Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-1629-163/2015

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-01220-2014-4)

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, kad ieškovas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais patirtos turtinės žalos asmens turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų ar negautų pajamų pavidalu, jos dydžio. Todėl esant šioms aplinkybėms, šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pasisakė, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1–2 dalimis ir CK 6.297 straipsniu, kad nors ieškovas nepateikė įrodymų dėl savo nurodytų aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo neteisėtai apribota jo laisvė, o tai savaime sukelia neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus, konstatuotina, kad jam padaryta neturtinė žala. Tačiau, atsižvelgiant į neteisėto laisvės atėmimo trukmę (64 dienos), į nukentėjusio asmens kaltę, jo asmenybę, linkusią daryti nusikaltimus, remiantis teisingumo ir protingumo principais, reikalaujamos neturtinės žalos dydis – 4819,28 Eur mažintinas iki 600 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintina iš dalies ir iš atsakovės priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. J. (CK 6.272 str. 1–3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškinio senaties taikymo byloje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu priteisti 4 819,28 Eur turtinės ir 4 819,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą su prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, kadangi yra suėjęs senaties terminas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-19 priėmė nuosprendį, kuriuo A. J. pripažino kaltu BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Šią bausmę teismas subendrino su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiu bei nurodė į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos. Kadangi į bausmės laiką nuteistajam nebuvo įskaitytas jau atliktas bausmės laikas nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartimi buvo patenkintas nuteistojo A. J. prašymas ir į Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu A. J. paskirtą subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19 ir nuteistąjį iš pataisos namų paleisti nedelsiant.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą byloje, kadangi jei ieškovas sugalvotų kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės subendrinimo dar vėliau, t. y. po 2013-02-07, tai, pagal teismą, senaties termino eiga prasidėtų dar vėliau, o toks aiškinimas nesuderinamas su LR CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ir neatitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakomas ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia asmeniui galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista, nuo tos dienos ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi (teikimo Nr. T-23-204/2013) tenkino nuteistojo A. J. prašymą– į Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu A. J. paskirtą subendrintą ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nurodydamas nuo 2011-03-30, įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19. Nuteistąjį A. J. iš pataisos namų nutarė paleisti nedelsiant. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartyje nurodė, kad nuteistojo A. J. prašomas įskaityti laikotarpis nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19 yra nenurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendyje, kuriame bausmė yra subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu, nėra įskaityta pagal šiuos nuosprendžius atliktos bausmės dalis. Todėl į bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties priėmimo dienos, nes būtent šią dieną ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. kad buvo pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl nuosprendžio patikslinimo ir pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką. Sutiktina kad ieškovo konstitucinės teisės į asmens laisvę pažeidimas prasidėjo pirmąją neteisėto kalinimo parą ir baigėsi paskutinę neteisėto kalinimo parą (2013-02-07), todėl ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepraleistas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusius teisinius santykius ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.