Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. L. paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. L. bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 25 d. Nukentėjusiosios G. R. civilinis ieškinys dėl 1 880 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. L. nuteistas dėl to, kad jis grasino nužudyti, o būtent: 2019 m. spalio 25 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad gyvenamojo namo viduje yra jo močiutė T. L., teta G. R. bei jos nepilnamečiai vaikai - D. R., gim. 2004 m., ir A. R., gim. 2005 m., V. L. stipriai beldė į namo duris ir langą, reikalavo įleisti jį į vidų, sakydamas, kad susidoros, užmuš, padegs name buvusius asmenis. Po to V. L. nuėjo prie gyvenamojo namo kieme stovėjusio statybinio vagonėlio ir jį padegė. Degant vagonėliui, V. L., būdamas gyvenamojo namo kieme, šaukė, kad padegs namą, nužudys, užmuš visus name buvusius asmenis. Tokiais veiksmais ir būdu V. L. grasino nužudyti nukentėjusiuosius T. L., G. R., nepilnametį D. R. ir nepilnametę A. R., sudarydamas nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat jis nuteistas dėl to, kad sunaikino svetimą turtą visuotiniai pavojingu būdu, o būtent: 2019 m. spalio 25 d. apie 20.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padegė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme stovėjusį G. R. priklausantį statybinį vagonėlį ir taip visuotiniai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą - gyvenamąjį statybinį vagonėlį, kurio vertė – 1 000 eurų, ir jame buvusius daiktus: dvi poras riedlenčių, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų; dvi poras vaikiškų riedučių, kurių poros vertė - 25 eurai, bendra vertė - 50 eurų, dvi meškeres, kurių vienos vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų, tris pripučiamus čiužinius, kurių vieneto vertė - 20 eurų, bendra vertė - 60 eurų, vieną vaikišką čiužinį, kurio vertė - 20 eurų, vaikiškus drabužius, kurių vertė - 50 eurų, šešias poras vaikiškų batų, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 180 eurų, skalbimo mašiną ,,Maliutka“, kurios vertė - 50 eurų, rašomąjį stalą, kurio vertė - 20 eurų, dvi medines spintas, kurių vienos vertė - 20 eurų, bendra vertė - 40 eurų, 50 vienetų knygų, kurių vienos vertė - 2 eurai, bendra vertė - 100 eurų, vaikišką akumuliatorinį automobilį su pedalais, kurio vertė - 140 eurų, medines kambario duris, kurių vertė - 50 eurų. Tokiais tyčiniais veiksmais V. L. visuotinai pavojingu būdu (sudegindamas) sunaikino svetimą, nukentėjusiajai G. R. priklausantį, bendros 1 880 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būdamas pataisos namuose, nuteistasis apgalvojo savo elgesį ir kritiškai jį įvertino, suprato artimiesiems sukeltas neigiamas pasekmes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nori keisti savo elgesį, įsidarbinti, grąžinti skolas, užsiimti visuomenei naudinga savanoriška veikla, susitvarkyti sveikatos problemas, lankyti sveikos gyvensenos kursus. V. L. motina turi sveikatos problemų (serga astma), neseniai mirė jos mama, nuo ko sveikatos būklė dar labiau pablogėjo, todėl nuteistasis nori būti šalia ir suteikti motinai reikiamą pagalbą.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusiosios prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi.

8. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

10. V. L. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, priskiriamos nesunkaus (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio (BK 187 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), padarytos prieš artimuosius, taip pat ir nepilnamečius asmenis. Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, praeityje jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau valstybės parodyto pasitikėjimo asmuo nepateisino, kitą kartą jam buvo paskirta bauda, kurios asmuo nesumokėjo. V. L. per pastaruosius penkerius metus (iki 2019 m. gruodžio 4 d.) buvo eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos taip pat nesumokėtos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, jam taikytos švelnesnės teisinės priemonės (baudos, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamos įtakos elgesiui nepadarė. V. L. yra nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo, jam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – asmuo nusikalto, būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nori keisti savo elgesį, t. y. įsidarbinti, grąžinti skolas, užsiimti savanoriška veikla, susitvarkyti sveikatos problemas, lankyti sveikos gyvensenos kursus, tačiau šie argumentai teismo neįtikina. Tokiems elgesio pokyčiams V. L. turėjo laiko ir galimybių, būdamas laisvėje, tačiau ilgą laiką savo gyvenimo būdo nekeitė ir darė įvairius teisės pažeidimus. Nuteistojo motinos turimos sveikatos problemos pastarojo nuo neteisėto elgesio nesulaikė, todėl tai šiuo atveju taip pat negali būti pagrindu švelninti jo teisinę padėtį. Kiekvienas padarytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad V. L. pagrįstai paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.