Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Arvydui Martinkevičiui, Ingridai Botyrienei ir Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-03-20 pagal LR BK 212¹ str., laisvės atėmimu 1 m. su 10 MGL (1250 Lt) bauda, taikant LR BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2002-03-20 pagal LR BK 212¹ str., subendrinus su ankstesniuoju nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda;

3) 2007-06-29 pagal LR BK 259 str. 2 d., areštu 15 parų;

4) 2009-05-28 pagal LR BK 284 str. 1 d., 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

5) 2012-02-10 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; Kauno apygardos teismas 2012-07-05 nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeitė ir R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, o likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2013-08-08. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu;

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1999 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu,

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-11-27 pagal LR BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 2300 Lt vertės turto už konfiskavimu. Taikant LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2005-03-24 pagal LR BK 245 str., 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

3) 2005-05-04 pagal LR BK 245 str., viešaisiais darbais 3 mėnesiams su 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda; Teistumas išnykęs.

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147² str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dalyvavo prekyboje žmonėmis, o S. R. išnaudojimo tikslais naudojosi asmens seksualinėmis paslaugomis, sekančiomis aplinkybėmis:

R. S. laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. sausio 11 d., pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, susitaręs su D. S., kad padės jai išvykti į Airiją dirbti prostitute, pažadėdamas, kad jai bus mokama 40 procentų jos uždirbtų pajamų, susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, gauti už tai 1000 eurų atlyginimą, 2015 metų sausio 11 d. perleido jam nukentėjusiąją D. S., o R. B. laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 12 d. iki sausio 14 d., susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, organizavo nukentėjusiosios D. S. išgabenimą į Airiją, siekiant ją išnaudoti prostitucijai;

S. R. 2015 metų sausio 12 dieną laikotarpyje nuo 19.18 val. iki 19.40 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. x, neatlygintinai pasinaudojo D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad ji jas teikia dėl to, kad buvo padaryta materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, ir kuris ją buvo atvežęs ir apgyvendinęs viešbutyje, turėdamas tikslą išnaudoti prostitucijai.

Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino, o R. B. ir S. R. dėl jiems pareikštų kaltinimų savo kaltę neigė.

Kaltinamojo J. S. atžvilgiu byla išskirta į atskirą.

R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su D. S. susipažino per buvusį draugą V. V., kuris jau yra miręs. 2014 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslaus laiko nepamena, V. V. jam paskambino ir pasakė, kad Kybartuose yra laisvo elgesio mergina vardu D., kuri nori išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute. Pasiūlė nuvažiuoti ir su ja pakalbėti, davė jos telefono numerį. Jis į savo telefoną D. įsivedė vardu „D. D.“. Tas V. ir pati D. S. prašė jo padėti jai išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute. Pakalbėjus apie tai su J. S., jis pasakė, kad pagalvos, paklausinės, pašnekės, o neužilgo pranešė, kad žino, kur ją galima įdarbinti. Apie tai jis pasakė D. S., o ji pradėjo rašinėti žinutes ir skambinti, pati rodė iniciatyvą. Šituo reikalu buvo gal du kartus nuvažiavęs pas ją, paėmęs jos asmens tapatybės kortelę galbūt bilietams užsakyti, padavė J. S., o paskui atidavė jai. V. norėjo padėti jai išvažiuoti, o jis norėjo tik užsidirbti truputį pinigų. Todėl tarpininkavo, nes gyveno arčiausiai nukentėjusiosios. Jis tiesiog turėjo suvesti nukentėjusią su suinteresuotu asmeniu. Dėl to J. S. atvažiavo iki Šakių, jie kartu nuvažiavo iki Kybartų. D. S. jau buvo pasiruošusi, laukė, sėdo į mašiną, ir su S. išvažiavo į Panevėžį. Ji žinojo viską, kad išvažiuos ir kuo ji dirbs, kad nenori į Vokietiją. Anglijoje irgi buvo dirbusi. Tai buvo jos savanoriškas sprendimas, jokios prievartos nebuvo. Ji norėjo išvažiuoti per šventes, bet susirgo vaikas ir negalėjo tada išvažiuoti. Jis būtų pasiėmęs menką dalį pinigų, o viskas būtų atitekę V., kuriam jų reikėjo gyvenant pataisos namuose. Kas atrado nukentėjusiąją nežino, bet mano, kad V. žmona. V. tuo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Su nukentėjusiąja telefonu yra kalbėjęs gal 10 - 15 kartų per porą mėnesių, nuo gruodžio mėnesio iki sausio. Pinigų negavo, nors juos – 1000 Eur žadėjo sumokėti J. S.. Jis lygtai sakė, kad kažkas turi pas jį atvažiuoti ir atvežti pinigus. Gailisi, kad dalyvavo tokiame sandoryje, bet tai darė paprašytas draugų ir tikėdamasis šiek tiek užsidirbti.

Nurodė, kad J. S., prieš pasiimant nukentėjusiąją, buvo atvažiavęs į Kybartus, jie buvo susitikę du kartus. J. S. norėjo pasikalbėti, pasižiūrėti, jie pasikalbėjo ir išvažiavo. Po to susitikimo J. S. sakė, kad ji nėra durna, žino, ko nori.

2015-01-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) su mama, savo mažamečiu vaiku, broliu, seserimi ir patėviu. Jos sūnui tuo metu buvo du su puse metų, vaiko tėvas jai nepadeda išlaikyti sūnaus, tik vaiko tėvo tėvai kartais paremia. Jos sūnus dažnai serga, jai tenka dirbti dviejuose darbuose, tačiau pinigų pragyvenimui nepakanka.

Jos draugė P. suvedė su A.. Su A. ji bendravo telefonu, ji jai pasakojo, kad dirbo užsienyje prostitute, kad per pusę metų užsidirbo pinigų butui Marijampolėje nusipirkti. A. sakė, kad gali ją suvesti su žmonėmis, kurie padėtų įsidarbinti prostitute užsienyje ir ji nusprendė išvykti dirbti prostitutės darbą į užsienį, nes kitaip negalėjo uždirbti pakankamai pinigų. A. davė jos telefono numerį vyriškiui, kuris jai paskambinęs prisistatė V. ir sakė galintis padėti jai įsidarbinti užsienyje prostitute. Ji pati norėjo dirbti tokį darbą, tačiau kelis kartus vis apsigalvodavo, dar susirgo vaikas ir ji negalėjo išvažiuoti. Su tuo vyriškiu ji kalbėjo telefonu keletą kartų, tačiau jo nepažįsta ir nėra mačiusi. Jis sakė, kad atlieka bausmę kalėjime. Kai galutinai apsisprendė išvykti dirbti, apie tai telefonu pasakė V., o jis davė jos telefono numerį R. S., kurio iki tol nepažinojo, tačiau tyrimo metu jį atpažino.

Su S. kalbėjosi prie jos namų, kur patvirtino, kad nori važiuoti dirbti, o jis pažadėjo padėti. Su juo buvo dar kažkoks jo draugas, kurio ji nepažįsta ir pažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo. Dar klausė, ar nori važiuoti į Airiją, ar į Vokietiją, ir ji pasakė, kad į Airiją. Jai atrodo, kad jie buvo susitikę 2014 m. lapkričio mėnesį, panašiai apie mėnesio vidurį. Norėjo užsidirbti Kalėdoms pinigų, bet susirgo vaikas, todėl išvažiuoti negalėjo.

Po poros savaičių, kai vaikas pasveiko, ji R. S. parašė SMS žinutę. Atrodo, dieną prieš Kūčias, jie su R. S. susitiko Vilkaviškyje. R. S. pasakė, kad jam reikia jos duomenų ir ji padavė jam savo pasą. Sausio 12 d. jis pasą jai grąžino.

2015-01-12 ji su R. S. susitiko Kybartuose. Buvo susiruošusi kelionei, nes taip susitarė. Manė, kad tą pačią dieną išvyks į Airiją, bet S. pasakė, kad teks kelias dienas pabūti Panevėžyje viešbutyje, kol gaus bilietus. Į Kybartus R. S. buvo atvykęs su vairuotoju, kurio iki tol nepažinojo. Jį – J. S., ji atpažino tyrimo metu. Apie savo blogą finansinę padėtį, vaiko ligą, buvo sakiusi R. S.. Iš jos minėtų asmenų prievartos nebuvo, bet vėliau jai nepatiko, kad teko lytiškai santykiauti (1 t., 88-91 b.l.).

Liudytoja L. J., parodė, kad D. S. yra jos dukra. Nežino, kaip ji atsirado Panevėžyje. Tuo laiku ji buvo išėjusi iš namų, o iki to gyveno pas ją. Jos nebuvo namie gal savaitę, ar dvi. Prieš tai ji dirbo parduotuvėje Maxima. Žinojo, kad ji ketina išvykti į užsienį, nes anksčiau yra buvusi Anglijoje apie 2-3 metus. Ką ten dirbo, nepasakojo. Kai ją parvežė iš Panevėžio, patalpino Marijampolėje mamos ir vaiko namuose. Ji ten gyveno apie 2 mėnesius.

Kai ji grįžo iš užsienio, gyveno pas ją, nes savo būsto neturėjo. Nepritekliaus nebuvo, jie kiek galėjo, tiek padėjo. Ji su vaiku turėjo savo atskirą kambarį. Kur gyveno, kai išėjo, nežino. Vaiką paliko pas ją. Dukra buvo įrašyta į socialinės rizikos grupę, nes ją rado girtą, tada ir įrašė. Po to įrašymo ji rūpinosi savo vaiku. Parduotuvėje ji uždirbdavo minimumą. Ji padori mergina, nepasakyčiau, kad laisvo elgesio. Žino, kad šiuo metu ji dirba pardavėja Anglijoje.

Kai grįžo iš Panevėžio, ji užsidarė, verkė. Galima sakyti, kad buvo patyrusi stresą. Su D. bendravo, kai ji buvo Marijampolėje. Nuvažiavo pas ją aplankyti. Buvo praėję gal 2-3 dienos. Kiek suprato iš „Caritas“ darbuotojų, ji bijojo grįžti, nes norėjo apsaugoti jų šeimą, kad kas negąsdintų, neatvažiuotų pas juos. Kas jai pasiūlė apsigyventi „Caritas“ šeimos namuose, nežino.

Liudytoja A. V. – B., parodė, jog dirba Vilkaviškio socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja. D. S. pažinojo, nes ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Su ja dirbo pusmetį, nuo 2014 metų vasaros iki Naujųjų metų. Jų bendravimas baigėsi gruodžio mėnesį, nes ji vis migruodavo tai į vieną seniūniją, tai į kitą. Ja buvo susirūpinta dėl alkoholio vartojimo ir dėl negalėjimo pasirūpinti vaiku. D. niekada neatsakinėdavo nei į jos, nei į savo mamos skambučius, neinformuodavo, kur randasi. Apie savo pažįstamus ji nieko nepasakojo, buvo motyvuojama registruotis darbo biržoje, dirbo „Maximoje“, bet dėl alkoholio ją išmetė. Ji neminėjo, kad ketina išvažiuoti į užsienį.

Namie jai buvo geros sąlygos, kai gyveno pas mamą. Turėjo atskirą kambarį, butas buvo trijų kambarių. Aplinka tvarkinga, maisto būdavo visada. Brolis, sesuo prižiūrėti. Būdavo, kad ji išeidavo parai, bet visada grįždavo. Iš pradžių ji rūpinosi vaiku, paskui palikdavo vaiką savo mamai. Jokių pranešimų, kad ji užsiiminėja prostitucija, nebuvo. Kartą buvo nuvykusi pas D. su policijos pareigūnu. Ji buvo blaivi, bet matėsi, kad sumušta. Bandė išsiaiškinti, kas atsitiko, bet ji nesakė, tik minėjo, kad nori išeiti iš namų, nenori gyventi su mama. Yra mačiusi, kaip ji grįžo namo suplėšytais rūbais, sėdėjo ant lovos ir lingavo, po to pasiėmė daiktus ir išėjo iš namų. Ji sakė, kad bandys susitvarkyti gyvenimą.

2015-01-14 asmens parodymo atpažinimo metu D. S. atpažino bei parodė R. S., kurį apklausos metu įvardijo kaip vyriškį iš Šakių. Šis asmuo jai pasiūlė prostitutės darbą, nurodė apgyvendinimo ir darbo sąlygas, po ko paėmė iš Kybartų, perdavė kitam asmeniui - vairuotojui, kuris ją nuvežė į Panevėžį (1 t., 95 – 99 b.l.).

2015-01-22 nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. S. parodo vietą Kudirkos Naumiesčio gatvėje Kybartuose, 50 m. atstumu nuo gyvenamojo namo Nr. x, paaiškinusi, kad šioje vietoje ji laukė atvažiuojančio vyriškio, kuris turėjo ją paimti (1 t., 115-118 b.l.).

2015-01-14 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas R. S., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti trys mobiliojo ryšio telefonai (2 t., 168-169 b.l.).

2015-01-23 apžiūrėjus R. S. mobiliojo ryšio telefoną Samsung, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo adresų knygoje išsaugoti duomenys: V. V., įvardintas „An Al +(duomenys neskelbtini)“; D. S. įvardinta „D.“ +(duomenys neskelbtini)“, „D. D. (duomenys neskelbtini)“; J. S. įvardintas „J. (duomenys neskelbtini)“; Tarp priimtų ryšių matyti, kad J. S. skambino R. S. 2015-01-13 12:27, 13:06, 14:28 ir 16:16. Tarp gautų pranešimų matyti, kad 2015-01-13 20:47 R. S. iš J. S. gavo SMS žinutę su tekstu „Prie skaipo už 30“; 21:46 su tekstu „Neuzpysk.. As daba viešbuty.. Sneku“; 21:48 su tekstu „ Aš prie skyp“; 21:49 su tekstu „ Nematau kažko tai kad atrašytum“; 21:53 su tekstu „Tai aš pas ją“; 2015-01-14 10:50 gavo iš J. S. SMS žinutę su tekstu „ Būsiu už 30 min“ (2 t., 170-176 b.l.).

2015-05-25 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015-01-12 15.20 val., J. S. buvo pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini), automobiliu „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobiliu važiavo R. S. ir nežinoma moteris Nr. 1. (D. S.). 15.42 val., J. S., R. S. ir D. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie x namo. Čia iš automobilio išlipo R. S. ir nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (3 t., 70b. l. ir įrašas pakete Nr. 4);

2015-06-02 tarnybiniame pranešime dėl gautų telefono išklotinių analizės pateikti duomenys (t. 3, b.l. 143 – 160; įrašas pakete Nr. 2) rodo, kad:

D. S., kuri naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-11-12 iki 2014-12-24 su V. V., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 24 kartus;

D. S., kuri naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2014-12-26 su R. S., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 156 kartus;

D. S., kuri naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-12-29 iki 2015-01-12 su R. S., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 122 kartus.

2015-06-10 tarnybiniame pranešime dėl gautų telefono išklotinių analizės pateikti duomenys (t. 3, b.l. 143 – 160; įrašas pakete Nr. 2) rodo, kad:

R. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-13 su J. S., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 93 kartus;

R. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-12 su D. S., kuri naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 75 kartus;

Iš 2015-04-22 AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-01-15 matyti, kad į R. S. žmonos R. S. banko sąskaitą 2014-12-19 iš S. R. banko sąskaitos yra pervesta 1100 litų (3 t., 189 b.l.).

Teismo posėdyje R. B. paaiškino, kad jokių jo veiksmų nebuvo. J. S. tik prašė paskolinti jam pinigų ir užsakyti lėktuvo bilietą. J. S. pažįsta labai seniai, jis su žmona yra gyvenęs pas jį Airijoje. J. S. pinigų nepaskolino, nors turėjo. Kaltinime nurodytomis dienomis atvyko pas motiną į Panevėžį. Kartu atvežė savo mažą vaiką, kuriam buvo 8 mėn. Susitikęs degalinėje J. S., norėjo jam pasakyti, kad neskolins pinigų, ir vakare turi išskristi į Airiją. Tam turėjau prisiregistruoti kompiuteriu bilietą. Jis pasakė, kad viešbutyje turi kompiuterį. Kai nuvažiavo ten, tada pamatė tą merginą. Pabandė prisiregistruoti bilietą, bet tai nebuvo leista. Tada išėjo į kiemą parūkyti ir juos sulaikė policija. S. buvo prašęs, kad užsakytų bilietą, tačiau jis nieko nepadarė dėl S. prašymo. Dėl pokalbio su autobusiuko vairuotoju gali paaiškinti, kad tai buvo informacinis skambutis. Jis tuo metu kraustėsi iš Airijos, žmona jau gyveno Lietuvoje. Jis paskambino tam vairuotojui, klausė, kiek kainuotų žmogų parvežti. Jis tvarkė savo asmeninius reikalus ir viskas. Kelionė į Airiją buvo jau suplanuota, nes reikėjo ten reikėjo atsiimti pašalpą ir susitvarkyti dokumentus. Būdamas viešbutyje su nukentėjusiąja nieko nekalbėjo. Ji nieko neklausė. Kompiuteris gal S. buvo, nes juo naudotis jis ir leido. Daugiau žmonių kambaryje nebuvo, tik jis, nukentėjusioji ir J. S.. Žinojo, kad jis veža kažkokią tai merginą, bet į tai nesivėlė. Jis siūlė pasižiūrėti į merginą, bet ji jo nedomino. J. S. pinigų paskolinti prašė tam, kad galėtų padėti merginai išvažiuoti į užsienį.

Į kitus proceso dalyvių klausimus kaltinamasis atsakyti atsisakė.

Kaltinamasis R. S. parodė, kad nagrinėjamų įvykių laiku R. B. jis nepažinojo.

Nukentėjusioji D. S. 2015-01-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kitą rytą po to, kai buvo apgyvendinta viešbutyje, atėjo S. su iki tol nepažįstamu vaikinu, kurį tyrimo metu atpažino kaip R. B., kuris kalbėjo, kad 20-ą dieną bus vykstama „mikriuku“, t.y. mikroautobusu. Ar kalbama buvo apie ją, kur reikės vykti, ji nesuprato. Netrukus jie išėjo, o po to vėl buvo atėję, kiek pabuvo prie kompiuterio ir išėjo. Po kokių 5 minučių pabeldė į duris atvykę kriminalinės policijos darbuotojai. Tarp S. ir R. B. girdėjo kalbą apie eurus, kad kažkur tikrina net 10 eurų vertės kupiūras. Viešbučio kambaryje R. B. kalbėjo telefonu lietuviškai, kažką darė su kitu vaikinu prie kompiuterio. Jis į kambarį buvo užėjęs vieną kartą maždaug 15-ai minučių, kitą – 5-ioms minutėms, jokių pasakymų tuo metu apie norą su ja lytiškai santykiauti iš jų nebuvo (1 t., 88-91 b.l.).

2015-01-14 asmens parodymo atpažinimo metu D. S. atpažino bei parodė R. B., kurį pirmą kartą pamatė 2015-01-14. Jis buvo atvykęs į viešbutį kartu su vyriškiu vairuotoju, tačiau su juo ji nebendravo. Šis vyriškis su vairuotoju kažką stebėjo nešiojamajame kompiuteryje, išgirdo pokalbį apie eurus ir apie jos kelionės išvykimo į Airiją datą (1 t., 105 -109 b.l.).

Liudytoja N. K., parodė, jog jos gera draugė paprašė ją pavaduoti viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo diena, datos ir laiko nepamena. Atėjo du vyrukai ir mergina. Jie pasakė, kad bus 1 parą, kitą dieną išeis. Jie atėjo, užsimokėjo. Užregistruoti buvo pagal vaikino dokumentą. Ji paprašė, kad būtų viskas tvarkinga. Vyrukai keletą kartų buvo išvažiavę, o ji juos įleisdavo ir išleisdavo. Jie važiavo nusipirkti valgyti. Mergina buvo viena, nieko įtartino nebuvo, ji išsiplovė galvą, išsilygino rūbus. Naktį buvo ramu, niekas netriukšmavo. Vienas vyrukas buvo pasilikęs per naktį, bet jokių orgijų nebuvo. Pinigus mokėjo vaikinukas. Ten tame viešbutyje nėra maitinimo, reikia patiems maistą atsivežti arba užsisakyti picas. Mergina buvo linksma, nuotaikoje, nieko nesakė, ką veikia. Jokios prievartos su ta mergina nebuvo, vaikinas buvo irgi normalus, persimetė keliais žodžiais. Suprato, kad atvyko porelė praleisti laiką. Be tų dviejų vyrų buvo dar užėję keli, gal du kartus. Ji juos išleisdavo ir vėl užrakindavo duris. Už kambarį sumokėjo vienas vyriškis, kambarys parai kainuoja 30 Eur. Mergina buvo atėjusi pas ją tą pačią dieną, kai apgyvendino. Ji nebuvo „pririšta“, prašė lygintuvo. Dar jai nunešė paklotą, kad nesugadintų stalo. Jokių pokalbių pakeltu tonu negirdėjo, jie visi juokavo, mergina juokėsi, nieko nebuvo įtartino. Liudytoja patvirtino, kad įrašas gyventojų registracijos knygoje (t. 2, b.l. 51-52) kur nurodytas nukentėjusiosios vardas, pavardė, asmens kodas ir sumokėta suma - 60 Eur – darytas sausio 12 d., yra jos ranka.

Liudytoja L. N. parodė, jog tai įvyko (duomenys neskelbtini). Ten yra trumpalaikė butų nuoma. Tuose nakvynės namuose niekas neparduodama, nei maisto, nei alkoholio, nei cigarečių ten nėra, ten tik suteikiama nakvynė. Datos nepamena, gal sausio mėnesį dirbo vieną dieną paprašyta šeimininkės I. R.. Jos darbas yra užregistruoti į knygą apsigyvenančius asmenis, užrašyti jų vardus ir pavardes. Taip pat ji tvarko kambarius. Viename iš kambarių buvo apgyvendinta mergina. Ryte atėjusi, susitiko N., pavardės nepamena, kuri dirbo naktį. Merginos, kuri buvo apgyvendinta, ji nebuvo mačiusi. Kai atvažiavo tyrėjai, jiems padavė ir raktus ir registracijos knygą, juos palydėjo iki to kambario, atidarė duris. Su policijos pareigūnais įėjo į kambarį, durys buvo atrakintos, ji jas atidarė ir įleido pareigūnus. Mergina sėdėjo lovoje, žaidė kompiuteriu. Ji nebuvo užrakinta kambaryje, galėjo bet kada išeiti. Girdėjo, kaip pareigūnai jos klausinėjo. Mergina sakė, kad jos vardas D., atvažiavo iš Kybartų. Sakė, kad jos prievarta niekas nelaiko, kad važiuoja į užsienį. Ji nesiskundė, neprašė pagalbos. Sakė, kad nenori važiuoti į policiją, kad jai nieko nereikia. Ji sėdėjo ramiai, žaidė kompiuteriu. Taip pat nurodė, kad 2015-01-14 apie 9.30 val. buvo atėję du vyriškiai, iš kurių ji atsimena tik vieną. Jie pasakė, kad atėjo pas savo merginą į pirmą kambarį 5 minutėms. Dar primokėjo pinigų, sakydami, kad truputį dar ta mergina pabus. Davė 20 Eur už tris valandas. Už kambarį mokėjo tie vyrai.

Liudytojas G. Š. parodė, kad vienas iš kaltinamųjų matytas – tai R. B., kurį yra matęs Dubline, Vilniuje ir Panevėžyje. Jis buvo jo klientas. Nurodė, kad jis veža krovinius ir žmones iš Lietuvos į Airiją ir atgal. Su šiuo kaltinamuoju dėl žmonių vežimo konkretaus susitarimo nebuvo. Klientų daug, nefiksuoja, kiek kartų kurį vežė. R. B. jo telefonas buvo žinomas. Krovinius ir klientus paima arba iš sutartos vietos, arba iš tam tikro adreso. Tai vyksta visoje Lietuvoje. Kiek pamena iš pokalbio su kaltinamuoju, jis paklausė, kiek kainuoja ir kada važiuoja. Jis atsakė, kad važiuoja tiksliai pagal grafiką, keleivio kaina yra fiksuota. Tada buvo 150 Eur. Jis tik paklausė kainos, tačiau konkrečiai nesitarė. Suprato, kur nori žmogų nuvežti, nes jis važiuoja per Angliją į Airiją. 150 Eur yra kaina iki Dublino. Nepamena, kiek kartų teikė paslaugas R. B., bet ne daugiau 10 kartų. Vieną kartą atsimena, kad parvežė iš Airijos kažkokį paveikslą. Jokio žmogaus jo prašymu nėra vežęs, ir jis pats su juo nėra važiavęs. Tą kartą pakalbėjus telefonu, rezervacija nebuvo padaryta, nes kai važiuoja žmogus, atsiunčia konkretų adresą, kliento vardą, pavardę, nes reikia užsakyti vietą kelte. To nebuvo padaryta. Nebuvo nurodytas joks konkretus adresas ar žmogus. Tai buvo kasdienis, įprastas skambutis. Dažniausiai paklausia, kiek kainuoja žmogui, paskui apsisprendžia, kiek žmonių važiuos, šiuo atveju nieko tokio nebuvo.

J. S., kurio atžvilgiu byla yra išskirta į atskirą, ir kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-12 iki 2015-01-13 su R. B., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 7 kartus (3 t., 161-172 b.l. ir įrašas pakete Nr. 2).

2015-05-25 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015-01-14 10.39 val. J. S. išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), sėdo į automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. 10.50 val. J. S. atvažiavo į degalinę „Deliuvis“, adresu (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo automobilyje. 10.55 val. prie jo atvažiavo automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B.. J. S. išlipo iš automobilio, įsėdo pas R. B. ir abu išvažiavo. 10.57 val. J. S. ir R. B. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) name esančio viešbučio, kur abu užėjo į vidų. 11.16 val. J. S. ir R. B. išėjo iš viešbučio į kiemą, kur abu kalbėjosi, rūkė. R. B. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. 11.20 val., abu vėl užėjo į viešbutį. 11.27 val. J. S. ir R. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) pastato, abu kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonais ir kieme abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų (3 t., 70 b.l. ir įrašas pakete Nr. 4).

2015-01-14 asmens kratos protokole užfiksuota, jog iš R. B. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S4, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele PILDYK (2 t., 149 b.l.).

Iš 2015-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. B. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), telefono adresų knygoje išsaugoti duomenys: G. Š. įvardintas „Dėl bilietų +(duomenys neskelbtini)“; J. S. įvardintas „J. (duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota, kad R. B. skambino J. S.: 2014-12-29, 2014-12-31, 2015-01-11, 2015-01-12, 2015-01-14. Iš priimtų skambučių matyti, kad J. S. skambino R. B. 2014-12-29, 2014-12-31, 2015-01-12, 2015-01-13, 2015-01-14. Taip pat užfiksuota, kad R. B. skambino G. Š. (mikroautobuso vairuotojui) 2015-01-05 14:00:15; 2015-01-11 12:32:23; 2015-01-11 16:30:38; 2015-01-14 11:13:18 (2 t., 150-162 b.l.).

2015-01-15 R. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės protokole užfiksuota informacija:

Įraše Nr. 72, 2015-01-14 10:54:56 val. J. S. ((duomenys neskelbtini)) skambina R. B. ((duomenys neskelbtini)) ir pasako, kad jis jau degalinėje (UAB „D“, (duomenys neskelbtini) nustatyta sekimo veiksmais). J. S. pasako, kad jis yra atvažiavęs raudonu automobiliu ir stovi prie kito išvažiavimo.

Įraše Nr. 74 2015-01-14 11:13:20 val. R. B. („R.B.“) ((duomenys neskelbtini)) skambina vyriškiui („V.“) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. Š., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) (3 t., 83-87 b.l. ir įrašas pakete Nr. 3):

V. Nu?

R.B. Sveikas.

V. Zdarov.

R.B. Klausyk, kada išvaž, kada man išvažinėsi iš čia į tenai?

V. Dvidešimt pirmą antrą - tom dienom.

V. Kitą savaitę jo.

V. Yra.

R.B. Aha, o kiek kainuoja, kiek kainuotų man nugabent žmogų iki tenais?

V. Nu šiaip aš šimtą penkiasdešimt eurų imu.

R.B. Tai gerai, nesvarbu, tai gerai, nesvarbu, tai gerai. Klausyk, aš tada tuoj per, tuoj perskambinsiu aš. Aš šiandien pats skrendu tenais, bet rytoj grįžtu žinai.

V. Ai.

R.B. nes važiuoju ten aiškintis, blet, užpiso ten nepaduoda debilai, nachui, nebegaliu.

V. Supratau.

R.B. Jo aš grįšiu, rytoj aš tau pasuksiu, karoče, tada penktadienį vis tiek būsiu vėl Panevėžy. Aš tau paskambinsiu gerai, susitiksim kur nors.

V. Gerai, gerai, gerai (...).

2015-01-15 J. S. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės protokole (3 t., 35-61 b.l. ir įrašas pakete Nr. 3) užfiksuota sekanti ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija:

Įraše Nr. 907 2015-01-12 09:10:35 J. S. („J.S.“) kalbasi su R. B. („R.B.“) (ab. Nr. (duomenys neskelbtini)):

R.B. Tai galim važiuot, bet o kaip, kaip padarom? Palauk, bet aš su vaiku važiuosiu, nes aš neturiu kur vaiką dėt kitą žinai.

J.S. Aha.

R.B. Nu pize, matai mat man visokių krūva, kurva nėr paprasta.

J.S. B... nu.

R.B. Nu. Supranti, o ten realiai ką ten važiuot pas ją pasiž, ta prasme, ko mes dabar nuvažiuosim susitart, pašnekėt su ja ar ne?

J.S. Pasiimt.

R.B. Ai pasiimt ta prasme nu, tai gerai. Aš palauk, tada reikia pažiūrėt bilietą tada šiandienai. Aš trečiadienį skrendu iš Kauno. Nu, tai reikia nupirkt bilietą jai viskas.

J.S. B.... Mu uu, kurva, kaip užpisi. O, tai kaip čia daryt, karočem, su dviem mašinom, tipo pjūklint?

R.B. Nu palauk, palauk biški pagalvosiu aš tuoj. Galvoju kaip čia daryt dabar. Pasiimt ją, karoče, ir tada reikia ją vežt kur čia į Panvėžį? Ne, nes tada trečiadienį ją į Kauną atvežtum ar kaip čia. Ar kaip čia daryt?

J.S. Nu kažkaip taip nu.

R.B. Nes aš trečiadienį vakare išskrendu.

J.S. Aha. Aha, aha, aha, aha. Fu. Tau vaiko niekur nėr kaip palikt ne?

R.B. B..., niekaip vaiko, durnas, nėr kur palikt, tiks, čiesnai sakau. Iš vis nėr kam palikt, supranti? Durnas, Vilniuj išva mažylis tą didžiulį į mokyklą, karoče, tą į darželį, o mažylį pize, Vaiva šiandien dirba, tik rytoj nedirba.

J.S. Mchu.

R.B. Supranti? Man dabar važiuot. Palauk biški, pala biški. Tuoj persuksiu.

J.S. Aha.

Įraše Nr. 909 2015-01-12 09:12:54 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. B. („R.B.“).

R.B. Nu.

R.B. Dabar galvoju, palauk.

R.B. Gerai.

R.B. B..., aš dabar galvoju kam, kam čia dabar iki manęs tau važiuot aš taip galvoju. Iš vis, iš vis kam man, kam, kam dabar iki manęs, iki to Vilniaus važiuot?

J.S. Tai sakei, gi nori pasižėt.

R.B. nu, tai ką ten pažėt, jeigu tu sakai p..., tai ką aš žinau nu, tai paskui įpisi, pizdu, važiuos atgal, namo. Nu, tai ką?

J.S. Mu, karoče.

R.B. Nu, jeigu tu sakai pochui.

J.S. Nu p... nu.

R.B. Ar ten, nes nuotraukoj ten kur pirmais buva, ten iš vis ne tas buvo variantas.

J.S. Ne, ne, ne sumaišyta buva.

R.B. Čia ne ta.

J.S. Bet, tai irgi, žinok, žinok viskas zaibis.

R.B. Ne, tai aš suprantu, kad zaibis, bet ta prasme, nu ana, tai eik tu n... kokia buvo durnas, palei šitą nėra ko lygint.

J.S. Che ee ee.

R.B. Ten, durns, b..., dar draugaut galim su ana.

J.S. Nu.

R.B. Cha, palauk, karoče, dabar žinai kaip padaryt. Vis tiek reik ką nu, tai ką, ją vežt. Dabar reikia pirma palauk bilietą pažėt. Nu, tai ka tu, kartu man skrist. Nu, taigi jos vienos, gi, nepaleisi žinai. Nes aš ant rytojaus atgal grįžtu žinai.

J.S. Aha.

R.B. Nu, tai aš ten paliksiu draugą, kad viską tvarkytų žinai.

J.S. Nu, nu.

R.B. Nu. Nu, bet palauk, reikia tada tuoj, tuoj aš skambinsiu su juo. Reikia pažėt dabar kaip su pinigais yra. Yra pinigų pas mus nėr, žinai, tai reiks viešbučius viską imt žinai.

J.S. Jo, jo, jo.

R.B. Nu ten šičia, tai šičia, čia c..... Tai ten žėt nu.

J.S. Davai.

R.B. Nes tu neturi nei kiek pinigų.

J.S. Davai pažėk, karoče.

J.S. Nu.

R.B. Aš, tai sakau pas tave nei kiek nėr fanieros dabar? Nes pas mane pize dabar ten ne neturiu iš vis dabar pinigų.

J.S. B... irgi.

R.B. Turėjo šiandien paduot.

J.S. Irgi, irgi tundra ... .

R.B. Nu, nes šiandien turėjo paduot tenais už ką biški litų, tai va.

J.S. Tai aš laukiu iš to gaidžio supisto, k..., tuos litus, durns.

R.B. O, tai, o, tai iš kur jis gaus tų litų.

J.S. Iš, tipo iš e ir tavęs n....

R.B. Eik tu n..., debyls, bet jis rimtai, nepilno proto. Aš jam sakiau, aš turiu su kuo dalintis pinigus, tegul jis būna ramus, aš žmogui pusę pinigų duodu už visą darbą, kad kas ką daro.

J.S. Palauk.

R.B. O jam už ką čia dabar, už ką aš jam turiu duot aš nesuprantu?

J.S. Aš ne.

R.B. Nepilno proto.

J.S. Aš net neįsivaizduoju.

R.B. Tai nu galvą, tegul persišviečia jis n....

J.S. Jo, tipo, varkė, čia k....

R.B. Eik tu jo varkė, tegul galvą. Iš vis čia net ne jo varkė, iš vis ne jo varkė, iš vis ne jo. Čia vaikų varkė. Mano žmogus viskas, karoče, tegul jis nenusišneka, b... jo varkė. Kad jis bilietą nupirko visas garas. Jis nu, tai aišku, jis bilietą negavęs pinigų, viskas. Bet čia tiksliai ne jo varkė, tegul jis negaruoja. B..., kiek aš jam kartų sakiau - čia ne tavo varkė iš vis.

J.S. Aš viską sutvarkiau.

R.B. Eik tu, b..., tegul nenusišneka - jis nieką, nieką nepadarė. Tu neklausyk iš vis ką jis šneka. Iš vis jis nieką nepadarė. Jis pragėrė visas dienas, karoče, nei jis išskraidino žmones, nieko, karoče, vieną žmogų išskraidino. Ir, karoče, ją žmogų daviau. Tas žmogus, jeigu ne aš iš vis nebūtų net supratę kad ten ....., nežinojo kaip atrodo ten kas. Nu, karoče, n...ui, tingiu aš šnekėt. Čia man iškart nervai pradeda imt. Tegul jis nenusišneka, b.... Kokia čia jo varkė. Iš vis jokia, iš vis jokia čia jo varkė. B..., prisitriochinęs visam miestui - jo čia varkė. Čia iš vis ne jo varkė. Čia iki jo varkės dar čia toli gražu, čia, čia blondino varkė, čia blondino, karoče, n...ui, tingiu šnekėt.

J.S. Karoče, tegu bybį jis uosto.

R.B. Tegul jis bybį uosto, nenusišneka jis n..ui .<...>.

Įraše Nr. 328 2015-01-14 09:49:20 J. S. („J.S.“) kalbasi su R. B. („R.B.“):

R.B. Nu va dabar važiuoju, ką aš žinau, Ukmergė tuoj netoli bus.

R.B. Ukmergę tuoj pravažinėsiu.

J.S. Aaa, viskas aišku.

R.B. Aš užvešiu vaiką, vaiką pas motiną. Sesei paliksiu, nebereikėtų man į miestą sukt ir aš iš kart palei paduodu vaiką ir aš atvažiuoju į miestą.

Kaltinamiesiems R. S. ir R. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. apima ir nusikalstamą veikimą organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas jį, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė kvalifikuojama tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti ir, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Palyginus šias bendrininkavimo formas matyti, kad sutampa šių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiem grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra būtinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė, nes abiem grupėms būdingos tos pačios bendrininkų rūšys.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-27/2014 ir kt.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotos grupės požymiu pripažįstama ir tai, jog šiai grupei būdinga savita struktūra, visi tokio nusikalstamo sambūrio nariai siekia bendro tikslo, o pastangų bendrumą rodo apsirūpinimas nusikaltimo padarymo įrankiais, taip pat bendrininkų veikų suderinamumo pobūdis, pasireiškiantis veiklos planavimu, vaidmenų ir užduočių pasidalijimu ir kt. Organizuotos grupės narių vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Organizuotumo lygis organizuotoje grupėje yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina ir į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius aspektus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ir vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir panašiai. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausantis tokiai grupei.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji neigia pažinoję vienas kitą ir juos tarpusavyje siejo tik pažintis su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą. Iš kaltinimų, pareikštų R. S. ir R. B. matyti, kad jiems inkriminuota, jog veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio 14 d. padarė vieną nusikalstamą veiką, kas neabejotinai pašalina intensyvumo požymį. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas daryti šį nusikaltimą, visi veiksmai, susiję su nukentėjusiosios gabenimo organizavimu buvo atliekami priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, aplinkybių, kaltinamųjų finansinės padėties ir kitų asmenų veiksmų. Kaltinamieji veikė turėdami ne bendrą tikslą, o kiekvienas savo: R. S. – gauti atlyginimą už nukentėjusiosios perdavimą, o R. B. – atsiimti pinigus, kuriuos ketino įdėti į šį „verslą“. Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra.

Aprašytos veikų padarymo aplinkybės, neilgas veikimo laikotarpis, veikimas individualiai, atliekant skirtingus veiksmus ir turint skirtingus tikslus, rodo, kad jie nebuvo tarpusavyje derinami, o tai reiškia, kad šių bendrininkų organizuotumo laipsnis buvo žemas, kas atitinka įstatyme numatytus, ir teismų praktikoje suformuluotus bendrininkų grupės pažymius. Teismo vertinimu kaltinamųjų veiksmai nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuotoje grupėje. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo tam tikra hierarchija, buvo laikomasi kokių nors savo nustatytų taisyklių, veikimo tvarkos, duodamų privalomų nurodymų. Todėl kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamų veikų darymas bendrininkaujant organizuotos grupės forma neatitinka visų būtinųjų BK 25 str. 3 d. numatytų požymių. Nagrinėjamu atveju, inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, laikotarpis, per kurį jis buvo daromas, kaltinamųjų veiksmai bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai leidžia pagrįstai jų veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne organizuotoje grupėje.

Kaltinimai nusikaltimus padarius organizuotoje grupėje yra R. S. ir R. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str. 2 d., kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, jis iš kaltinimų šalintinas, o tuo pačiu šios kaltinamųjų nusikalstamos veikos negali būti kvalifikuojamos pagal BK 147 str. 2 d., todėl perkvalifikuotinos į BK 147 str. 1 d., t.y. veikiant jiems bendrininkų grupėje. Šie kaltinimai savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių, nesuvaržo kaltinamųjų teisių į gynybą, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal lengvesnį BK straipsnį. BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formali ir laikoma baigta nuo joje nurodytų veiksmų atlikimo. Taigi, kaltinamųjų R. S. ir R. B. veika perkvalifikuojama iš LR BK 147 str. 2 d. į LR BK 147 str. 1 d.

Šie motyvai dėl bendrininkavimo galioja ir nebekartojami toliau teismui vertinant kaltinamųjų veiksmus ir juos kvalifikuojant.

Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei.

Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais šios normos dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Nusikaltimas prekyba žmonėmis padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi tikslu, t.y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014).

Savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Iš BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijos matosi, kad jame atsakomybė siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas, šiuo atveju išnaudojamas prostitucijai.

Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016).

Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai prekybos žmonėmis nusikaltimas yra inkriminuojamas tiems, kurie įgijo ar perleido asmenis prostitucijai į užsienį. Tačiau, atsižvelgiant tiek į Palermo protokolo, tiek į Europos Sąjungos Tarybos Pamatinio sprendimo 2002/629/TVR nuostatas, prekyba žmonėmis nėra apribota aukų eksportu, t. y. išvežimu į užsienį. Nusikalstami sandoriai dėl žmonių išnaudojimo gali būti (ir yra) sudaromi ir vienos valstybės ribose (Baudžiamoji byla Nr. 2K-344-942/2016).

R. S. yra inkriminuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d. kaltinant jį nukentėjusiosios perleidimu. Šį kaltinimą visiškai patvirtina teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai: paties R. S. paaiškinimai, nukentėjusiosios parodymai, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių statistika. Jie rodo, kad R. S., gavęs informaciją apie nukentėjusiajai kitų asmenų padarytą įtaką, jos norą ir ketinimą dirbti prostitute, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu, sprendė į kokią valstybę ji vyktų, kokios būtų darbo sąlygos ir užmokestis, įskaitant iš tam tikrą dalį prostitucijos organizatoriams, surado asmenį, kuris tokių merginų ir moterų ieškojo, pasiūlė paimti ir už sutartą užmokestį perleido nukentėjusiąją jam bei davė patarimus, kaip su ja elgtis, kad ji nepersigalvotų, žinodamas, kad bus pelnomasi iš jos prostitucijos.

Kaip minėta, „pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu“ reiškia, kad atsakomybė kaltinamam asmeniui gali būti taikoma tik nustačius ir įvertinus tokias faktines bylos aplinkybes. Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad nukentėjusioji D. S. dėl savo socialinės padėties buvo pažeidžiama, o kaltinamasis R. S. neabejotinai žinojo nukentėjusiosios pažeidžiamumą – jos šeimyninę situaciją, pinigų trūkumą ir jos suvokimą, kad finansinę padėtį ji galinti pagerinti išvykdama į užsienio valstybę dirbti prostitute, kas buvo esmine aplinkybe apsispręsti, kad užsienyje turės verstis prostitucija, o dalį savo uždarbio turės atiduoti asmenims, kurie rūpinasi jos išvykimu ir gyvenimu ten, ir šiomis aplinkybėmis, įžvelgdamas naudą sau, jis pasinaudojo, pasiūlydamas kitiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties elementai kaltinamojo R. S. egzistuoja, o jo kaltė perleidus nukentėjusiąją išnaudojimo prostitucijai tikslu yra visiškai įrodyta.

R. B. yra inkriminuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d. kaltinant jį tuo, kad jis, gavęs informaciją apie nukentėjusiosios norą ir ketinimą išvykti dirbti prostitute, organizavo jos gabenimą į Airiją, žinodamas, kad ji ten bus perduota neįvardytiems asmenims ir bus pelnomasi iš jos prostitucijos.

Gabenimas suprantamas kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu. Be to, gabenimu prekybos žmonėmis kontekste taip pat laikytinas asmens transportavimas ne tik į būsimo išnaudojimo vietą, bet ir į kitą vietą, pavyzdžiui, parodyti potencialiems pirkėjams, apgyvendinti prieš išgabenant į užsienį ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, kuris gali vykti tiek vietos, tiek tarptautinėje nelegalioje rinkoje, iš to išplaukia išvada, jog prekybos žmonėmis auka gali būti gabenama tiek vienos valstybės ribose, tiek iš vienos valstybės į kitą.

Teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad 2015 metų sausio 12 d. apie 09.08 val. J. S., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, telefonu susitarė susitikti Šakiuose su R. S., kartu su juo nuvykti pas D. S. ir ją paimti. Tą pačią dieną 09.10 val. ir 11.46 val. telefoninių pokalbių metu J. S. telefonu susitarė su R. B., kad jis vienas pats nuvyks pas R. S. paimti nukentėjusiosios, kurią atveš iki Panevėžio ir laikinai apgyvendins viešbutyje, kol R. B. organizuos nukentėjusiosios išgabenimą į Airiją. 16.13 val. telefoninio pokalbio metu R. S. davė patarimus J. S. ką daryti, kad nukentėjusioji neatsisakytų vykti į Airiją dirbti prostitute, t.y. patarė ilgai nelaikyti jos Lietuvoje ir per daug neišnaudoti seksualiai.

R. B. pokalbiai telefonu aiškiai parodo jo suinteresuotumą nukentėjusiosios išgabenimu, ir jis ne tik vykdo kito asmens prašymus, kaip teigia pats, bet ir pageidauja ją pamatyti, ir to negalint padaryti Vilniuje, sutaria atvažiuoti į Panevėžį, sprendžia, kur nukentėjusiąją apgyvendins ir kas už tai mokės: <... aš dabar galvoju kam, kam čia dabar iki manęs tau važiuot aš taip galvoju. Iš vis, iš vis kam man, kam, kam dabar iki manęs, iki to Vilniaus važiuot?>. <... palauk, karoče, dabar žinai kaip padaryt. Vis tiek reik ką nu, tai ką, ją vežt. Dabar reikia pirma palauk bilietą pažėt. Nu, tai ka tu, kartu man skrist. Nu, taigi jos vienos, gi, nepaleisi žinai. Nes aš ant rytojaus atgal grįžtu žinai.>. < Nu, tai aš ten paliksiu draugą, kad viską tvarkytų žinai.>. < Nu, bet palauk, reikia tada tuoj, tuoj aš skambinsiu su juo. Reikia pažėt dabar kaip su pinigais yra. Yra pinigų pas mus nėr, žinai, tai reiks viešbučius viską imt žinai.>. Taip pat jis pas G. Š. domėjosi D. S. išvežimo galimybėmis ir kaina.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji D. S., radusi pagalbininkų, apsisprendė pati ir siekė užsiimti minėta veikla užsienyje, nepašalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, nes tiek Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku.

Teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusiąją atitinka prekybos žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d.) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir kad jų veika objektyviai pasireiškė šios nukentėjusiosios gabenimu (jos perdavimu kito asmens žiniai ir išvežimu iš gyvenamosios vietos, išvykimo į numatytą užsienio valstybę ir gyvenimo ten organizavimu). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji matė, bendravo su nukentėjusiąja, R. B. žinojo, kodėl ji viešbutyje Panevėžyje, ir net turėdamas problemą, kur palikti savo vaiką, atvažiavo į Panevėžį jos pasižiūrėti. Tai rodo, jog jų žinojimas, kad nukentėjusioji bus išnaudojama, yra akivaizdus. Pažymėtina, kad išnaudojimu laikomas bet koks net ir legalus pajamų iš kito asmens prostitucijos gavimas. Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis nereikalauja, kad įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš kito asmens prostitucijos būtų draudžiami toje valstybėje, kur tai ketinama daryti. Pakanka fakto, kad prekiaujant žmonėmis siekiama, jog nukentėję asmenys užsiimtų prostitucija ar iš šios prostitucijos pelnytųsi kitas asmuo.

Nors nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji D. S. po atgabenimo į Panevėžį ir laikymo viešbutyje nebuvo išvežta prostitucijai, tokie kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusiąją pagrįstai įvertinti kaip prekyba žmonėmis, nes šio nusikaltimo sudėtis formalioji ir baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika – šiuo atveju psichinio poveikio panaudojimu prieš ją ir jos pergabenimu į kitą vietą, laikymu ten, išgabenimo planavimu, taip pažeidžiant jos laisvą apsisprendimą, tikintis vėliau gauti pajamų iš jos prostitucijos.

Įrodymai, susiję su sigitui rauckiui pareikštu kaltinimu ir jam inkriminuotos veikos analizė

Kaltinamasis S. R. dėl jam pareikšto kaltinimo teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje atsidūrė netikėtomis aplinkybėmis. Kitų kaltinamųjų - R. B. ir R. S. jis nepažįsta. Jam pažįstamas buvo tik J. S., nes apie 10 metų gyveno kaimynystėje. Jis vieną vakarą atėjo į svečius, pasakė, kad viešbutyje yra laisvo elgesio mergina. Jam buvo smalsu todėl nutarė užsukti pažiūrėti, kokia tai mergina. Nuvažiavęs į tą viešbutį užėjo į kambarį, kuriame ji buvo. Su ja pabendravęs susidarė nuomonę, kad ji yra pasileidusi, todėl paklausė, ar ji jam nepadarytų oralinio sekso. Ji sutiko. Niekas jos neprievartavo. Jis ten pabuvo gal 20 min. ar pusę valandos. Matė, kad ji pilnametė. Ji tai darė savo noru. Jeigu būtų pasakiusi, kad to nenori, būtų išėjęs. Jokios kalbos apie atlygį nebuvo, nes buvo jos pačios sutikimas. J. S. tuo metu nebuvo. Jis merginai neprisistatė, pasisveikino ir tiek. Nesidomėjo, ką ta mergina darys toliau, nes jam tai nerūpėjo. Sekso metu naudojo prezervatyvą, kurių turėjo automobilyje. Jeigu jis būtų neprašęs, ji to nebūtų dariusi. Tai buvo jo iniciatyva, o ji padarė. Teigia, kad jam J. S. nebuvo skolingas, nėra turėjęs su juo verslo santykių, tik pabendraudavo. Kai J. S. atlikinėjo bausmę, galbūt darė piniginį pavedimą jam, bet to nepamena.

2015-01-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji D. S. parodė, kad būnant viešbučio kambaryje, J. S. pasakė, kad ateis jo draugas ir draugui reikės padaryti tai, kas buvo padaryta jam, tik liepė draugui nesakyti, kad to daryti nemokanti. Pradžioje ji nesutiko, bet vėliau sutiko, nes bijojo, kad jai gali padaryti ką nors blogo. Smurto ir grasinimų jos atžvilgiu naudota nebuvo. Gal po poros valandų į kambarį atėjo S. R., kurio iki tol nepažinojo, tačiau jį atpažino tyrimo metu. Pradžioje jis kalbėjo kažkokius niekus ir bekalbant paklausė, ar ji jam „pačiulptų“. Ji sutiko. Pradžioje ji „čiulpė“ jo varpą, po to jis pasakė, kad stotų „rakom“, t.y. keturpėsčia ir jis tęsė lytinį santykiavimą natūraliu būdu. Jis su savimi turėjo prezervatyvą, kurį nuo pat pradžių užsidėjo. Baigus aktą, pasakė jai, kad ji tai darė be jokių emocijų ir išėjo. S. R. jos atžvilgiu smurto ir grasinimų nenaudojo (1 t., 89 b.l.).

2015-01-14 asmens parodymo atpažinimo metu D. S. atpažino ir parodė S. R., paaiškindama, kad su šiuo asmeniu turėjo seksualinių santykių. Jis atėjo į viešbučio kambarį, norėdamas pažiūrėti, ar ji sugebės dirbti prostitute. Santykiauti su juo nenorėjo ir tai darė iš reikalo, nes prieštarauti bijojo (1 t., 110-114 b.l.).

2015-01-15 J. S. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės protokole (3 t., 35-61 b.l. ir įrašas pakete Nr. 3) užfiksuota sekanti ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija:

Įraše Nr. 981 2015-01-12 12:37:42 J. S. („J.S.“) skambina S. R. („S.R.“) abonento Nr. (duomenys neskelbtini):

J.S. Alio.

J.S. Nieką, važiuoju čia, k...a, iki Kauno.

J.S. Iki Kauno važiuoju.

S.R. Taigi dvyliktą pasukt ....

J.S. Tai pasuksiu. Pasuka tas, saka gal išein susitikt. Tai taip išmyniau. O ką tu darysi?

S.R. Ne, čia po vietą būsiu.

J.S. Pra. B..., aš parsivešiu, karoče, ėė niam, niam kur aš čia sakiau b....

S.R. Nu.

S.R. Tai galim nu.

J.S. Nu, tai gerai nu, nu ką aš žinau, grįžtu iš kart pasuksiu tada tau.

J.S. Nu va, ką aš žinau, važiuoju, pasižiūriu kas ten kur kaip ir pisu atgal. Dabar skaityk.

S.R. Davai.

J.S. Dabar skaityk Ramygala, n...ui, dar yr kelio į priekį ir dar atgal. Trys valandos.

S.R. Tai paskambink ir pažėk dėl tų, dėl šaibų.

J.S. Jo, jo, jo skambinau Karačiui dabar. Nu, karoče, susi ką, susikalbėsiu kažkaip.

S.R. Davai nu, nes reikia tept.

J.S. Nieko, jau grįžinėju nu. Dabar Ramygaloj. Tuoj apsitvarkysiu.

J.S. Ir, karoče, pasuksiu. Nu ką, varysiu iki, karoče, nakvynės namai nu. Nuvešiu ir tada ką.

J.S. Acha.

S.R. Nu.

J.S. Ne. Taip sakė, aš, gi, sakiau, kad.

S.R. Nu einu pažėt.

S.R. K., taip nieką gerą žinok.

J.S. Nu taip, taip.

S.R. Taip ant veiksmo žinai.

S.R. Ir ant veiksmo, apie veiksmą sakau.

S.R. Nu toks b...

J.S. Nu kažkokia, b..., dryginas nu.

S.R. S. gal c..i paimioš. Tingi ar kažką. Tai va, sakau, b..., tu, tu neik. Che, che.

J.S. Che ee.

S.R. K., karoče, b...s ir nie, galvojau kažką įspūdingiau žinai. <...>

2015-05-25 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015-01-12 18.05 val., J. S. ir D. S. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, kur yra privačių apartamentų nuoma, abu išlipo iš automobilio ir užėjo į vidų. 19.02 val., J. S. išėjo iš viešbučio, sėdo į automobilį ir išvažiavo. 19.06 val. J. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur jo laukė S. R., kuris įsėdo į automobilį ir jie kalbėjosi. 19.13 val., S. R. išlipo iš automobilio, įsėdo į šalia stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo (3 t., 66-67 b.l. ir įrašas pakete Nr. 4).

Kaip minėta, S. R. pareikštame kaltinime nurodyta, jog jis kaltinamas tuo, kad 2015 metų sausio 12 dieną laikotarpyje nuo 19.18 val. iki 19.40 val., viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. x, neatlygintinai pasinaudojo D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad ji teikia seksualines paslaugas dėl to, kad buvo padaryta materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir kuris ją buvo atvežęs ir apgyvendinęs viešbutyje, turėdamas tikslą ją išnaudoti prostitucijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147² straipsnio 1 dalis (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2198 (galiojantis nuo 2012-07-13) (Žin., 2012, Nr. 82-4276) nustato atsakomybę tam, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai.

Byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji D. S. buvo atvežta į Panevėžį, apgyvendinta viešbutyje iki išvyks į užsienį dirbti prostitute, o kaltinamasis S. R., pasinaudodamas J. S. pasiūlymu, susitaręs su juo dėl vietos ir laiko, atvyko ten iš anksto tikėdamasis lytiškai pasantykiauti su nukentėjusiąja, ką neginčijamai rodo pokalbio telefonu tarp jo ir J. S. įrašas, su savimi atsinešė ir panaudojo prezervatyvą, o pokalbyje telefonu po lytinio akto su nukentėjusiąja, aptarė jos, kaip seksualinių paslaugų teikėjos, trūkumus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys įvykio situaciją. Jos nurodytų aplinkybių neneigia ir pats S. R., kuris žinojo, kas nukentėjusiąją atvežė į Panevėžį ir apgyveno viešbutyje bei kokiu tikslu ji yra atvežta. Tai leidžia teigti, kad S. R. aiškiai suvokė, jog mergina, pas kurią jis atėjo yra kitų asmenų valioje, t.y. ne laisva, kas ir sudaro BK 147 str. 1 d. požymius, kurie reikalingi jam inkriminuotos veikos kvalifikavimui. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis S. R. nukentėjusiajai padarė tokį poveikį, dėl kurio jos valia buvo palaužta, ji pagrįstai bijojo atsisakyti lytiškai santykiauti ir elgėsi, taip, kaip jai buvo sakoma ar liepiama, todėl teismas konstatuoja, jog šis kaltinamasis neteisėtai privertė nukentėjusiąją D. S. teikti jam seksualines paslaugas, kurių ji nepageidavo. Tuo S. R. kaltė padarius BK 147² str. 1 d. (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2198 (galiojantis nuo 2012-07-13) numatytą veiką yra visiškai įrodyta.

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

R. B. ir S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

R. S. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į esančią R. S. ir R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertina, jog jų padaryta veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). S. R. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).

R. S. anksčiau buvo teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų asmens sužalojimą, ir turi neišnykusį teistumą (4 t. 85 - 90 b.l.). Psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje neregistruotas (4 t., 117 b.l.). Charakterizuojamas patenkinamai (4 t., 119 b.l.). Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (4 t., 120 - 130 b.l.).

R. B. anksčiau teistas užsienyje, tačiau teistumas išnykęs (5 t. 103 -104 b.l.). Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (5 t., 111-112 b.l.). Psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje neregistruotas (5 t., 106-107 b.l.); charakterizuojamas gerai, jokių pareiškimų, prašymų, skundų dėl jo netinkamo elgesio negauta (5 t., 110 b.l.). Jis nuo 2012-11-12 iki 2013-04-05 registravosi darbo biržoje (t. 3 b.l. 70), iki 2017-12-07 dirbo MB „V“. Buvusiose darbovietėse - UAB „B“ (iki 2016-04-29), UAB „T P. S.“ (iki 2017-05-26) ir UAB „MB P. C.“ (iki 2017-06-26) R. B. charakterizuojamas kaip kvalifikuotas, kruopštus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas (bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai).

S. R. buvo teistas (5 t. 175-180 b.l.), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (5 t., 193-200 b.l.); psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (5 t., 190 b.l.). Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra. Jokių pareiškimų, prašymų, skundų dėl jo netinkamo elgesio negauta (5 t., 192 b.l.).

Be kita ko, teismas įvertina ir nukentėjusiosios D. S. rizikingą elgesį bei šio elgesio motyvus – siekį gauti pajamų iš prostitucijos.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotų veikų skaičių ir pobūdį, kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenis jas darant, sprendžia, jog R. S. ir R. B. skiriant artimas minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmes, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 galiojančio nuo 2015 03 24 red.), numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, manant, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti neskiriant jų realiai. Taip pat jiems skirtini atitinkami įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, MGL dydį skaičiuojant vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nuostatomis.

S. R., atsižvelgiant į jau aukščiau paminėtas aplinkybes, į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos motyvus ir tikslus, į tai, kad jis padarė vienkartinį veiksmą, nesusijusį su smurtu ar prievarta, yra skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Civilinių ieškinių ir kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų išsprendimas

D. S. byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (1 t. 83, 164 b.l.), pareiškė 10000 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t. 160-162 b.l.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji D. S. dėl kaltinamųjų R. S. ir R. B. veiksmų tapo prekybos žmonėmis, o dėl S. R. veiksmų - ir seksualinio išnaudojimo auka, todėl yra pagrindas priteisti jai iš kaltų asmenų neturtinės žalos atlyginimą.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. S., turėdamas savanaudiškų ketinimų, įgavęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, paveikdamas ją, kuri dėl vaiko negalavimų ir kitų asmeninių aplinkybių pateko į sudėtingą psichologinę ir sunkią finansinę situaciją, padarė sunkų nusikaltimą. Dėl šio kaltinamojo savanaudiškų veiksmų ji pateko į nuo jos valios nepriklausančią padėtį, o supratusi, jog yra seksualiai išnaudojama, nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, pažeminimą, kitas neigiamas psichologines pasekmes. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydžio, teismas negali nepastebėti ir pačios nukentėjusiosios neatsargaus ir rizikingo elgesio, nusprendžiant užsiimti prostitucija užsienyje ir pačiai ieškant tokios veiklos organizatorių bei tarpininkų.

Byloje nustatyta, kad R. B. rūpinosi ir organizavo D. S. išvykimą į Airiją, apgyvendinimą ten ir jos perdavimą tretiesiems asmenims, su tikslu įdarbinti prostitute ir gauti pajamų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir į teismų praktiką panašiose bylose konstatuotina, jog 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. S. dydis, solidariai priteistinas iš kaltinamųjų R. S. ir R. B. šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, numatytus CK 6.250 str., todėl prašoma priteisti civilinio ieškinio suma atitinkamai mažintina.

Šioje byloje taipogi nustatyta, kad vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu atliko ir kaltinamasis S. R., pasinaudodamas ja, kaip sekso priemone. Nėra abejonių, kad dėl pastarojo kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, jautė psichologinę įtampą. Todėl atsižvelgdamas į S. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę, jos padarymo aplinkybes bei pasekmes, pačios nukentėjusiosios nesipriešinimą kaltinamojo nurodymams, taip pat kaltinamojo elgesį su nukentėjusiaja, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia esant pagrindą iš šio kaltinamojo nukentėjusiajai D. S. priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai, susiję su šiame nuosprendyje aptariamomis veikomis:

kompaktiniai diskai su telefonų išklotinėmis, telefoninių pokalbių garso įrašais, vaizdo medžiaga, ir duomenimis iš kompiuterių, paliktini saugoti kartu su byla (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

daiktai, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugyklą: maišas ir paketas su tyrimo objektais – paliktini išskirtoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra arba dokumentai dėl jų teismui nepateikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Taikant LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir 67 str. 2 d. 6 p. (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 galiojančio nuo 2015 03 24 red.), bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – 2000 eurų dydžio užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, 2000 Eur dydžio užstatą, laikomą LR generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje (4 t., 73-76 b.l.), grąžinti užstato davėjui J. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Taikant LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. bei 67 str. 2 d. 6 p. (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 galiojančio nuo 2015 03 24 red.) bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – 10000 eurų dydžio užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, 10000 Eur dydžio užstatą, laikomą LR generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje (5 t., 95-97 b.l.), grąžinti užstato davėjai V. B., gyv. (duomenys neskelbtini).

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147² str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose (savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios D. S. pareikštą civilinį ieškinį, ir iš R. S. ir R. B. solidariai priteisti nukentėjusiajai D. S. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. R. nukentėjusiajai D. S. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) 3 vnt. kompaktinių diskų su telefonų išklotinėmis (supakuotus voke Nr. 2);

2) 3 vnt. kompaktinių diskų su J. S., R. B. ir R. S. telefoninių pokalbių garso įrašais (supakuotus voke Nr. 3);

3) 1 kompaktinį diską su vaizdo medžiaga atliekant J. S. slaptą sekimą, (supakuotą voke Nr. 4);

4) 1 kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, gauta iš viešbučio Marijonų g. 9, Panevėžys (supakuotą voke Nr. 5);

5) 1 kompaktinį diską su nukopijuota medžiaga iš J. S., R. B., R. S. kompiuterių (supakuotą voke Nr. 6);

palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktus, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugyklą:

1. Po specialisto išvados gautą maišą su tyrimo objektais - paklode, užvalkalais, dviem rankšluosčiais ir prezervatyvais (1 t., 40-41 b.l.);

2. Paketą, kuriame yra tuščia prezervatyvo pakuotė, prezervatyvų pakuotė su dviem nepanaudotais prezervatyvais (1 t., 42-43 b.l.), palikti saugoti išskirtoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.