Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1312-753/2016 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo V. N. dėl žemės sklypo nuomos, sprendimų ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui (kreditoriui), prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui (skolininkui), prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką, konstatavo, jog esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui, būtų pažeisti teisėti jo interesai, priimtas sprendimas prarastų savo prasmę ir taptų neįvykdomas, todėl ieškovo prašymą patenkino, uždrausdamas atsakovei vykdyti nuosavybės atkūrimo procedūrą V. N. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 6VĮ-388-(14.6.2), kuriuo yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, į suprojektuotą 16,89 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi ieškinio nepagrįstumo aplinkybe, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo pirmumo teisę pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 13 d. įsigyti žemės sklypo dalį ginčo žemės sklype. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo ne kartą išaiškinta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010 ir kt.). Konstatuotina, jog apeliantės argumentai, kuriais ji remiasi įrodinėdama ieškinio nepagrįstumą, pagal savo pobūdį yra argumentai, dėl kurių teismas pasisako nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, o tokie argumentai negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atsakovės argumentais ir teigti, jog ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, o dėl šios priežasties teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.Kaip minėta nutarties 9 punkte, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – įvertinimas, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas, įrodinėdamas minėtos sąlygos pagrįstumą, rėmėsi tuo, jog šioje byloje ginčijamas atsakovės įsakymas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo, kuriuo ieškovo naudojamo ir pretenduojamo išsinuomoti 26,97 ha žemės sklypo dalis – 16,89 ha, yra suprojektuota perduodant ją nuosavybėn neatlygintai trečiajam asmeniui V. N. Todėl toliau tęsiant nuosavybės atkūrimo procedūrą šiam asmeniui, galimai palankaus ieškovo atžvilgiu teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog konstatuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi tokiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįvykdomas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2) ieškovui buvo leista laikinai iki 2014 m. gruodžio 31 naudotis šiuo 26,97 ha žemės sklypu Nr. 56-3, ir kiekvienais metais žemės naudojimo terminas buvo tęsiamas. Šio ginčo atveju V. D. siekia, kad būtų patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2)-103 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-697 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ įtraukiant į žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą V. D. 2014 m. sausio 10 d. prašyme nurodytą nuomoti 26,97 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atlikti kitas įstatyme numatytas procedūras jam išnuomojant šį sklypą. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 6VĮ-388-(14.6.2) patvirtintas Kruonio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, kuriuo laikinai V. D. naudojamo 26,97 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis - 16,89 ha, yra suprojektuota perduodant ją nuosavybėn neatlygintinai trečiajam asmeniui V. N. Taigi, ieškovas, turėdamas įrodymų, jog jo pretenduojama išsinuomoti žemės sklypo dalis yra suprojektuota perduodant ją nuosavybėn neatlygintinai kitam asmeniui, kaip savo reikalavimų užtikrinimui prašo uždrausti atsakovei vykdyti nuosavybės atkūrimo procedūras į 16,89 ha žemės sklypo dalį pagal ginčijamą atsakovės įsakymą. Akivaizdu, jog pagal pobūdį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais. Tokiu būdu teismui galimai patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes tęsiant nuosavybės atkūrimo procedūras į ginčo žemės sklypo dalį, atsakovė jau būtų ėmusi veiksmų, sunkinančių šios sklypo dalies naudojimą, jos performavimą. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.