje AB DNB banke, ir neteisėtai iniciavo bei atliko dvi finansines operacijas: pervedė iš nukentėjusiosios R. V. sąskaitos po 0,01 Lt registracijos mokesčio, bei nukentėjusiosios R. V. vardu interneto svetainėse www.smscredit.lt ir www.vivus.lt pateikė paraiškas 1000,00 Lt dydžio paskoloms gauti. Neatitikus sutarties sąlygų, paraiška interneto svetainėje www.smscredit.lt buvo atmesta, o paraiška interneto svetainėje www.vivus.lt buvo patenkinta ? 2013-11-11 UAB „4finance“ pervedė 1000,00 Lt į nukentėjusiosios R. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, kuriuos M. P., prisistatydamas T. Š. vardu, nurodė nukentėjusiajai R. V. pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, priklausančią J. N., kuri jam buvo leidusi naudotis savo elektroninės bankininkystės duomenimis. J. N. nežinodama, jog tai neteisėta, dalį gautų pinigų – 50,00 Lt ? nuėmė bankomate H270/HB, esančiame Lietuvininkų g. 48A, Šilutėje. M. P., pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, iš J. N. nurodytos sąskaitos 150,00 Lt pervedė sau į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, ir šiuos pinigus išleido savo reikmėms, o 800,00 Lt pervedė į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB. Šis, nežinodamas, kad tai neteisėta, nurodytus pinigus pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje AB SEB banke, priklausančią D. B., už M. P. perkamą 800,00 Lt vertės kompiuterį, ? taip M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą – 1000,00 Lt (289,62 Eur), ? bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą ? 1000,00 Lt (289,62 Eur), ? tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių;

- pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, be nukentėjusiosios R. V. žinios, 2013-11-11 10:02:30 val. prisijungė prie UAB „4Finance“ interneto svetainėje www.smscredit.lt jau esančios nukentėjusiosios R. V. paskyros ir pateikė paraišką 950,00 Lt kreditui gauti, tačiau, neatitikus sutarties sąlygų, paraiška buvo atmesta ? taip M. P. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą ? 950,00 Lt (275,14 Eur), ? tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių;

- pasinaudodamas nukentėjusiosios R. V., galvojančios, kad padeda draugui, patiklumu, ir per ją susisiekęs telefonu su nukentėjusiuoju D. V., įtikino nukentėjusįjį D. V., kad jam reikalinga pagalba persivesti pinigų iš užsienio, o nukentėjusiajam D. V. juo patikėjus, galvojant, jog padeda nukentėjusiosios R. V. draugui, ir pasakius savo elektroninės bankininkystės duomenis – sąskaitos numerį, vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį bei TAN kodus, ? neteisėtai įgijo svetimos – nukentėjusiojo D. V. ? elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos, pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, 2013-11-11 laikotarpyje nuo 18:34:44 iki 18:36:15 val. neteisėtai panaudojo UAB „4finance“ interneto svetainėse www.smscredit.lt ir www.vivus.lt nukentėjusiojo D. V. vardu užpildydamas registracijos formas ir neteisėtai prisijungdamas prie kredito įstaigos „Swedbank“, AB informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. M. P. neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo D. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje „Swedbank“ AB, ir neteisėtai iniciavo bei atliko dvi finansines operacijas: pervedė iš nukentėjusiojo D. V. sąskaitos po 0,01 Lt registracijos mokesčio, bei nukentėjusiojo D. V. vardu interneto svetainėse www.vivus.lt ir www.smscredit.lt pateikė paraiškas 1000,00 Lt dydžio kreditams gauti. Tą pačią dieną UAB „4finance“ pervedė 2000,00Lt į nukentėjusiojo D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, kuriuos M. P., neteisėtai prisijungęs prie nukentėjusiojo D. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje „Swedbank“ AB, neteisėtai pervedė, t. y. iniciavo ir atliko finansinę operaciją, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, priklausančią J. N., kuri jam buvo leidusi naudotis savo elektroninės bankininkystės duomenimis. J. N., nežinodama, kad tai neteisėta, dalį gautų pinigų ? 40,00 Lt ? nuėmė bankomate H270/HB, esančiame Lietuvininkų g. 48A, Šilutėje. M. P., pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, iš J. N. nurodytos sąskaitos 1100,00 Lt pervedė sau į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, ir šiuos pinigus išleido savo reikmėms, o 850,00 Lt pervedė K. Z. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje „Swedbank“, AB, ir šiuos pinigus išleido savo reikmėms ? taip M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą – 2000,00 Lt (579,24 Eur);

- pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, be nukentėjusiosios R. V. žinios, 2013-11-15 15:43:04 val. prisijungė prie UAB „4Finance“ interneto svetainėje www.smscredit.lt jau esančios nukentėjusiosios R. V. paskyros ir pateikė paraišką 1000,00 Lt kreditui gauti, tačiau, neatitikus sutarties sąlygų, paraiška buvo atmesta ? taip M. P. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą ? 1000,00 Lt (289,62 Eur), ? tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių;

- pasinaudodamas telefonu, interneto ryšiu, be nukentėjusiosios R. V. žinios, 2013-11-19 15:43:27 val. prisijungė prie UAB „4Finance“ interneto svetainėje www.smscredit.lt jau esančios nukentėjusiosios R. V. paskyros ir pateikė paraišką 1000,00 Lt kreditui gauti, tačiau, neatitikus sutarties sąlygų, paraiška buvo atmesta ? taip M. P. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą ? 1000,00 Lt (289,62 Eur), ? tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo bei gynėjo prašymą išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 198¹ str. 1 d.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, ji išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau keliamas nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo bei paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, nurodant, kad padarytos veikos be pagrindo kvalifikuotos dar ir pagal BK 198¹ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutinka.

Nors byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tai yra kaltinamajam visiškai pripažįstant kaltę ir sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas yra atleidžiamas nuo pareigos įvertinti, ar kaltinamojo padarytos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos ikiteisminio tyrimo metu.

Skundžiamame nuosprendyje lakoniškai konstatuota, kad kaltinamojo M. P. gynėjas advokatas Eugenijus Senovaitis prašė ginamąjį išteisinti dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 198¹ str. 1 d., nes ginamasis prie informacinių sistemų prisijungė nepažeisdamas informacinių sistemų apsaugos priemonių, t. y. prisijungė ne įsilauždamas į jas, o pasinaudodamas svetimais prisijungimo slaptažodžiais, tačiau atsakomybė pagal nurodytą BK 198¹ str. 1 d. atsiranda ir tada, kai prie informacinių sistemų prisijungiama neteisėtai naudojant ne savo slaptažodį, t. y. apeinant nustatytas informacinės sistemos saugumo procedūras. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

M. P. pripažintas kaltu padaręs BK 198¹ str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kuriuos jis padarė tais pačiais veiksmais. Atsakomybė pagal BK 198¹ str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinės sistemos apsaugos priemonės ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šioje byloje nenustatyta, kad M. P. būtų įgyvendinęs tokio pobūdžio veiksmus, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis jam suteikė patys nukentėjusieji. Šioje byloje nustatyta, kad M. P. pirmiausia atitinkamai iš R. V. ir D. V. įgijo jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 str. 1 d.), po to, neteisėtai naudodamas tuos įgytus duomenis, inicijavo atitinkamas finansines operacijas (BK 215 str. 1 d.) ir taip apgaule įgijo ar pasikėsino įgyti svetimą turtą (BK 182 str. 1 d.). M. P. tokiais veiksmais siekė užvaldyti svetimą turtą, tačiau jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą.

Konstatuotina, kad M. P. nusikalstamais veiksmais neįgyvendino BK 198¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Taigi M. P. veiksmai pagal jam inkriminuotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes visiškai atitinka BK 215 str. 1 d. dispoziciją, kuri būtent ir numato atsakomybę už neteisėtą naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą. Minėti veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti kvalifikuojami dar ir pagal BK 198¹ str. 1 d. Dėl to skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d., naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir šioje dalyje priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.). Iš aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalies šalintinos faktinės aplinkybės, kad M. P. nusikalstamas veikas padarė „pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones“.

Dėl bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė, kad M. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė keliolika apysunkių, nesunkių nusikaltimų ir pasikėsino padaryti nesunkius nusikaltimus. Veikos susijusios su siekiu gauti turtinę naudą. Įvertino jo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dominuoja analogiškų nusikalstamų veikų darymas, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas yra jauno amžiaus, gim. 1993 m., tačiau su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą. Įstatymų imperatyvus jis sistemingai pažeidinėja nuo pat paauglystės, pirmą kartą dėl vagystės buvo teisiamas tik sulaukęs 15 metų amžiaus. Tačiau ankstyvas teisėsaugos institucijų įsikišimas į M. P. gyvenimą jo nusikalstamų nuostatų nepakeitė, nuteistasis vėl nusikalto. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų jam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinį kartą dėl netinkamo elgesio bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kas leidžia spręsti, kad M. P. nesistengia keistis ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad M. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, jog analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti. Atsižvelgiant į tai, M. P. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad M. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. P. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ str. 1 d., bendrintos su kitomis bausmėmis apėmimo būdu, jas apimant griežtesne bausme, todėl M. P. išteisinus pagal BK 198¹ str. 1 d., paskirtosios galutinės bausmės skyrimui tai įtakos neturi ir nesudaro pagrindo jos švelninti.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat konstatuota, jog M. P. veikos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o bausmės pagal šias veikas subendrintos apėmimo būdu. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas (BK 214 str. 1 d.) nesudaro idealiosios sutapties su kitais apeliantui inkriminuotais nusikaltimais. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tai yra kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš pradžių buvo įvykdytas nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 214 str. 1 d., o tik po to, pasinaudojant neteisėtai gautais duomenimis, buvo sukčiauta ar pasikėsinta sukčiauti.

Neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimas (BK 215 str. 1 d.), sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi sukčiaujama ar pasikėsinama sukčiauti neteisėtai panaudojant mokėjimo priemonę. Todėl tik bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Tuo tarpu subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., turėjo būti bendrinama ne pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., o pagal BK 63 str. 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles. Tačiau nuteistajam bausmių bendrinimas sudėjimo būdu yra nepalankesnis už bausmių bendrinimą apėmimo būdu. BPK 320 str. 4 d. nurodyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas bloginti M. P. padėties, negali išeiti už skundo ribų ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą. Apsiribotina konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino paskirtas bausmes, tačiau toks bendrinimas yra palankesnis nuteistajam, taigi nekeistinas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. P. pripažintas kaltu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-10 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-11 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir priimti naują nuosprendį:

M. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-10 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. (2013-11-11 neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų pagal BK 198¹ str. 1 d., subendrinimo su kitomis bausmėmis.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti faktines aplinkybes, kad M. P. nusikalstamas veikas padarė „pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.