Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu D(duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Eur) bauda, kuri sumokėta 2013 m. spalio 11 s., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2023 m. gegužės 12 d., apie 19.10 val. L. Z. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia pastūmė M. P., dėl ko M. P. nugriuvo kieme ant žvyro, o M. P. bandant atsistoti, vieną kartą delnu sudavė per kaklo sritį, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam M. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir plaštakoje, t. y. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis nėra gydytas gydytojo psichiatro, jokia psichikos liga neserga, neturi priklausomybių alkoholiui. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. jis buvo pas draugą L. Z. namuose, su kuriuo per pusę pirko paršą, jį pjovė, dorojo. Jis buvo blaivas, alkoholio jau nevartoja virš dvejų metų. Pas L. Z. taip pat buvo M. P., kuris atėjo visas girtas. M. P. jiems dirbti nepadėjo, tik nuo stalo pradėjo valgyti jo maistą. Jis supyko, pradėjo priekaištauti, kad M. P. ima jo maistą, sakė, kad jis pas M. P. neina į šaldytuvą ir nelenda. Tada M. P. jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, kilo tarp jų žodinis konfliktas ir kieme konflikto metu jis M. P. pastūmė, M. P. buvo girtas ir parkrito kieme nuo jo pastūmimo. Kai M. P. bandė keltis, jis M. P. vieną kartą delnu sudavė nestipriai lyg per kaklą. Daugiau M. P. nemušė. Dėl savo elgesio gailisi, M. P. atsiprašė, M. P. jam atleido, sakė, kad pretenzijų neturi, už M. P. gydymą jis Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino. Jis dirbantis, alkoholio nevartojantis, stengiasi dorai gyventi, taip gavosi dėl to, kad M. P. buvo girtas, jį įžeidinėjo ir jis nesusilaikė (b. l. 63–66).

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d., apie 16.10 val., jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo kaimyną L. Z., kuris jo buvo paprašęs nušienauti žolę. Kaip tik panašiu laiku jo kaimynas buvo į namus atsivežęs paskerstą kiaulę. Tuo pat metu pas kaimyną buvo atėjęs ir jų bendras pažįstamas V. G., kuris su kaimynu per pusę nusipirko kiaulę. Jis su kaimynu L. Z. gėrė alų, o V. G. alkoholio negėrė, tačiau yra greitai užpykstantis ir susinervinantis. Tvarkymo metu, apie 19.10 val., jam priėjus prie stalo ir suvalgius ten buvusi tepamą sūrį, tai pamatęs V. G. ant jo staiga supyko, pradėjo šaukti sakydamas žodžius „ar žinai, kiek tas sūris kainuoja, man reikia uždirbti ant jo pinigus“ ir jam nueidinėjant link kiaulės, pagriebęs jį, partrenkė ant žemės ir rankos kumščiais jam gulint kieme ant žemės smūgiavo ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas. Jis gynėsi ir buvo užsidengęs veidą, bandė atsispirti ir tuo metu staiga ištrūko ir atsikėlęs greitai nubėgo, pasislėpė už ūkinio pastato, skambino iškart pagalbos numeriu. Kaip jį mušė, jo kaimynas L. Z. nematė, nes buvo nusisukęs ir, pasijungęs dujas, svilino kiaulę, daugiau kieme nieko nebuvo. Nuo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, jam visur skaudėjo, kaklą, rankas, ištino dešinės rankos pirštai. Pristačius jį į Ukmergės ligoninės priėmimą, jam nustatė įvairių kūno sričių sumušimus ir paleido į namus. Ankščiau jį tas pats V. G. buvo stipriai sumušęs, buvo supykęs ant jo, jog automobilyje jo netyčia išsipylė alus ir V. G. tada jį sumušė, bet jis į policiją nesikreipė, nes bijojo, žino koks jis psichinis ligonis, tačiau už šį kartą neatleis (b. l. 24–27).

Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. gegužės 25 d., metu nukentėjusysis M. P. parodė, kad kai po įvykio jį apklausinėjo, buvo labai girtas ir ne viską tiksliai pasakė apie įvykį, gal iš girtumo ir pykčio, kad jį mušė V. G., papasakojo perdėtai, ne tiksliai nupasakojo suduotus smūgius. Kaip pirminės apklausos metu pasakojo, kai kas taip ir buvo, tai yra buvo pas L. Z., pjovė kiaulę, vėliau gėrė alų, jis buvo gerokai išgėręs. Taip pat buvo ir V. G.. Apie 19 val., kai priėjo prie stalo ir suvalgė tepamą sūrelį, ant jo pradėjo šaukti V. G., kad labai brangus sūris, kurį suvalgė, jis V. G. atsakė, kad ne karo metai, bus tų sūrių, ir tada kieme, jam stovint kiemo viduryje, V. G. jį smarkiai rankomis pastūmė (krūtinės srityje) ir nuo pastūmimo jis parkrito kieme ant žvyro, buvo apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortais, kai jis bandė keltis, jam dar visai neatsistojus, V. G. delnu vieną kartą sudavė per kaklą, jam skaudėjo, patyrė fizinį skausmą. Kadangi paskutiniu metu turėjo daug išgyvenimų, palaidojo tėtį, dažnai vartoja alkoholį, tai jam kilo isterija ir iškvietė policiją, nežino, kodėl pareigūnams pripasakojo, kad V. G. jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas. Taip pasakė, nes buvo labai girtas, isterijoje, nelabai suprato, ką kalba. V. G. jo atsiprašė, jis V. G. atleido, jie susitaikė, jis V. G. jokių pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (b. l. 28–31).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad M. P., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d., apie 19.10 val., jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo kaimyną L. Z., kuriam padėjo tvarkyti papjautą kiaulę. Pas kaimyną buvo atėjęs padėti ir jų bendras pažįstamas V. G., kuris jam priėjus prie stalo ir suvalgius tepamą sūrį ant jo supyko ir, pagriebęs, partrenkė ant žemės, ir rankos kumščiais jam gulint kieme ant žemės smūgiavo ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas. Jis gynėsi ir buvo užsidengęs veidą. Nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. Pabėgęs paskambino į policiją. Pristačius jį į Ukmergės ligoninės priėmimą jam nustatė įvairių kūno sričių sumušimus ir paleido į namus. Prašo ištirti šį įvykį (b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur namo dešinėje yra matomas stalas, šalia jo kaladės, suoliukas. Ant stalo yra matomi maisto likučiai, plastikiniai alkoholio, tai yra alaus buteliai, kelios alaus kokteilio skardinės. Apžiūrėjus namo kiemą grumtinių ar kitokių pėdsakų nerasta, neužfiksuota. Vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nėra (b. l. 8–15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. dirbant kartu su tyrėju Linu Jakštu, apie 19.19 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė pažįstamas V. G., kuris dabar vietoje, svilina kiaulę. Pranešėjui perkirstas pirštas, kiti sumušimai. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas M. P., kuriam nustatytas 3,34 promilių girtumas ir kuris paaiškino, jog yra šiuo metu atėjęs pas savo kaimyną L. Z. padėti kiaulę papjauti ir išdoroti ir kaip tik yra atėjęs jų bendras pažįstamas į pagalbą, tai yra V. G., kuris, patikrinus alkotesteriu, buvo blaivus, ir kuris supyko, jog M. P. neatsiklausęs paėmė nuo stalo ir suvalgė jo sūrį, dėl to V. G. smūgiavo rankomis ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas M. P., dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Pabendravus su pačiu V. G., šis teigė, jog M. P. nemušė ir nelindo, o pats būdamas neblaivus griuvinėjo ir susižalojo. Pats kiemo savininkas L. Z. teigė pačio konflikto nematė, nes tuo metu svilino kiaulę, tik po to suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Kaip teigė vėliau į įvykio vietą atėjusi M. P. mama I. P., V. G. M. P. buvo stipriai sumušęs ir anksčiau, tik niekur nesikreipė. Atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada 0817 M. P. išsivežė į Ukmergės miesto ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pristačius į Ukmergės ligoninės priėmimą, M. P. nustatyti įvairūs kūno sričių sumušimai, po apžiūros paleistas į namus (b. l. 16–17).

2023 m. gegužės 12 alkoholio kiekio matuoklio rezultatai patvirtina, kad M. P. nustatytas 3,34 promilių girtumas, V. G. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 18, 19).

Gydytojo įraše, ligos istorija Nr. 23PR-4856, nurodyta, kad 20.22 val. M. P. atvežtas Greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų, teigia, kad buvo sumuštas kito asmens. Nustatyta objektyvi būklė: apžiūrint nugaroje apatinėje dalyje stebimi paraudimai, dešinėje alkūnėje ir plaštakoje nubrozdinimai, palpuojant skausmingas kaklas, krūtininė stuburo dalis, kairė krūtinės pusė, skausminga dešinė alkūnė, dešinės plaštakos IV ir II pirštai (b. l. 32).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas, t. y. teismo medicinos gydytojas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su M. P. medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad M. P. padaryti nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai dviem trauminiais poveikiais aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37–38).

Motyvuojamoji dalis

V. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. G. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 12 d., apie 19.10 val. L. Z. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė M. P., dėl ko M. P. nugriuvo kieme ant žvyro, o M. P. bandant atsistoti vieną kartą delnu sudavė per kaklo sritį, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam M. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir plaštakoje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta. Parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. P. kilo žodinis konfliktas ir kieme konflikto metu jis M. P. pastūmė, M. P. buvo girtas ir parkrito kieme nuo jo pastūmimo. Kai M. bandė keltis, jis M. vieną kartą delnu sudavė nestipriai lyg per kaklą. Daugiau M. P. nemušė (b. l. 63–66). Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis M. P. papildomos apklausos metu parodė, kad jam ir kaltinamajam V. G. sukonfliktavus dėl suvalgyto maisto, kieme, jam stovint kiemo viduryje, V. G. jį smarkiai rankomis pastūmė (krūtinės srityje) ir nuo pastūmimo jis parkrito kieme ant žvyro, buvo apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortais, kai jis bandė keltis, jam dar visai neatsistojus, V. G. delnu vieną kartą sudavė per kaklą, jam skaudėjo, patyrė fizinį skausmą (b. l. 28–31). Taip pat V. G. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8–15), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam M. P. padaryti nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai dviem trauminiais poveikiais aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37–38) bei kiti byloje esantys duomenys.

Pateiktų įrodymų visuma ir jų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad V. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. pareiškė, jog sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, tačiau prašo baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą – mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių (b. l. 84–89).

Dėl V. G. skiriamos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 ir 61 straipsnių nuostatomis. V. G. padarė vieną baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, kaltinamajam suvokiant neteisėtą elgesį, ir norint taip veikti. V. G. smurtavo prieš kitą asmenį, sukėlė jam tiek fizinį skausmą, tiek ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Konfliktas kilo dėl nereikšmingos priežasties – dėl to, kad M. P. valgė V. G. maistą (b. l. 28). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į M. P. elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui – jis buvo neblaivus, 3,34 prom. girtumo, vadino V. G. necenzūriniais žodžiais (b. l. 63). V. G. atsiprašė M. P. (b. l. 63), o šis jam atleido (b. l. 28). V. G. išsituokęs, dirbantis dvejose darbovietėse (b. l. 77–78), praeityje Lietuvoje teistas 1 kartą (b. l. 71–74), tačiau teistumas išnykęs, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdytas (b. l. 72). V. G. teigia, kad nevartoja alkoholinių gėrimų virš 2 metų (b. l. 63), nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas blaivus (b. l. 19). Administracine tvarka baustas per 5 metų laikotarpį 6 kartus, baudos sumokėtos (b. l. 80–83). Teistumas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ir administraciniai nusižengimai neleidžia V. G. apibūdinti vienareikšmiškai teigiamai, kadangi šios aplinkybės rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, ir jos turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita vertus, visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad V. G. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas byloje nėra. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal V. G. bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

V. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

V. G. kartu su bausme skiriamas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas – tęsti darbą.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš kitą asmenį, yra paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) – nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį (BK 71 straipsnis).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 161,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo M. P. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 49–50). Kaltinamasis pateikė 2023 m. birželio 6 d. Perlas Finance kvitą, iš kurio matyti, kad 161,14 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta (b. l. 63, 67). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti V. G. per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.