Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-27-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
A8.-27-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00234-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. L.
Institucija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvios Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.32pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-27-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00234-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 9.32; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 18 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., jo atstovei advokatei J. U.,

institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. ūkininkas J. L. nepildė Gyventojo vykdančio individualią veiklą pajamų išlaidų apskaitos žurnalo. Įvertinus patikrinimo metu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad ūkininkas J. L. nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. į savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3 000 Eur pajamų sumos gautos iš klientų už šiems suteiktas jodinėjimo paslaugas. Taip pat, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į ūkininko J. L. ir elektriko pareigose dirbusio P. B. raštu pateiktus paaiškinimus, išanalizavus ūkininko J. L. patikrinimui pateiktus dokumentus, įvertinus duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad ūkininkas J. L., žirgyne, esančiame adresu Gilių g. 26, Letūkų kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, leido dirbti nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 7 d. elektriko pareigose už 20 Eur vienos dienos darbo užmokestį P. B., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“ 8 ir 13 punktų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 2, 8 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusižengimų kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buhalterinės apskaitos reikalavimus pažeidė iš nežinojimo; anksčiau, kol nebuvo ūkininkas, dirbo pagal patentą, išrašydavo kvitus, o keičiant veiklos statusą nebuvo informuotas, kad taip netinka. Iki šio patikrinimo, jo kaip ūkininko niekas netikrino. 2019 metais buvo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir aiškinosi kaip turi mokėti mokesčius, jam mokesčių inspekcijos specialistai buvo sakę, kad iki 3000 Eur./m. pajamų jokių mokesčių mokėti nereikia. Kvitų knygelėje įrašydavo apie jojimo paslaugų suteikimą, tačiau buhalterinės apskaitos nevedė, nes galvojo, kad nereikia. P. B. yra jo geras pažįstamas, turintis elektriko specialybę; sužinojęs apie J. L. rūpesčius dėl elektros ūkyje, jis pasisiūlė padėti jam per savo atostogas, atlikti tam tikrus elektros darbus. J. L. su P. B. susitarė, kad už darbą duos jam po 20 Eur už dieną, buvo sutarę, kad sumokės, kai jis pabaigs darbą. Per dieną P. B. dirbdavo 2-3 valandas, planavo, kad dirbs apie 5 dienas. Pinigų jam už darbą taip ir kilo nesumokėjęs, pats P. B. jų atsisakė, bijodamas, kad ir pats užsitrauks dėl to atsakomybę. Anksčiau J. L. savo ūkyje samdomų darbuotojų neturėjo ir nežinojo tvarkos, kaip reikia įforminti darbo santykius; jeigu būtų žinojęs, kad reikia prasinešti apie priėmimą dirbti, būtų pranešęs. Labai gailisi dėl savo poelgio, prašo atsižvelgti į sunkią jo turtinę padėtį, nes šiuo metu veiklos nevykdo, pajamų iš jos negauna. Yra vedęs, abu su žmona dirba, gauna minimalius atlyginimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė J. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. L. padarė administracinius nusižengimus, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kokiomis aplinkybėmis nusižengimai padaryti, kas tai įtakojo. Buhalterinės apskaitos reikalavimus jis pažeidė, nes anksčiau dirbo pagal patentą, vėliau kaip ūkininkas ir nebuvo detaliai susipažinęs su apskaitos reikalavimais pasikeitus veiklos statusui. Pajamas užfiksuodavo kvitų knygelėse, pajamų neslėpė, tik sąskaitų neišrašė. Jam VMI specialistų buvo išaiškinta, kad kaip žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas, gavęs ne didesnes kaip 3000 Eur/ m. pajamas iš žemės ūkio veiklos, jis neprivalo mokėti nuo jų mokesčių, nėra PVM mokėtojas. Žinodamas, kad negauna 3000 Eur/m. pajamų, todėl neprivalo pildyti deklaracijų ir mokėti mokesčių, J. L. nepagalvojo, kad turi vykdyti kitus buhalterinės apskaitos reikalavimus - pildyti žiniaraščius, o už suteiktas paslaugas išduoti jų gavėjams sąskaitas-faktūras. Gaunamas pajamas fiksavo kvitų knygelėje, toje knygelėje atsispindi visos pajamos, jis nemanė, kad slepia mokesčius ir daro žalą valstybei. Nusižengimas padarytas dėl nesupratimo, o ne turint tikslą slėpti pajamas, nemokėti mokesčių. Žala valstybei nepadaryta, tik pažeista buhalterinės apskaitos pildymo tvarka. Dėl nelegalaus darbo turėtų būti atsižvelgta, kad su P. B. buvo sutarta, kad jis dirbs tik kelias dienas, po kelias valandas, atliks specialių žinių reikalaujančius elektros instaliacijos darbus, tie darbai taip ir liko neatlikti. Samdytas tik vienas darbuotojas. J. L. nepagalvojo, kad dėl kelių dienų reikėtų darbo sutartį sudaryti. Jeigu darbo užmokestis būtų buvęs sumokėtas, valstybė būtų negavusi mokesčių, būtų buvusi padaryta žala, bet ir ji nebūtų didelė, o šiuo atveju tokios žalos išvis nepadaryta. Yra nesuderinamumas tarp teisės aktuose (ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte) numatytų sankcijų. J. L. pajamos apie 500 Eur per mėnesį. Siūlo, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkią finansinę padėtį, skirti mažesnę nuobaudą, negu numato ANK. Kadangi paskirtos baudos mokėjimas ženkliai apsunkintų J. L. finansinę padėtį, prašo išdėstyti jos mokėjimą vienerių metų terminui.

Institucijos atstovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. J. L. ūkyje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu ūkininko ūkyje, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, dirbo P. B.. P. B. patikrinimo metu buvo aptiktas pačiame žirgyne ir jis neneigė, kad aptarė darbo sąlygas su J. L., susitarė, kad už atliktus darbus jam kiekvieną dieną mokės 20 Eur sumą. J. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį todėl, kad P. B. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, kuris galimai nebūtų buvęs įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu tiek J. L., tiek P. B. pripažino nelegalaus darbo faktą, tai yra, kad buvo tartasi dėl darbo vietos, ką turės asmuo atlikti ir už kokį atlygį, o apie asmens įdarbinimą neinformavo VSDFV, taigi buvo nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, todėl turėtų būti paskirta bent minimali bauda, kaip prevencinė priemonė.

J. L. pildė paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, kaip darė ir vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, tačiau tapęs ūkininku jis kiekvienam asmeniui, kuriam buvo suteikta jodinėjimo žirgais paslauga, turėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, nepriklausomai nuo to, klientas to prašo. J. L. minėjo, kad nuvykus į mokesčių inspekciją jo niekada neprašydavo apskaitos dokumentų, jis deklaruodavo pajamų sumas tokias, kokias jam atrodė teisingos ir jo vestos buhalterinės apskaitos niekas netikrino, todėl priekaištų ar pastabų neišreiškė, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes Mokesčių inspekcijos specialistai ir neatlieka visos ūkininko veiklos įforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais tikrinimo, ūkininkas pats privalėjo šiuos reikalavimus deramai išsiaiškinti ir vykdyti arba naudotis buhalterijos specialistų paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4–6), vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/12-1-19-10453 (b. l. 7–8), 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-19-9415-A4 (b. l. 9–10), 2020 m. lapkričio 4 d. J. L. paaiškinimas (b. l. 11), sąskaita faktūra (b. l. 12), 2020 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-19-9415-A2 (b. l. 13–14), 2020 m. spalio 7 d. J. L. paaiškinimas (b. l. 15), 2020 m. spalio 7 d. P. B. paaiškinimas (b. l. 16), Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0157903 (b. l. 17), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 18–22), pranešimas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas (b. l. 23), J. L. charakteristikos (b. l. 45, 47), G. L. charakteristika (b. l. 46), 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui J. L. (b. l. 48), 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojai G. L. (b. l. 51), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ANK 205 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacija) 8 punkte taip pat numato, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ar jai pasibaigus bei nurodyti šių dokumentų privalomieji rekvizitai. Gavus grynuosius pinigus už <...> suteiktas paslaugas <...>, surašomas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis (Rekomendacijos 13 punktas). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 8 punkte numatyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <...>, naudoja tokius apskaitos dokumentus: sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą; kasos aparato kvitą; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). Pažymėtina, kad ūkininko vykdoma veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas prilyginama individualiai veiklai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. ūkininkas J. L. nepildė Gyventojo vykdančio individualią veiklą pajamų išlaidų apskaitos žurnalo ir šiuo laikotarpiu į savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3 000 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų už šiems suteiktas jodinėjimo paslaugas (b. l. 9–10, 12, 13–14, 15). Šie J. L. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaruojamas nežinojimas, kaip jis kaip ūkininkas turi vesti buhalterinę apskaitą, kokius dokumentus pildyti, kokias ataskaitas teikti ir kt., jo nuo atsakomybės neatleidžia, nes ūkinę veiklą vykdantis subjektas privalo šiuos reikalavimus išsiaiškinti ir vykdyti, o jei neturi tam pakankamai žinių – gali naudotis buhalterinės apskaitos specialistų pagalba. Byloje surinktais duomenimis nebuvo įrodyta, kad J. L. valstybės institucijų specialistai išties pateikė klaidingas konsultacijas, nėra jokių įrodymų, kad jis išvis dėl tokių konsultacijų į ką nors kreipėsi, o byloje nustatytas faktas, kad jis per nepilnus metus suteikė paslaugų už 3000 Eur, kurioms neišrašė sąskaitų – faktūrų ir neįtraukė į ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, sugriauna ir J. L. versiją, kad jis sąžiningai klydo, vadovaudamasis ankstesniu išaiškinimu, kad iki 3000 Eur/m. pajamų neturi mokėti mokesčių ar pildyti tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų.

J. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Byloje esantys įrodymai (P. B. rašytinis paaiškinimas, 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas, 2020 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas) neabejotinai įrodo, jog P. B. buvo pradėjęs realiai dirbti pas ūkininką J. L.. Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai: 1) darbas buvo dirbamas J. L. susitarus su P. B.; 2) P. B. dirbo elektriko specialybei būdingus darbus (tvarkė žirgyno apšvietimą, tikrino lempas); 3) P. B. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbas nustatytoje darbo vietoje – žirgyne, esančiame adresu esančiame adresu Gilių g. 26, Letūkų kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, sutartu laiku – 2020 m. spalio 3, 4 ir 7 dienomis, pagal nustatytą darbo laiko režimą – kelias valandas per dieną); 4) iš J. L. parodymų teismo posėdyje bei rašytinės bylos medžiagos (b. l. 15, 16) matyti, kad J. L. ir P. B. buvo sutarta dėl 20 Eur per dieną darbo užmokesčio mokėjimo P. B., ir tai patvirtina, kad P. B. dirbo ūkininkui J. L. atlygintinai. Pažymėtina, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai. Taip pat iš rašytinės bylos medžiagos (b. l. 9–10, 13–14, 15, 16) matyti, kad P. B. dirbo J. L. ir P. B. nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, todėl šiuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Iš Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. 0157903 nustatyta, kad J. L. ūkis, esantis adresu Letūkų kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono įregistruotas 2015 m. vasario 10 d. (b. l. 17). Šiame ūkyje P. B. ūkininkas J. L. įdarbino pats asmeniškai, todėl jis ir laikytinas darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad P. B. įdarbintas J. L. veiksmais, tačiau pastarasis dėl teisės aktų nuostatų nežinojimo nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių. J. L. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali būti pažeistos darbo santykius reguliuojančios normos, nors pagal savo asmenines savybes (būdamas ūkininku) galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš viso to daroma išvada, jog J. L. nusižengimą padarė neatsargumo forma (dėl nerūpestingumo).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad ūkininkas J. L., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad P. B. 2020 m. spalio 3, 4 ir 7 dienomis dirbtų elektriku žirgyne, esančiame adresu Gilių g. 26, Letūkų kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) J. L. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. J. L. versiją, kad taip jis pasielgė iš nežinojimo, teismas vertina kritiškai, nes jau ne vienerius metus vykdydamas ūkinę veiklą, būdamas verslininku – tam tikras paslaugas teikiančiu ūkininku, jis turėjo nuosekliai domėtis teisėtomis tokių paslaugų suteikimo galimybėmis ir jų tinkamu įforminimu.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas šiuo atveju padarytas dėl buhalterinės apskaitos vedimo patirties trūkumo, neatsargumo forma (dėl nerūpestingumo). J. L. už ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 58–59). Atsižvelgiant į tai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje, J. L. skirtinas įspėjimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. J. L. atstovė pažymi, kad šiuo atveju yra nesuderinamumas tarp teisės aktuose (ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte) numatytų sankcijų. UĮ 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia kas laikytina nelegaliu darbu. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje numatytas ekonominės sankcijos, o ne administracinės nuobaudos, skyrimas juridiniams asmenims (ūkio subjektams); šią ekonominę sankciją skiria UĮ 55 straipsnyje nurodytos institucijos, tai yra Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą, kuri gali būti skiriama tik fiziniams asmenims (specialiesiems subjektams – darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims). Todėl sprendžiant J. L. skiriamos baudos dydžio klausimą į UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos ekonominės sankcijos dydį neatsižvelgtina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė taip pat prašo taikyti J. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Administracinė nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – tris dienas po kelias valandas per dieną, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas ir mokesčių suma, kurią būtų buvę išvengta sumokėti į valstybės biudžetą, yra nedidelė.

J. L. administracine tvarka anksčiau nebaustas (b. l. 58–59). Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo). J. L. atsakomybę šiek tiek lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, tačiau nuoširdumu šio asmens parodymai nepasižymėjo ir pripažino J. L. išties tik tas aplinkybes, kurios buvo nenuginčijamai nustatytos byloje surinktais įrodymais, savo didesnio indėlio į visų jų išsiaiškinimą neįnešdamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. L. yra vedęs, dirba, darbdavio - Pagėgių pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos vado bei Girkalių bendruomenės atstovės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 45, 47). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šios administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta, gavus pasipiktinusio įžūlia nelegalia veikla J. L. ūkyje asmens skundą, kuriame, be kita, ko, nurodytos ir aplinkybės apie pastebėtą nelegalią trenerės bei kitų asmenų veiklą (darbą) šiame ūkyje. Pats J. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad ūkyje jam kartais padeda savanoriai, tačiau neaišku, ar ir ši pagalba yra teisėta ir tinkamai įforminta, nes Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – SVĮ) 6 straipsnyje nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Taigi, savanoriška žirgų priežiūra pelno siekiančiame žirgyne irgi turi nelegalaus darbo požymių, dėl ko nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, kad J. L. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis ir jis ateityje tokių pažeidimų daugiau nedarys.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. J. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Įvertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.

Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis). J. L. atstovė teismo posėdžio metu prašė išdėstyti J. L. skiriamos baudos mokėjimą. Teismas, atsižvelgęs į prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, įvertinęs paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį (bylos duomenimis J. L. pajamos bei jo sutuoktinės pajamos siekia apie 500 Eur per mėnesį (b. l. 48, 51), sprendžia, kad siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas išdėstytinas dešimties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. L. kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti J. L. kaltu padarius:

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą;

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dešimčiai mėnesių nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant J. L. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur.

Informuoti J. L., kad pirma baudos dalis turi būti sumokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo, o kitos dalys – per 30 dienų nuo paskutinio mokėjimo. Apskundus nutarimą skirti baudą, jeigu jis nebus pakeistas, bauda turi būti sumokėta ta pačia tvarka, skaičiuojant nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20125172419, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė