Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo akto surašymo metu esantis Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (šioje byloje V. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas - 2020-03-08), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2011-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 159 straipsnį, 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmė atlikta 2012-08-25;

2) 2016-04-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje ir

2019-10-25 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad gyvenamojo namo viduje yra jo močiutė T. L., teta G. R. bei jos nepilnamečiai vaikai D. R., gim. (duomenys neskelbtini) stipriai beldė į namo duris ir langą, reikalavo įleisti jį į vidų, sakydamas, kad susidoros, užmuš, padegs name buvusius asmenis. Po to V. L. nuėjo prie gyvenamojo namo kieme stovėjusio statybinio vagonėlio ir jį padegė. Degant vagonėliui, V. L., būdamas gyvenamojo namo kieme, šaukė, kad padegs namą, nužudys, užmuš visus name buvusius asmenis. Tokiais veiksmais ir būdu V. L. grasino nužudyti nukentėjusiuosius T. L., G. R., nepilnametį D. R. ir nepilnametę A. R., sudarydamas nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. L. sunaikino svetimą turtą visuotiniai pavojingu būdu, o būtent:

2019-10-25 apie 20.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padegė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusį G. R. priklausantį statybinį vagonėlį ir taip visuotiniai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą - gyvenamąjį statybinį vagonėlį, kurio vertė - 1000 eurų, ir jame buvusius daiktus: dvi poras riedlenčių, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų; dvi poras vaikiškų riedučių, kurių poros vertė - 25 eurai, bendra vertė - 50 eurų, dvi meškeres, kurių vienos vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų, tris pripučiamus čiužinius, kurių vieneto vertė - 20 eurų, bendra vertė - 60 eurų, vieną vaikišką čiužinį, kurio vertė - 20 eurų, vaikiškus drabužius, kurių vertė - 50 eurų, šešias poras vaikiškų batų, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 180 eurų, skalbimo mašiną ,,Maliutka“, kurios vertė - 50 eurų, rašomąjį stalą, kurio vertė - 20 eurų, dvi medines spintas, kurių vienos vertė - 20 eurų, bendra vertė - 40 eurų, 50 vienetų knygų, kurių vienos vertė - 2 eurai, bendra vertė - 100 eurų, vaikišką akumuliatorinį automobilį su pedalais, kurio vertė - 140 eurų, medines kambario duris, kurių vertė - 50 eurų. Tokiais tyčiniais veiksmais V. L. visuotinai pavojingu būdu (sudegindamas) sunaikino svetimą, nukentėjusiajai G. R. priklausantį, bendros 1880 eurų vertės turtą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

K. V. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi dėl to įvykio. Nori atsiprašyti močiutės ir tetos, kad negražiai pasielgė. Pagal galimybę nori grąžinti tai, ką sunaikino. To daryti, tikrai nenorėjo, suveikė, jo manymu, tai, kad buvo neblaivus. Pripažįsta dėl civilinio ieškinio, nori pagal galimybes atlyginti. Nori per nedidelį laikotarpį grąžinti viską. Mano, kad po gydymo ieškos darbo, gal pagal galimybes leis išeiti, o gal ten būdamas galės dirbti. Pripažįsta, kad turi bėdų su priklausomybe nuo alkoholio. Buvo išgėręs tada ir iš to įvykio mažai ką pamena. Gal tik žodžiais grasino, buvo išgėręs, galėjo pasakyti, pripažįsta viską. Buvo išgėręs, nepamena, gal rūkydamas netyčia padegė, galėjo ir tyčia padegti iš pykčio. Buvo išgėręs ir todėl mano, kad nesuprato ką daro. Atvažiavo į svečius, gyvena Naujininkuose, su motina. Daugiau nei mėnesį gėrė ten su vietiniais gyventojais. Jau daug metų turi bėdų su alkoholiu, maždaug 3-4 metus. Kokia gėrimo priežastis - jis pasakyti negali. Buvo nustojęs gerti metus, dar prieš tai, 2 metus yra negėręs. Vaikščiojo į kursus anoniminių alkoholikų. Psichiatrijos ligoninėj irgi gulėjo dėl alkoholio, kodavosi. Gal su degtukais padegė prisidegęs cigaretę. Pilnai prisipažįsta. Nori pradėti naują gyvenimą, be alkoholio bandys tvarkytis. Kol nepradėjo daug gerti, visada buvo geri santykiai su močiute ir teta. Viskas prasideda nuo gėrimų, kai pradeda gerti. Tikrai nenorėjo to padaryti, atgal laiko negrąžins. Mano turės galimybę pasitaisyti. Bandys kuo greičiau rasti darbą, gali dirbti bet kuo, darbo nebijo. Mano, kad 1- 1,5 metų laiko reikėtų atlyginti tai žalai. Gailisi ir nori nuoširdžiai atsiprašyti tetos, močiutės. Papildomai parodė, kad įvykio vietoje pastoviai negyvena, gyveno ten vaikystėje. Mano, kad galbūt būdamas neblaivus ir galėjo grasinti močiutei ir tetai; pamena, kad ten vagonėlyje matė esantį skystį, tik nežino koks tas skystis, be to jis nepamena tos dienos įvykių, atsimena tik sėdint save policijos automobilyje. Paaiškino, kad tik jis galėjęs padegti vagonėlį, kuriame buvo daiktai, o į namą veržėsi galimai kažko prašydamas, tik ko – nepamena. Parodė, kad gali eiti dirbti ir gydytis, nori pradėti naują gyvenimą, o pataisos namuose nieko nepramoktų. Dėkingas yra už tai, kad atsisakyta ieškinio, dar kartą atsiprašo, gailisi dėl įvykio.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji G. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. yra jos sūnėnas. Iki to įvykio santykiai buvo normalūs. Prieš tai girtas buvo pridirbęs, bet išsiaiškino ir atleido. Iki 3 kl. gyveno kaime, vėliau išvažiavo į miestą gyventi. Jis nelabai dažnai atvažiuodavo pas juos. Vasaros pabaigoje 2019 m. pradėjo atvažinėti. Gyveno vagonėlyje, pas kaimynus gėrė. Užeidavo į namus, bet nakvodavo ten vagonėlyje. Kiek girdėjo, kad su motina buvo susipykęs. Nežino dėl ko nedirbo ir už ką gyveno. Šiame name gyvena ji su mama ir jos vaikai, kuriems (duomenys neskelbtini) metų. Statybinis vagonėlis pas juos atsirado gal prieš 3 metus. Buvo seni ūkiniai pastatai, jie buvo nugriauti, pusbrolis A. U. dirbo geležinkelyje ir ten nurašinėjo tuos vagonėlius. Pasiūlė jiems sandėliuoti daiktus jame ir atvežė. Vagonėlyje stovėjo stalas, sandėliuodavo rūbus, buvo stalo žaidimai ten, lietingomis vasaros dienomis vaikai žaisdavo ten. K. L. pasiprašė permiegoti, buvo pastatę sudedamą lovą. Patvirtina, kad buvo būtent tokie daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir statybinis vagonėlis su atsivežimu tiek kainavo. Turi sudedamą lovą ir jis ten nakvodavo. Tikriausiai tos sumos atsisakys, nuo civilinio ieškinio atsisako. Tegu geriau gydosi ir užsidirba savo pragyvenimui, tik nesiartina prie jų. Atsisako pilnai nuo civilinio ieškinio. Nori tuo tikėti, kad praeis tą gydymo kursą. Papildomai parodė, kad kaltinamasis spalio mėnesį buvo girtas užėjęs, buvo reikalavimai atlaisvinti puse namo (iki to įvykio gal pora mėnesių). Dėl spalio įvykių jie išsiaiškinę viską, o šio įvykio metu visi žodžiai buvo grasinimai, nes vaikai ir visi kiti išsigando, kad tikrai kažką jau galės padaryti. Paaiškino, kad yra baimė, vaikai bijo jo, nes naktį pabusdavo nuo kūrenamo pečiaus. Paaiškino, kad nenorėtų kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, bet lygtinai, taip pat norėtų, kad negalėtų prisiartinti prie namų.

N. T. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo taip, kaip surašyta jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. V. L. yra jos anūkas. Pas juos konfliktų nebūdavo. Kai blaivus - tai jis normalus, geras žmogus. Jei nelabai girtas būdavo - tai laikydavosi. Mano, kad kaimo draugai darė neigiamą poveikį. Būdavo necenzūriniais žodžiais keikdavosi, bet visas reikalas alkoholyje. Taip, jis turi bėdų, pastaruoju metu pradėjo daug gerti. Norėjo išvažiuoti, ruošėsi į Vokietiją, jai skambino iš ten ir jo ieškojo. Visada sakiusi jam: (duomenys neskelbtini) negerk, ne kartą buvo sumuštas. Atsiras ir darbas. Jo niekada neatsisakę. Svarbu, kad jis norėtų gydytis. Ji jam daug kartų siūlė eiti gydytis, mano, kad jis pats gailisi dėl šio įvykio. Priima jo atsiprašymą. Įvykio metu jo bijojo, kad gali padegti ir jų namus. Išėjo į kiemą tik tada, kai atvažiavo pareigūnai. Norinti, kad gydytųsi ir negertų; nenori atimti iš jo laisvės, nes jis jaunas. Nori, kad jis pradėtų gydytis ir negertų bei nekartotų tokių klaidų.

2019-10-26 G. R. protokolu-pareiškimu nurodyta, kad 2019-10-25 apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnėnas V. L. padegė jai priklausantį gyvenamąjį statybinį vagonėlį, sunaikino svetimą turtą. Padaryta apie 1000 eurų turtinė žala (I t., b.l. 10-15).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja nukentėjusioji G. R. parodė, kad 2019-10-25, apie 22.30 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė, kad dega gyvenamasis vagonėlis, kuris stovėjo apie 15-20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Pamatė, kad atsidarė vagonėlio durys ir iš vagonėlio iššoko jos sūnėnas V. L.. Jam iššokus iš vagonėlio, iškart pasirodė liepsna ir vagonėlis užsidegė dar stipriau. Gaisro metu V. L. bėgiojo aplink namą ir grasino, kad sudegins visus ir susidoros su visais, kas yra namuose. Dar grasino, kad kitą kartą bus padegtas gyvenamasis namas. Namuose tuo metu buvo liudytojos motina T. L. ir liudytojos du nepilnamečiai vaikai. Vagonėlis stovėjo arti gyvenamojo namo, todėl galėjo užsidegti ir namas. Vagonėlyje buvo sudėti asmeniniai šeimos narių daiktai. Padaryta turtinė žala apie 1000 eurų. Įvykio dieną apie 14 val. V. L. atėjo į vagonėlį, paėmė telefoną ir nuėjo į kaimą. Tą telefoną ji pati padėjo į vagonėlį po to, kai V. L. 2019-10-23 greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Vilniaus Respublikinę psichiatrijos ligoninę. Apie 17 val. V. L. vėl buvo atėjęs prie vagonėlio, bet su niekuo nebendravo; po kurio laiko nuėjo pas kaimynus, kurie gyvena už pervažos, bet pas ką tiksliai nuėjo, ji negali pasakyti. Apie 18 val. kaime matė V. L. girtą. Kelintą valandą V. L. grįžo į vagonėlį, ji nematė. V. L. ir anksčiau yra grasinęs, kad padegs ir su visais susidoros. Jis yra nestabilus psichikos ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Dėl ko V. L. yra toks agresyvus, ji nežino. Su V. L. ji nebendrauja, nes jis buvo ją sumušęs, dėl to ji buvo parašiusi pareiškimą policijai (I t., b.l. 34-36).

Papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji G. R. parodė, kad padegtas vagonėlis priklauso asmeniškai jai. Šį vagonėlį jai atvežė ir padovanojo pusbrolis A. U.. Vagonėlis buvo reikalingas kaip pagalbinė patalpa susidėti daiktams. Vasaros metu jame sudėdavo žiemai skirtus daiktus: vaikų žieminius drabužius, senus buities daiktus, stalą, prie kurio vaikai žaisdavo. Šiame vagonėlyje niekas negyveno, jame buvo sandėliuojami seni buities reikmenys. Statybinį vagonėlį galima rakinti, tačiau jis visą laiką buvo nerakintas; vasaros metu jame prie stalo žaisdavo vaikai. Šiame vagonėlyje V. L. kelis kartus yra prašęsis pernakvoti. Tam reikalui buvo pastatę sulankstomą lovą. Maždaug prieš savaitę V. L. kelias naktis nakvojo tame vagonėlyje. V. L. nuolat gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini), tačiau, kai susipyko su motina, pasiprašė pernakvoti vagonėlyje. Jis nakvojo vagonėlyje 2019-10-20 ir 2019-10-21 naktis. 2019-10-23 ji pati iškvietė V. L. greitąją pagalbą, nes jis nugriuvo prie durų ir prašėsi greitosios medicinos pagalbos, sakydamas, kad blogai jaučiasi, jam kažkas sužalojo ausį. Ant jo ausies ji jokių sužalojimų nematė, to nenustatė ir medikai. Kai atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai norėjo apžiūrėti V. L., jis pasidarė agresyvus, priešinosi, todėl buvo iškviesta policija. V. L. buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, ten gydytas 3 dienas, o 2019-10-25 iš ligoninės paleistas. Paleistas iš ligoninės jis grįžo į kaimą, kur visą dieną su kaimynais gėrė. Ji pastebėjo, kad jis vaikščiojo po kaimą. Vagonėlyje jis buvo palikęs savo krepšį su daiktais. Jis buvo atėjęs į vagonėlį, iš krepšio paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir vėl išėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad V. L. iškvietė policiją dėl netinkamo jos elgesio su vaikais, jis kaltino, kad ji neprižiūri vaikų. Kai atvyko policijos pareigūnai, V. L. taip pat atėjo prie statybinio vagonėlio ir sakė pareigūnams, kad jis čia negyvens, kad pasiims daiktus ir, paėmęs daiktus, išvyko su policijos pareigūnais. Po kiek laiko pamatė, kad V. L. buvo nuėjęs pas kaimynus (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai V. L. įspėjo, kad jis nesilankytų pas ją. Pareigūnai jai pasakė, kad, jei V. L. sugrįš, ji kviestų policijos pareigūnus, nes V. L. buvo neblaivus. Ji ir jos mama T. L. nepageidauja, kad V. L. lankytųsi jų namuose, nes neturi galimybių jo maitinti, išlaikyti. V. L. jokia namo dalis nepriklauso. Gyvenamasis namas priklauso tik jai ir broliui. Susipykęs su savo motina, V. L. ateina į jų namus. Ji ir T. L. jau anksčiau buvo uždraudusios V. L. lankytis ir nakvoti vagonėlyje, nes jos jo bijo, nenori, kad jis lankytųsi namuose, jis nuolat girtuokliauja, niekur nedirba, todėl vyksta nuolatiniai konfliktai, jis supykęs grasina, kad jas sumuš, susidoros, kad padegs vagonėlį, kad po to, kai padegs vagonėlį, sekantis gaisras bus gyvenamajame name, sakė kad padegs namą. 2019-10-25 paleistas iš ligoninės, V. L. atėjo prie gyvenamojo namo. Tai buvo apie 20.30 val. Jis buvo labai girtas. Pradėjo labai stipriai belstis į duris, reikalavo įsileisti į namo vidų. Kadangi jo bijo, neįsileido. Tada V. L. tapo dar agresyvesnis ir pradėjo belsti į lango rėmą, beldė labai smarkiai. Ji bijojo, kad V. L. išdaužys langus ir įlįs į namo vidų. Belsdamas V. L. visą laiką šaukė, kad ,,susidoros, užmuš, sumuš“. T. L. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC) ir prašė, kad pareigūnai atvyktų kuo greičiau. Beldimas buvo toks stiprus, kad išsigando ir namuose buvę (duomenys neskelbtini) sūnus D. R. ir (duomenys neskelbtini) dukra A. R.. S. D., priėjęs prie lango, V. L. sakė pasitraukti nuo namo ir nedaužyti, tačiau V. L. ir toliau daužė į lango rėmą šaukdamas, kad susidoros, padegs, užmuš. Ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, todėl tiksliai net nepamena, kokiais žodžiais V. L. grasino, tačiau ji jo labai bijojo. Po pirmojo skambučio į BPC V. L. nuėjo nuo namo, pasidarė tylu. Lango užuolaidos buvo užtrauktos, todėl ji nematė, kur jis nuėjo. Praėjus dviem ar trims minutėms nuo stipraus beldimo, ji pro virtuvės langą, kurio užuolaidos yra iki pusės lango, pro užuolaidų viršų, pamatė neryškią šviesą, statybiniame vagonėlyje. Atitraukusi užuolaidą pamatė, kaip V. L. iššoko pro duris iš statybinio vagonėlio vidaus, ir iš karto, staiga, įsiplieskė didelė ugnis vagonėlio viduje, pačiame vagonėlio viduryje. Tuomet jos motina T. L. vėl paskambino į BPC ir pranešė, kad reikia ir gaisrinės, kadangi V. L. įvykdė savo grasinimus ir padegė vagonėlį; prašė paskubėti, nes netoli vagonėlio (15-20 metrų atstumu) stovi gyvenamasis namas. Po to name dingo elektra, pradėjo svilti elektros laidai. Matė, kaip V. L. tempė didelį 50 litrų talpos puodą su vandeniu. Kadangi buvo girtas, jis vis nukrisdavo ant žemės, gulėdavo, paskui vėl atsikėlęs nešdavo vandenį gaisrui gesinti. V. L. bėgiojo aplink degantį vagonėlį, bandė lieti jį vandeniu, gesinti. Po to atvyko gaisrininkai ir policijos pareigūnai. Vagonėlyje buvo apie 3 litrų talpos plastikinis bakas su benzinu benzininiam pjūklui. Bakelis visą laiką stovėjo vagonėlyje. Ji įtaria, kad V. L. tuo skysčiu apipylė viduje buvusius daiktus (pusantros spintos knygų, rašomąjį stalą, vaikų drabužius, batus, medžiaginį vaikišką čiužinį su grikių - ryžių užpildu, maišą popierių, skirtų pečiui pakurti) ir taip padegė vagonėlį. V. L. nuolat rūko ir su savimi nešiojasi žiebtuvėlį bei degtukus, kuriais ir galėjo įdegti liepsną. Jos motina T. L. V. L. krepšyje įvykio dieną matė degtukų dėžutę. Po gaisro pati ji pati matė cigarečių pakelį „Parlament“, priklausantį V. L.. Prieš gaisrą jokių pašalinių asmenų kieme nebuvo. Kieme yra pririšti šunys, kurie visada garsiai loja, užėjus svetimiems žmonėms. Tuo metu iki gaisro joks šuo nelojo. Ji yra įsitikinus, kad vagonėlį padegė V. L. ir tai padarė tyčia, įvykdydamas savo grasinimus padegti vagonėlį. Su kaimynais ar kitais asmenimis ji jokių konfliktų neturėjo. Vagonėlyje nebuvo elektros, jis nebuvo šildomas, jokių elektros prietaisų jame nebuvo. Ji pati vagonėlyje niekada nerūko, motina T. L. taip pat niekada gyvenime vagonėlyje nėra deginusi smilkalų ar kokių kitų degių medžiagų. Ji pati kartais parūko, tačiau tai daro namo kieme, lauke, arba name prie pečiaus. Nuorūkos yra metamos į tam skirtą indą. V. L. yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją, tačiau ji jo vis pagailėdavo, nenorėjo, kad jis būtų nuteistas, tačiau po šio įvykio, kai jis padegė vagonėlį, ji V. L. daugiau neatleis. Padegtą vagonėlį ji vertina 1000 eurų suma. Vagonėlyje buvo jai vertingi asmeniniai daiktai: 2 vienetai vaikiškų riedlenčių, kurių vienos vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų; dvi poros vaikiškų riedučių, kurių vienos vertė - 25 eurai, bendra vertė - 50 eurų; dvi meškerės, kurių vienos vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų; trys pripučiami čiužiniai po 20 eurų, bendra vertė - 60 eurų; vaikiškas čiužinys, kurio vertė 20 eurų; vaikų drabužiai bendros 50 eurų vertės; 6 poros batų po 30 eurų, bendra vertė - 180 eurų; skalbimo mašina ,,Malutka“, kurios vertė 50 eurų; rašomasis stalas, kurio vertė 20 eurų; dvi medinės spintos po 20 eurų, kurių bendra vertė - 40 eurų, 50 vienetų knygų po 2 eurus, kurių bendra vertė - 100 eurų; vaikiškas automobilis su pedalais ir akumuliatoriumi, kurio vertė - 140 eurų; medinės kambario durys, kurių vertė - 50 eurų. Sudegusių daiktų įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes neišsaugojo. Prašo pripažinti ją civiline ieškove bendrai 1880 eurų sumai (I t., b.l. 42-45, 46-47).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja nukentėjusioji T. L. parodė, kad nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir žemės sklypas priklauso jos vaikams - dukrai G. R. ir sūnui J. L.. Padegtas vagonėlis priklauso jos dukrai G. R., ši pati prašė pusbrolio A. U. atvežti ir padovanoti vagonėlį. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) šį vagonėlį (duomenys neskelbtini) padovanojo. Vagonėlyje buvo laikomi įvairūs buities daiktai, jame vasaros metu žaisdavo jos anūkai. Vagonėlyje buvo stalas, knygų spinta, vaikiški drabužiai, batai, čiužinys, kiti daiktai. Vagonėlyje niekas negyveno. Vagonėlį galima rakinti, įrengta spyna, tačiau tą dieną, kai sudegė, jis buvo nerakintas. Likus kelioms dienoms iki įvykio, jos anūkas V. L. vagonėlyje kelias naktis nakvojo. V. L. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, lankosi jos namuose. V. L. kelis kartus yra prašęsis pernakvoti vagonėlyje. Ten jam buvo pastatyta sulankstoma lova. V. L. nuolat gyvena pas savo motiną, (duomenys neskelbtini), tačiau susipykęs su motina, pasiprašė pernakvoti vagonėlyje. Jis nakvojo vagonėlyje 2019-10-20 ir 2019-10-21 naktis. 2019-10-23 (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam blogai su sveikata, todėl dukra (duomenys neskelbtini) iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Tą kartą V. L. buvo nugriuvęs prie namo durų ir prašėsi pagalbos, greitosios, sakė, kad jis blogai jaučiasi, neva jam kažkas sužalojo ausį. Jokių ausies sužalojimų pas anūką ji nematė. Kai atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas norėjo apžiūrėti V. L., šis pasidarė agresyvus, priešinosi, todėl buvo iškviesta policija. V. L. buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, ten gydytas 3 dienas. Tuo metu, kai greitosios pagalbos medikai V. L. sodino į automobilį, policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius, jis šaukė grasindamas, kad „visus sudegins“. Ji pati tai girdėjo. 2019-10-25 V. L. paskambino jai telefonu ir pasakė, kad jį išleidžia iš ligoninės. Jis skambino ne iš savo telefono, o iš vietinių kaimo girtuoklių numerio, todėl ji suprato, kad jis jau paleistas. Tą numerį ji iš telefono ištrynė, nes telefono atmintis per maža, atmintyje lieka tik paskutiniai skambučiai. Ji jam pasakė: ,, (duomenys neskelbtini), tu savo mamai skambink“, ir jis padėjo ragelį. Po kiek laiko, apie 14 val., V. L. atėjęs jos paklausė, kur yra jo telefonas. Ji jam atsakė, kad po to, kai greitoji pagalba jį išvežė į ligoninę, G. R. surado jo telefoną ir padėjo į krepšį, kuris buvo vagonėlio viduje. Krepšyje ji taip pat matė degtukų dėžutę. Tada V. L. iš vagonėlio pasiėmė savo krepšį su daiktais. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad V. L. iškvietė policiją dėl (duomenys neskelbtini) netinkamo elgesio su vaikais, kaltino ją dėl to, kad ji neprižiūri vaikų. Kai atvyko policijos pareigūnai, V. L. taip pat atėjo prie vagonėlio, kalbėjosi su pareigūnais, būdamas girtas. Tada pareigūnai pasakė, kad jis pasiims savo daiktus ir čia daugiau neateis, o jei pasirodys, pasiūlė kviesti policiją. V. L. pasiėmė savo krepšį su daiktais, ir policijos pareigūnai jį išsivežė, tačiau netrukus paleido, nes po 10 minučių ji matė V. L. už tvoros, pas kaimyną. Tą pačią dieną, tai yra 2019-10-25, kai sutemo, jis vėl atėjo prie gyvenamojo namo. Buvo apie 20.30 val. V. L. labai stipriai beldė į namo kambario lango rėmą, po to stipriai beldė į duris. Ji suprato, kad V. L. nori įsibrauti į namus. Jis šaukė, kad visus padegs, grasino sudeginti vagonėlį, o po to ir gyvenamąjį namą. Jis vis prieidavo prie lango ir žiūrėdavo pro langą. Viduje buvę žmonės prie lango nėjo, nes bijojo, kad V. L. gali išdaužti langą ir įlipti į namo vidų. (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini) sakė: ,,Išeinam, nes jis padegs namą“. Ji šaukė dukrai ir (duomenys neskelbtini), kad neitų į lauką, nes V. L. buvo labai agresyvus ir stiprus. Visi buvo labai išsigandę, bijojo, kad V. L. įvykdys savo grasinimus. Ji skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir prašė, kad kuo greičiau atvyktų policija, nes anūkas daužo lango rėmą. V. L. tris kartus sudavė rankos kumščiu į lango rėmą. Jie (namuose buvę asmenys) suprato, kad V. L. nori įsibrauti į namo vidų, jo neįleido, kvietė policiją, nes bijojo V. L.. Prie lango stovėjo narvelis su papūgomis, ji sušuko, kad patrauktų narvelį nuo palangės, tuomet (duomenys neskelbtini) praskleidė užuolaidą ir sušuko, kad dega vagonėlis. Tuo metu liudytoja kalbėdama telefonu šaukė: ,,Mes jau degame, mus padegė anūkas“. Po to jau ir (duomenys neskelbtini) sušuko, kad dega vagonėlis. Buvo toks šokas, visi buvo stipriai išsigandę, šaukė, kad jis eina prie namo, bijojo, kad nepadegtų ir namo. Tuo metu name dingo elektra, nes vagonėlis stovėjo apie 15-20 metrų nuo namo. Nuo vagonėlio buvo nutiestas elektros laido kabelis į namo vidų, kuris nuo karščio lydėsi. Ką V. L. darė tuo metu, kol važiavo gaisrinė ir policija, ji nematė. J. G. sakė, kad jis tempė didelį puodą su vandeniu, kuris gaisro metu išsilydė nuo karščio. Vagonėlyje buvo apie 3 litrų talpos plastikinis bakelis, kuriame buvo rožinės spalvos skystis benzininiam pjūklui ar žoliapjovei. Skysčio buvo maždaug 1,5-2 litrai. Bakelis visą laiką stovėjo vagonėlyje. Vagonėlyje buvo labai daug knygų, maišas popieriaus, skirto pečiui pakurti, pripučiamas čiužinys, bambukinė brangi meškerė, staliukas, dvi riedlentės. Iki gaisro liudytoja girdėjo duslų garsą vagonėlio viduje. Suprato, kad tai V. L. galėjo mėtyti knygas iš spintos lentynų ant grindų. Ji mano, kad jis tuo rožiniu skysčiu apipylė sumestas ant grindų knygas ir padegė. Vagonėlyje nebuvo nei elektros, nei šildymo įrenginių. Elektros laidas nuo namo į lauko tualetą buvo pratiestas per vagonėlio stogo kampą, tam, kad nekabėtų ore. V. L. yra rūkantis, nuolat su savimi nešiojasi ir žiebtuvėlį, ir degtukus, kuriais ir galėjo įdegti liepsną. Kitą dieną netoli gaisravietės matė pakelį cigarečių „Parlament“. Prieš gaisrą jokių pašalinių asmenų kieme nebuvo. Kieme yra pririšti šunys, kurie visada garsiai loja, užėjus svetimiems žmonėms. Tuo metu iki gaisro joks šuo nelojo. Ji įsitikinusi, kad vagonėlį padegė V. L. ir tai padarė tyčia, įvykdydamas savo grasinimus padegti vagonėlį. Nei su kaimynais, nei su kitais asmenimis ji jokių konfliktų neturėjo. (duomenys neskelbtini) rūko lauke arba prie pečiaus, vagonėlyje niekada nerūko. Ji (T. L.) niekada gyvenime nėra deginusi jokių smilkalų ar dar kokių kitų degių medžiagų. Tokių dalykų niekada neturėjo, nemoka tokiais daiktais naudotis. Vieną kartą vagonėlyje yra mačiusi du smilkalų pagaliukus. Paklausė V. L., koks tai daiktas; jis atsakė, kad tai yra kvepalai, kuriuos reikia uždegti. Paklausė jos gal uždegti, ši atsakė, kad nereikia. V. L. rūkydavo vagonėlio viduje ir nuorūkas gesindavo į metalinę apvalią dėžutę nuo saldainių. Ji vėliau V. L. nuorūkas tvarkydavo ir išmesdavo. Tą dieną, kai kilo gaisras, vagonėlyje jokių nuorūkų nebuvo, nes viską buvo sutvarkiusi, kol V. L. buvo ligoninėje. Ji (T. L.) įsitikinusi, kad gaisras vagonėlyje kilo ne dėl V. L. rūkymo, o dėl to, kad jis tyčia įvykdė savo grasinimus padegė vagonėlį. Ji pati įvykio metu labai išsigando, tačiau jokia turtinė žala jai nepadaryta. (I t., b.l. 55-58).

Apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis D. R. parodė, kad tikslios dienos neatsimena, buvo vakaras, tamsu, kai su močiute žiūrėjo televizorių. Išgirdo stuksėjimą. Su močiute nuėjo į virtuvę pažiūrėti. Iš kito kambario į virtuvę atėjo mama ir sesuo. Toliau buvo stuksenama į langą ir į sieną. Močiutė su liudytojo seserimi išėjo į kitą kambarį paskambinti policijai. Stuksenimas baigėsi. Jis su mama galvojo, ką daryti, nes žinojo kas toks čia buvo. Priėjo prie lango, praskleidė užuolaidas ir pastebėjo, kad vagonėlyje yra šviesa. Po to pamatė, kaip atsidarė vagonėlio durys ir iš jo išbėgo V. L., liudytojo pusbrolis, o už šio pasirodė liepsna. Jis (D. R.) pradėjo rėkti, kad dega. Mama su močiute kvietė ugniagesius ir policiją. Tada V. L. pradėjo voliotis ant žemės. Šalia namo stovėjo bakai su vandeniu. V. L. pradėjo rėkauti: „Kodėl niekas neišeina? Pažiūrėkit, kas vyksta“. V. L. ėmė tampyti vandens bakus. Mama daug kartų skambino į gaisrinę. Jis žiūrėjo, kad V. L. neprieitų prie namo. V. L. tiesiog sėdėjo prie vandens bakų ir rėkavo, kad jis visų nekenčia, visus padegs. V. L. juos (gyvenamajame name buvusius asmenis) matė, bet tik rėkavo, daugiau nieko nedarė. V. L. vis rėkė ir voliojosi. Atvyko gaisrininkai, pradėjo gesinti ugnį. V. L. bandė įbėgti į vagonėlį, bet gaisrininkai jam neleido. Tada V. L. nubėgo į gatvės pusę. Atvažiavo policininkai, sulaikė V. L.. Atėjo gydytojai pas liudytojo seserį, močiutę ir mamą, nes joms buvo blogai; močiutei buvo visai bloga, davė vaistų. Policininkai visus paklausinėjo, kas įvyko. Policininkai apklausinėjo mamą, o jis su seserimi laukė mamos namuose, kol ši pakalbės su policininkais. Tas asmuo, kuris beldėsi prie namo ir kuris padegė vagonėlį, yra V. L.. V. L. įvykio metu buvo girtas, nes gėrė visą dieną prieš tai. Kai degant vagonėliui V. L. voliojosi ant žemės, jis dar laikėsi už galvos, stukseno galva į žemę, nugriuvo, vėl atsistojo, vėl nugriuvo. Kiekvienas beldimas jam (D. R.) sukelia nerimą, jis atsistoja ir laukia. Jis išsigando. Jie (liudytojas, jo mama, sesuo ir močiutė) galvojo, kad taip įvyks; tikėjosi, kad V. L. tikrai ateis, nes šis neturi, kur nakvoti. Liudytojas išsigando stuksenimo. V. L. jau ne kartą agresyviai elgėsi su šeimos nariais, bandė mušti, metė į liudytoją peilio rankeną. Jis (D. R.) bijo, kad girtas V. L. gali padaryti bet ką, kad išlauš duris ir užeis į namą. V. L. galėjo trenkti, kaip prieš tai mamai trenkė. Įvykio dieną, liudytojas V. L. matė gal 12 ar 14 val., kai V. L., paleistas iš psichiatrinės ligoninės, atėjo pas juos į namus pasiimti daiktų. Jiedu pasisveikino, V. L. iš vagonėlio paėmė baltą maišelį ir išėjo į kaimą. Belsdamas į langą, prieš gaisrą V. L. nieko nekalbėjo. Liudytojas girdėjo dūsavimus, bet konkrečių žodžių V. L. nesakė. Kai užsiplieskė gaisras, V. L. pasivoliojo ant žemės, tada bėgo prie bakelių ir rėkė: „Pasižiūrėkit, kas vyksta, išeikit. (duomenys neskelbtini) išeik“. Po to V. L. pradėjo rėkti, kad visus nužudys, padegs namą, kad jis visų nekenčia, jie dar jį prisimins. Nužudyti ir padegti V. L. grasino jau degant vagonėliui, kai nešiojo vandens bakus. Prieš gaisrą belsdamas į langą V. L. nesakė jokių konkrečių žodžių. Kai išgirdo, kad V. L. grasina padegti ir nužudyti, jis (D. R.) bijojo, kad V. L. gali pradėti daužyti langus, ateiti namo ir kažką padaryti. Jis išsigando, jautė, kad dar kažkas atsitiks; bijojo, bet vis tiek stovėjo virtuvėje ir žiūrėjo. Anksčiau V. L. buvo trenkęs mamai, V. L. buvo sulaikiusi policija, bet šis atsiprašė mamos ir mama V. L. atleido. Iki įvykio, kai sudegė namelis, V. L. ne vieną kartą yra grasinęs jo šeimai, tai buvo daug kartų. Tą dieną, kai trenkė mamai, V. L. irgi grasino mamai, kad jis ją sunaikins, kad ji jam namą atiduos, jis sudegins, kad jie visi gaus ir jis jiems parodys. Apie šiuos grasinimus jam pasakojo mama, be to, tą dieną (kai V. L. trenkė mamai) liudytojas buvo išėjęs į koridorių ir pats girdėjo, ką V. L. mašinoje rėkavo. Įvykiai, apie kuriuos jis papasakojo (grasinimai ir gaisras) vyko praėjusio mėnesio 28 ar 29 dieną, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 98-100).

Apklausta kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji A. R. parodė, kad atvyko į apklausą, nes V. L. padegė vagonėlį. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji su mama sėdėjo viename kambaryje, o brolis su močiute - kitame kambaryje, ir išgirdo, kaip V. L. pradėjo stuksenti į langą. Jie visi išbėgo į virtuvę pasižiūrėti, kas vyksta. V. L. nieko nesakė, tik vis stukseno. Močiutė paėmė telefoną ir kitame kambaryje skambino policijai. B. D. su mama žiūrėjo. Suprato, kad atėjo V. L., nes niekas kitas negalėjo būti. Žiūrėjo, kad V. L. neišdaužtų lango. Kai ji su močiute paskambino policijai, mama su (duomenys neskelbtini) nusprendė pasižiūrėti pro langą, pro tokias užuolaidas iki pusės lango. Mama su (duomenys neskelbtini) pasižiūrėjo pro langą ir pamatė mirksinčią šviesą. Iššoko V. L.; už jo degė vagonėlis. Ji greitai paskambino telefonu 112; jos klausė adreso, koks vardas. Ji net pasakė operatoriui „koks skirtumas?“, nes bijojo ir norėjo, kad greičiau atvažiuotų policija. Ji su močiute pro langą matė, kaip atvažiavo gaisrinė. Policija ilgai neatvažiavo, todėl močiutė dar kartą skambino policijai, nes buvo baisu, kol gaisrinė gesino, V. L. tiesiog bėgiojo. Močiutei (BPC operatorius) pasakė, kad policija jau atvažiuoja, jos laukė. Tada atvažiavo dar viena gaisrinė, policija ir greitoji. Kai atvažiavo policija, jos išėjo, nes iki tol bijojo. Tada policininkai išsivedė ją atpažinti V. L.; ji pasakė, kad tai jis. Policininkai jai liepė eiti namo. Policininkai tada daugiausia klausinėjo mamos, nes ji daugiausia žinojo. Atvažiavo V. L. brolis; jis irgi kalbėjo su policija. Jiems dar įjungė elektrą, nes buvo dingusi. Kai beldė į langą, V. L. nieko nesakė. Ji tiesiog girdėjo, kaip jis stukseno, kažkaip lyg kosėjo, bet nieko nesakė. Kol dar nebuvo gaisrinės, V. L. nešiojo bakus su vandeniu vagonėliui gesinti. Dar V. L. kvietė jos brolį (duomenys neskelbtini) ir vis rėkė, kad juos (namuose buvusius asmenis) padegs ir užmuš. Grasino, kad sudegins namą. Liudytoja buvo tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, kai girdėjo V. L. grasinimus padegti ir užmušti. Kai atvažiavo policija, visi iš namo buvo išėję į lauką. Grasinančius žodžius ji girdėjo, kai dar nebuvo gaisrinės. Grasino, kad padegs namą ir kad užmuš; V. L. sakė „jūs“, „jus visus“. Kai girdėjo tuos žodžius, ji bijojo, kad jis gali padegti namą, išdaužti langą, nes jau buvo anksčiau išdaužęs. V. L. grasinimus ji buvo girdėjusi ir anksčiau, kai jis trenkė mamai; tuomet grasino, kad užmuš, jei mama neatiduos namo. V. L. yra metęs į brolį peilio rankeną. Kai būdavo girtas, V. L. grasindavo mamai, kad ši jam atiduotų namą. Kai V. L. atvažiuodavo girtas ir grasindavo, namuose būdavo ir ji, močiutė, brolis. Šį kartą visi buvo namuose. Ankstesnius V. L. grasinimus ji girdėjo pati. V. L. anksčiau yra trenkęs mamai; ji su broliu tuo metu buvo kambaryje ir įvykio nematė, tačiau girdėjo, kaip mama apie tai papasakojo policijai. Kai V. L. nebūdavo girtas, jos (A. R.) santykiai su V. L. būdavo geri. Tačiau girtas jis būdavo piktas ir visiems grasindavo, jai buvo baisu, girto V. L. ji bijodavo. Ji bijojo jo grasinimų. Ji tikrai galvojo, kad V. L. gali įvykdyti savo grasinimus, nes anksčiau jis grąsino, kad užmuš, trenkė mamai, o dabar padegė (I t., b.l.107-109).

BIRT ataskaitų žiūryklės įrašu matyti, kad 2019-10-25, 20.37 val., į BPC paskambino pranešėja ir informavo, kad anūkas daužo langus, duris, grasina sudeginti namus. Pranešėja prašo paskubėti, laukia, labai bijo (I t., b.l. 3-4).

2019-10-29 raštu BPC, kad 2019-10-25 BPC informacinėje sistemoje yra užfiksuoti keturi skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (pastaba: T. L. naudojamas telefono numeris). Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą ir įrašų pradžios laiką (I t., b.l. 153).

2019-10-30 apžiūros protokolu, kuriais buvo apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai:

1. garso įraše pavadinimu '“download_10.102.186.21_2019-10-25_20-37-47_25.05‘ (įrašo data 2019-10-25, pradžios laikas - 20:37:47, trukmė - 1 min. 5 sek.) pranešėja moteris BPC operatorei nurodo, jog prieš kelias valandas jau buvo policija, prašo, kad atvyktų kuo greičiau, nes girtas anūkas daužo į langus, grasina, gąsdina, kad padegs viską; nurodo, kad lauke jau kažkas šviečiasi ir ugnis dega. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini);

2. garso įraše pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-25_20-39-14_25.11“ (įrašo data 2019-10-25, pradžios laikas - 20:39:14, trukmė - 1 min. 10 sek.) pranešėja moteris informuoja, kad ką tik kvietė policiją, reikia dar gaisrinės, nes „jis uždegė namelį, čia prie mūsų namo“, „girtas voliojasi“. Garso įraše girdima, kad moteris susijaudinusi, verkia, prašo paskubėti, nurodo adresą ir paprašyta prisistato kaip G. R.;

3. garso įraše pavadinimu '“download_10.102.186.21_2019-10-25_20-41-31_25.05“ (įrašo data 2019-10-25, pradžios laikas - 20:41:31, trukmė - 57 sek.) pranešėja moteris dar kartą prašo paskubėti, klausia, ar atvažiuoja gaisrinė, nes „mus padegė anūkas“; nurodo, kad anūkui 30 metų, kad jį 3 dienas pralaikė psichiatrinėje ligoninėje, šiandien paleido ir jis namą padeginėja. Į BPC operatoriaus klausimą, kur šiuo metu yra padegėjas, atsako, kad nežino, gal namą bando padegti;

4. garso įraše pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-25_20-54-09_25.03“ (įrašo data 2019-10-25, pradžios laikas - 20:54:09, trukmė - 2 min. 02 sek.) pranešėja moteris BPC operatoriui nurodo, kad gaisrinė jau atvykusi, teiraujasi kur policija, prašo, kad policija paskubėtų; nurodo, kad visi bijo; paaiškina, kad jau ir name dingo elektra. Klausia, kiek laukti (policijos), „kol užmuš, dar kartą padegs?“; nurodo, kad „jis grasina, voliojasi“, „išžudys ir dar pridarys“ (I t., b.l. 154-158).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2019-10-25 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. Ž. ir vyriausiuoju patruliu E. B., apie 20.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), anūkas močiutei daužo langus, duris, grasina sudeginti namus, prašo paskubėti, laukia, labai bijo. Dar vykstant pakeliui OVS budėtojas patikslino informaciją nurodydamas, kad minėtu adresu jau dega vagonėlis ir prašė paskubėti. Atvykę nurodytu adresu pamatė, kad atvira liepsna dega ūkinis pastatas, buvęs šalia gyvenamojo namo. Kai jie atvyko, jau buvo atvykusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ketvirtoji brigada bei greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0823. Policijos pareigūnus pasitiko G. R., kuri paaiškino, kad buvo namuose su savo motina T. L. ir vaikais D. R., A. R.. Jos sūnėnas V. L. šiandien (2019-10-25) grįžo iš psichiatrinės ligoninės, kur praleido tris dienas. Taip pat G. R. paaiškino, kad visą dieną V. L. kaime kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus ir atėjęs neblaivus pradėjo stipriai belsti į gyvenamojo namo langus, reikalaudamas įsileisti į vidų, kojomis spardyti duris. Jo neįleidus į namo vidų, šis grasino susidorojimu, kad padegs namą arba ūkinį pastatą. G. R. paaiškino, kad V. L. taip elgiasi ne pirmą kartą, dėl jo elgesio dažnai buvo kviečiama policija. Į namus V. L. ji neįsileido, nes bijojo atidaryti duris. Po poros minučių pranešėja pastebėjo, kad dega netoli gyvenamojo namo stovintis vagonėlis. Įvykio vietoje buvo sulaikytas V. L., nuo jo sklido stiprus dūmų kvapas (I t., b.l. 117-120).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas E. Ž., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2019-10-25, apie 20.40 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. ir vyriausiuoju patruliu E. B., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos anūkas daužo gyvenamojo namo langus, duris, grasina sudeginti namus, prašo paskubėti, laukia, labai bijo. Jiems vykstant pakeliui budėtojas pranešė, kad reikia paskubėti, nes dega ūkinis pastatas. Atvykę nurodytu adresu pamatė, kad atvira liepsna dega statybinis vagonėlis, stovintis netoli gyvenamojo namo. Įvykio vietoje jau buvo PAGD Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ketvirtoji brigada bei greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0823. Policijos pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri prisistatė kaip G. R., ir paaiškino, kad buvo namuose kartu su savo motina T. L. ir nepilnamečiais vaikais D. R. bei A. R., kai jos sūnėnas V. L. neblaivus pradėjo stipriai belsti į gyvenamojo namo langus, reikalaudamas įsileisti į vidų, kojomis spardyti duris, jo neįleidus, grasino susidorojimu, šaukdamas, kad jei neįleis jo į namo vidų, jis padegs namą arba ūkinį pastatą. Taip pat G. R. paaiškino, kad jos sūnėnas V. L. tą pačią dieną (2019-10-25) grįžo iš psichiatrinės ligoninės, kur praleido tris dienas. Minėjo, kad visą dieną V. L. kaime kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Pranešėja paaiškino, kad dėl V. L. elgesio dažnai buvo kviečiama policija. Į namus V. L. neįsileido, nes bijojo atidaryti duris. Po poros minučių pranešėja pastebėjo, kad dega netoli gyvenamojo namo stovintis statybinis vagonėlis. Įvykio vietoje buvo sulaikytas V. L., nuo jo sklido stiprus dūmų bei alkoholio kvapas; V. L. elgėsi neadekvačiai, visą laiką kartojo, kad jis pats gesino gaisrą (I t., b.l. 122-125 ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas M. A., PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius, parodė, kad 2019-10-25, apie 20.40 val., BPC buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras adresu (duomenys neskelbtini). BPC informavo, kad gaisras galimai sukeltas tyčia. 2019-10-25, apie 21.30 val., buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie gaisrą patikrinimas. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtas kilnojamojo tipo gyvenamasis vagonėlis, stovintis apie 20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vagonėlis yra medinio karkasinio tipo, apkaltas plastikinėmis dailylentėmis. Atvykus į gaisravietę vagonėlio durų nebuvo, galimai sudegė. Apžiūrėjus objektą iš išorės nustatyta, kad pietinė vagonėlio pusė paveikta gaisro terminio poveikio - apdegusios ir nusilydžiusios plastikinės dailylentės, apdegęs pats medinis karkasas, trūksta durų, aplink mėtosi apdegę namų apyvokos daiktai. Gaisro požymiai mažėjantys iš pietinės pusės į šiaurinę pusę maždaug iki vagonėlio vidurio. Apžiūrint objektą iš išorės gaisro terminio poveikio požymiai leidžia spėti, kad gaisras kilo pastato viduje ir pro pietinėje pusėje esančią durų angą bei vakarinėje pusėje esantį langą persimetė į pastato išorę. Vagonėlio vidus smarkiai paveiktas gaisro terminio poveikio. Vidus buvo iškaltas medinėmis lentomis. Pastatas nebuvo apšiltintas. Medinės dailylentės apdegusios ir aprūkusios per visą vagonėlio plotą. Ten, kur stovėjo namų apyvokos daiktai, matyti mažesni apdegimai bei aprūkimai. Didžiausias medinių sienos bei lubų lentų išdegimas matyti pietinėje vagonėlio dalyje ir ties jo viduriu. Gaisro terminio poveikio požymiai medinėms dailylentėms bei mediniam karkasui mažėjantys iš pietinės pusės į šiaurinę. Lango rėmas, esantis vakarinėje sienoje, yra smarkiai apanglėjęs ir nutrupėjęs į vagonėlio vidinę pusę, ko nėra matyti prie lango, esančio šiaurinėje sienoje. Šiaurinėje pusėje esantis lango rėmas beveik nepaveiktas gaisro, o ir namų apyvokos daiktai nėra taip smarkiai apdegę, kaip daiktai, buvę pietinėje pusėje bei ties vagonėlio viduriu. Didžiausias medinių konstrukcijų bei kitų medinių fragmentų išdegimas, apanglėjimas matyti pietinėje vagonėlio dalyje, o tiksliau nuo pietinėje pusėje esančios durų angos iki vakarinėje sienoje esančio medinio lango. Remiantis medinių konstrukcijų išdegimo požymiais, spėjama, kad gaisro židinio zona yra pietinėje vagonėlio dalyje, erdvėje nuo durų iki vakarinėje sienoje esančio lango. Įvykio vietoje buvo bendrauta su G. R. ir jos šeimos nariais. G. R. nurodė, kad vagonėlio savininkė yra ji. G. R. teigė, kad vagonėlis jokių nuosavybės dokumentų neturi. Jame buvo leista keletą naktų pernakvoti V. L.. Jos nuomone, gaisrą galėjo sukelti V. L.. Minėtas vyriškis yra G. R. giminaitis ir kartu su mama gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pasitaikydavo, kad kartas nuo karto giminaitis paprašydavo nakvynės. Asmuo rūkantis ir išgeriantis, girtavo ir prieš kylant gaisrui. G. R. matė V. L. išbėgantį iš minėto vagonėlio; jam išbėgus pasirodė liepsna ir vagonėlis pradėjo degti. Vagonėlio viduje buvęs turtas priklauso G. R.. Pasak jos, vagonėlyje buvo plastikinė tara su neaiškiu kiekiu kuro, skirto benzininiam pjūklui. Moters teigimu, plastikinė tara buvo pietinėje vagonėlio dalyje, arti durų. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų nuomone, gaisras sukeltas tyčia. Su pačiu V. L. pabendrauti nepavyko, kadangi jis jau buvo sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų. Nustatytoje gaisro židinio zonoje neaptikta jokių medžiagų (chemikalų, lengvai užsiliepsnojančių skysčių, lakų, dažų ar jų liekanų), kurios dėl savo cheminės sudėties irstant ar veikiant išoriniams poveikiams galėtų pačios užsiliepsnoti. Gyvenamasis vagonėlis elektrifikuotas nebuvo. Šildymo sistemos komponentų taip pat neaptikta. Dujinių prietaisų neaptikta. Jokių techninių priežasčių gaisrui kilti vagonėlyje nenustatyta. Gaisro tyrimo vietoje jokia tara (G. R. paminėta) su galimais naftos produktais rasta nebuvo. Plastikinė tara esant didelei temperatūrai galėjo sudegti, o jos likučiai susimaišyti su gaisro šiukšlėmis. Pirminiais duomenimis V. L. buvo rūkantis, o gaisravietėje mėtėsi cigarečių pakelis bei nuorūkos. Cigarečių pakelis gulėjo lauke ant gaisro metu išmestų apdegusių namų apyvokos daiktų, pakelio pavadinimas ,,Parlament“. G. R. patvirtino, kad tai V. L. šventinės cigaretės. Apibendrinus visas gaisro kilimo aplinkybes, faktinius duomenis surinktus gaisravietės apžiūros metu, taip pat liudytojų parodymus, įvertinus tai, kad nebuvo techninių priežasčių gaisrui kilti, labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčia arba dėl neatsargumo). Fotonuotraukos iš įvykio vietos pridėtos prie tarnybinio pranešimo. Įvykio vietoje jokio trimerio (rankinės žoliapjovės) liudytojas nematė (I t., b.l. 127-129).

2019-10-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius M. A. pateikė:

1. 2019-10-28 aktą dėl kilusio gaisro Nr. 53-2033, kuriame nurodyta, kad gyvenamajame vagonėlyje, stovėjusiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), 2019-10-25 kilusio gaisro metu išdegė vagonėlio vidus, sudegė jame buvę namų apyvokos daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčia arba dėl neatsargumo);

2. 2019-10-29 tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo; prie jo pridėtos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti sudegusio vagonėlio išorė ir vidus, gaisro šiukšlės, namų apyvokos daiktų fragmentai, gaisro židinio zona. Tarnybinio pranešimo turinys yra analogiškas liudytojo M. A. parodymams, kurie aprašyti kaltinamojo akto 12 punkte (I t., b.l. 20-24).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas P. U. parodė, kad gyvena netoliese T. L., V. L. močiutės. V. L. pažįsta nuo senų laikų, būdami vaikai bendraudavo. Paskutinį kartą V. L. matė maždaug prieš mėnesį, buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kaime. Apie gaisrą kaimynės vagonėlyje sužinojo iš vietinių kaimo gyventojų, tą patį vakarą, kai degė ir buvo atvykusios gaisrinės mašinos. Gaisro dieną su (duomenys neskelbtini) nebendravo, susitikęs su juo nebuvo. Kaip jau minėjo, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs maždaug prieš mėnesį, o gaisras kilo spalio mėn. pabaigoje. Visą tą dieną, kai kilo gaisras, buvo savo namuose, išgėręs degtinės miegojo. Iš savo namų niekur išėjęs nebuvo, su draugais susitikęs nebuvo. Taip pat nei vienas, nei su draugais į mišką nėjo, miške jokių šiukšlių nedegino. Maždaug prieš du mėnesius (duomenys neskelbtini) buvo jį pasikvietęs į statybinį vagonėlį, kuriame kartu gėrė degtinę. Minėtame vagonėlyje nebuvo elektros instaliacijos ir šildymo įrangos. Žino, kad (duomenys neskelbtini) rūko cigaretes, tačiau kiekvieną kartą rūkydavo vis kitokios firmos cigaretes. Dėl ko kilo gaisras vagonėlyje, nežino; nieko apie tą įvykį pasakyti negali. K. V. sako, kad jie kartu 2019-10-25, apie 17.00 val., degino miške šiukšles, nežino. V. L. meluoja. Kur įvykio dieną buvo ir ką veikė V. L., liudytojas nežino (I t., b.l. 132-134).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. B. parodė, kad kartu su žmona (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini). P. V. L., kuris kartais atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo giminaičius, kurie gyvena netoliese, ir ateina pas jį (A. B.) pabendrauti. 2019-10-25, apie 20.00 val., V. L. atėjo pas jį į namus. Jis ką tik buvo grįžęs iš darbo. V. L. buvo neblaivus ir su savimi turėjo pusę butelio degtinės, kurią pasiūlė kartu išgerti. Jis atsisakė, nes buvo pavargęs po darbo, nevalgęs, nenorėjo ir neturėjo laiko. Pabuvo apie 5-10 min. gyvenamojo namo kieme, pasikalbėjo, kartu parūkė. Kokias cigaretes rūkė V. L., jis neatsimena. Jis pats rūkė savo turimas cigaretes ,,L/D Rodmans“. (duomenys neskelbtini) rūkė savo turimas cigaretes. Ar V. L. turėjo su savimi žiebtuvėlį ar degtukus, neatsimena, tačiau pamena, kad V. L. prisidegė cigaretę pats, su savo turimais degtukais ar žiebtuvėliu. Kol kartu rūkė gyvenamojo namo kieme, mažai kalbėjo. V. L. tik pasiūlė jam išgerti, šis atsisakė. V. L. nesakė, kur toliau eis ir ką darys, liudytojas jo apie tai neklausė. Parūkęs V. L. išėjo iš gyvenamojo namo kiemo, į kurią pusę nuėjo, liudytojas neįsidėmėjo. Praėjus maždaug pusvalandžiui, gal truputį vėliau, išėjęs į gyvenamojo namo kiemą pastebėjo, kad pas kaimynus atvykusios gaisrinės, kurios gesina statybinį vagonėlį. Pas kaimynus nuėjęs nebuvo. Dėl ko kilo gaisras vagonėlyje, nežino. D. V. L. po to, kai šis buvo jo namo kieme, nematė. Tą paskutinį kartą, kai buvo susitikę, V. L. rankoje laikė nugertą butelį degtinės ,,Lithuania", 0,7 litro talpos; butelyje buvo likę daugiau nei pusė butelio degtinės. Daugiau jokių daiktų su savimi V. L. neturėjo, jo gyvenamojo namo kieme jokių asmeninių daiktų, krepšio V. L. nepaliko. Kol jis su V. L. bendravo namo kieme, jo žmona K. B. buvo namo viduje ir į kiemą išėjusi nebuvo. V. L. buvo be striukės, tik su megztiniu, kuris buvo juodos ar pilkos spalvos. Pokalbio metu V. L. užsiminė, kad kažkur yra palikęs ar pametęs savo striukę, kurioje yra likęs jo mobiliojo ryšio telefonas ir pasakė: ,,Einam, pasižiūrėsim, paieškosim". Liudytojas sutiko kartu paieškoti. Jiems paėjus nuo kiemo apie 15-20 metrų iki tvenkinio, V. L. iš kelnių kišenės ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir įjungęs žibintuvėlį švietė po kojomis; kaip suprato, V. L. ieškojo savo striukės. Kai liudytojas pamatė, kad telefonas buvo V. L. kelnių kišenėje, suprato, kad V. L. jam melavo, sakydamas, jog telefonas yra jo striukėje. Tuomet liudytojas pasakė V. L. „eik tu (necenzūrinis žodis)“ ir nuėjo namo, o V. L. nuėjo visai į kitą pusę pagrindinio kelio link. Liudytojas V. L. mobiliojo ryšio telefonu nešvietė, V. L. pats švietė savo mobiliojo ryšio telefonu, kurį ištraukė iš savo kelnių kišenės. Iš tos vietos prie tvenkinio, kur V. L. švietė savo telefonu, vagonėlio nesimato, nes vaizdą užstoja keturi gyvenamieji namai bei kaimyno pasodintos tujos. Atstumas nuo tvenkinio iki vagonėlio yra apie 300 metrų (I t., b.l. 137-139).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja K. B. parodė, kad kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini). P. V. L., kuris nuo vaikystės augo pas močiutę ir vasaros metu būna prie tvenkinio. 2019-10-25, apie 17.00 val., jis atėjo pas ją į namus ir teiravosi jos vyro (duomenys neskelbtini), norėjo su juo išgerti. Ji pasakė, kad vyras dar darbe. V. L. nieko su savimi neturėjo - nei alkoholinių gėrimų, nei kitų daiktų, įskaitant ir krepšį. V. L. buvo neblaivus. Jis jokių daiktų pas liudytoją nepaliko nei name, nei kieme. V. L. buvo su striuke, tačiau ji neįsidėmėjo, kokia. V. L. išėjo, ir daugiau ji jo nematė. Vyras sakė, kad V. L. tą vakarą dar buvo atėjęs pas jos vyrą, tačiau ji pati V. L. nematė. Vakare eidama į lauko tualetą pamatė liepsną kaimynų kieme, suprato, kad dega statybinis vagonėlis. Nuo ko kilo gaisras, nežino (I t., b.l. 146-147).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. U. parodė, kad G. R. yra jo pusseserė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina (duomenys neskelbtini) ir dviem nepilnamečiais vaikais. Kai dirbo AB "Lietuvos geležinkeliai" (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, jam vadovybė leido pasiimti statybinį vagonėlį, kuris buvo paruoštas išmetimui, nuimtas nuo balanso, nes buvo įrengti nauji statybiniai vagonėliai, skirti darbuotojams persirengti, pavalgyti, pailsėti. 2015 metų vasarą jis nusprendė minėtą statybinį vagonėlį atvežti ir padovanoti savo pusseserei (duomenys neskelbtini), kad vasaros metu jos vaikai turėtų kur pažaisti, o ji turėtų kur susidėti savo buities daiktus. Gyvenamasis namas, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) su šeima, yra labai senas, namo sienos sutrūkinėjusios, todėl jis galvojo, kad bent vasaros metu vagonėlyje vaikai pagyventų, arba jei sugriūtų gyvenamasis namas, bent vaikai turėtų kur apsistoti, pavalgyti. Pats savo transportu vagonėlį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kur jis visą laiką ir stovėjo iki gaisro. (duomenys neskelbtini) vagonėlį susitvarkė, jis buvo pilnai įrengtas ir paruoštas gyventi. Jame nebuvo jokios elektros instaliacijos, jokios šildymo įrangos ar šildymo prietaisų. Jis buvo skirtas naudojimui vasaros metu. 2019-10-28, apie pietus, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pusseserė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad V. L. padegė statybinį vagonėlį ir šis visiškai sudegė. (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo labai girtas, sakė, kad matė, kaip įvykio metu (duomenys neskelbtini) iššoko iš vagonėlio, po to įsiplieskė liepsna. Visą laiką verkdama kalbėjo, kad labai bijo gyventi tame name, bijo V. L., nes jis ne kartą smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) ir jos motiną, ne kartą buvo sumušęs, grasino sudeginti vagonėlį, padegti namą. (duomenys neskelbtini) taip pat minėjo, kad kelias dienas iki įvykio (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, iš kurios išleistas vėl grįžo pas (duomenys neskelbtini) į namus. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ji labai bijo (duomenys neskelbtini), bijo pati išeiti iš namo ir išleisti vaikus, todėl namo durys visuomet buvo užrakintos. Dar prieš išvežant (duomenys neskelbtini) į psichiatrinę ligoninę, (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) ją mušė rankomis ir kojomis, sakė (duomenys neskelbtini), kad jis grįžęs padegs jos gyvenamąjį namą. Statybinis vagonėlis priklauso (duomenys neskelbtini), jam (A. U.) dėl gaisro jokia turtinė žala nepadaryta. Jis iš (duomenys neskelbtini) už vagonėlį jokių pinigų neprašė, nes žino, kad ji gyvena sunkiai, neturi iš ko nusipirkti tokio vagonėlio, todėl ir padovanojo. (duomenys neskelbtini) labai apsidžiaugė tokia jo dovana. Maždaug prieš tris savaites jis lankėsi svečiuose pas (duomenys neskelbtini), kur gyvenamajame name buvo ir V. L., jie bendravo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Buvo nuėjęs apžiūrėti vagonėlio, kuris buvo tvarkingas. Dėl ko kilo gaisras vagonėlio viduje, ar kas galėjo jį padegti, nežino. K. G. labai bijo (duomenys neskelbtini), ji negali šiam pasakyti, kad šis vagonėlyje nesilankytų arba kad neitų į namus. (duomenys neskelbtini) pati niekada nekonfliktavo su (duomenys neskelbtini), stengdavosi išvengti bet kokių barnių su juo (I t., b.l. 141-143).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas J. L. parodė, kad V. L. yra jo sūnus, su kuriuo bendrauja labai retai. Sūnus niekur nedirba, nesimoko, gyvena su motina (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sūnus dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl to kyla konfliktai su motina. Kai susipyksta su motina, tuomet išeina pas draugus arba važiuoja pas giminaičius. (duomenys neskelbtini), gyvena liudytojo motina T. L. su liudytojo seserimi (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas minėtu adresu lygiomis dalimis priklauso jam ir seseriai. Šiuo metu pasidomėjęs sužinojo, kad jam priklausančioje namo dalyje gyvenamąją vietą yra deklaravęs jo sūnus (duomenys neskelbtini), tačiau jis planuoja sūnų išregistruoti. Nenori, kad sūnus lankytųsi tuo adresu ir keltų problemas kitiems liudytojo šeimos nariams. Sūnus yra problematiškas, dėl nuolatinio alkoholio vartojimo tampa agresyvus, piktas, išgėręs ima grasinti, gąsdinti, bauginti kitus šeimos narius. Kiek žino, yra ir apvogęs ne kartą. Kiek žino, V. L. motina buvo jį išvariusi iš namų ar jis pats išėjo; tuomet sūnus jo klausė, ar jis leidžia pagyventi name (duomenys neskelbtini). Jis sūnui pasakė, kad šis gali ten pabūti vieną dieną, ir liepė susitvarkyti visus reikalus su alkoholinių gėrimų vartojimu. Liepė eiti dirbti ar mokytis. Jis pats bandė sūnui padėti ir gydyti nuo alkoholizmo, tačiau sūnus gydytis nenori, mano, kad jam to nereikia. Ar sūnus gydėsi nuo priklausomybių, nežino. Apie tai jam V. L. motina (duomenys neskelbtini) nieko nepasakoja. Kiek žino, sūnus nenori nei gydytis, nei dirbti. Jis yra sunkaus būdo, sunku bendrauti su sūnumi, šis liudytojo neklauso. Kai V. L. nuvyksta pas (duomenys neskelbtini), nuolat kelia konfliktus. Liudytojas žino, kad V. L. smurtavo prieš (duomenys neskelbtini). Tiek liudytojo motina T. L., tiek ir sesuo (duomenys neskelbtini) V. L. vis atleisdavo, joms jo buvo gaila, todėl į policiją nesikreipdavo. Žino, kad V. L. ne kartą joms grasino, kad užmuš, užkas, padegs. N. G., nei T. L. niekada V. L. iš namų nėra išvariusios, visada jį priimdavo, maitindavo, rūpinosi. Kiek jis žino, V. L. motina (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi jam sąlygas gyventi kartu su ja, tačiau V. L. nenori elgtis tinkamai, laikytis taisyklių, elgiasi blogai. Sūnui rūpi tik būti su draugais ir vartoti alkoholį. V. L. nuolat visus apgaudinėja, meluoja, vagia pinigus ir kitus daiktus. Kai buvo padegtas vagonėlis, liudytojo įvykio vietoje nebuvo. Jis tik vėliau sužinojo apie tai. Yra įsitikinęs, kad statybinį vagonėlį padegė jo sūnus (duomenys neskelbtini). Niekas kitas to padaryti negalėjo. Pats vagonėlis taip pat negalėjo užsidegti, nes jame nebuvo nei elektros instaliacijos, nei šildymo įrangos. Statybiniame vagonėlyje visą laiką buvo plastikinis bakelis su oranžinės spalvos skysčiu (apie 2 litrus, gal mažiau), kuris buvo skirtas benzininei žoliapjovei. Jis pats yra įpylęs į tą bakelį E95 markės benzino, skiesto su alyva, skirta žoliapjovei. Tai yra labai degus skystis. Mano, kad vagonėlį tyčia padegė jo sūnus V. L.. Pažįsta sūnų, žino jo charakterį, todėl mano, kad sūnus galėjo taip pasielgti (I t., b.l. 149-151).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ 2019-10-25, 21.41 val. V. L. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas (I t., b.l. 179).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu V. L. pateikė savo megztinį, kelnes, kurie buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą (I., b.l. 197-198).

Lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolu paimtos nuoplovos nuo V. L. rankų, kurios perduotos Lietuvos teismo ekspertizės centrui kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą (I t., b.l. 195-196).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2072 (19), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. L. kelnių, megztinio degių skysčių pėdsakų nėra; ant tirti pateikto vatos tampono su nuoplovomis, paimtomis nuo V. L. rankų, degių skysčių pėdsakų nėra (I t., b.l. 28-29).

AB ,,Orlen“ pranešimu, kuriuo nurodyta, kad 2019-10-25, apie 17.50 val., degalinės vaizdo stebėjimo kamerų įraše yra fiksuotas klientas V. L., kuris, pasinaudojęs degalinės tualetu, nusipirko prekių - cigarečių ir ,,Pildyk" papildymą; V. L. degalų nepirko, bendravo su degalinės darbuotoju R. M. (I t., b.l. 161).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas R. M., AB ,,Orlen“ degalinės operatorius, parodė, kad V. L. pažįsta iš matymo, jis kartais ateina į degalinę. 2019-10-25, tikslaus laiko nepamena, minėtas vaikinas buvo atėjęs į degalinę; jis buvo neblaivus, pabuvęs 5-10 minučių išėjo. V. L. iš liudytojo pinigų nesiskolino (I t., b.l. 164-165).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad AB ,,Orlen“ degalinės operatorius R. M. pateikė vaizdo įrašą iš degalinės (I t., b.l. 166-167).

Apžiūros protokolu, jog buvo apžiūrėtas R. M. pateiktas 9 min. 47 sek. trukmės vaizdo įrašas iš AB „Orlen“ degalinės, esančios adresu Juodasis kelias 32, Vilniuje. Nustatyta, kad 2019-11-25, apie 17.51 val., į degalinės patalpas įeina V. L. (nuotrauka Nr. 1); praeina pro degalinės salę ir nueina į kitą degalinės patalpą (nuotrauka Nr. 2), po to kartu su degalinės operatoriumi grįžta į degalinės salę (nuotrauka Nr. 3), kur toliau bendrauja su degalinės darbuotoju (nuotrauka Nr. 4). Paskui V. L. prieina prie kasos (nuotrauka Nr. 6), perka cigarečių pakelį (nuotrauka Nr. 7), išeina iš degalinės (nuotraukos Nr. 8-9) (I t., b.l. 168-174).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39801-19 dokumentų kopijų, kad 2019-09-16 buvo pradėtas ir V. L. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. R.. V. L. šiame tyrime buvo pranešta, kad jis įtariamas tuo, jog 2019-09-15, apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė G. R. į veido sritį ir vieną kartą koja spyrė į nugarą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. L., be kita ko, 2019-09-15 daužė gyvenamojo namo duris, išdaužė langą. Tuo metu namuose buvo G. R. motina T. L. ir nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R.. Įvykio metu V. L. buvo neblaivus. Pirmos apklausos metu G. R. nurodė, kad dėl V. L. smurtinių veiksmų jai skaudėjo; papildomai apklausta kaip liudytoja ji pakeitė parodymus ir paaiškino, kad skausmo nepajuto. 2019-11-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39801-19 buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (II t., b.l. 86-99).

BIRT ataskaitų žiūryklės įrašu, kad 2019-10-22, 18.48 val., į BPC paskambino pranešėja G. R. ir informavo, kad į namus prieš kelias minutes grįžo jos neblaivus sūnėnas kruvina ausimi ir nurodė, kad jį peiliu sužalojo pažįstamas asmuo; kitų aplinkybių nežino, nes nukentėjusysis neblaivus. Papildomos informacijos apie patikrinimą grafoje nurodyta, kad į įvykio vietą (adresas - (duomenys neskelbtini)) atvykę policijos pareigūnai rado greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Šie paaiškino, kad name yra agresyvus, neadekvatus asmuo, kuris medikų neprisileidžia ir virtuvėje ieško peilio. Namo viduje buvo rastas ant grindų gulintis ir rėkiantis vyras (V. L.), kuris elgėsi agresyviai, muistėsi, spardėsi kojomis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. V. L. teigė, kad kažkas jam atsuktuvu perdūrė ausis, peiliu sužalojo veidą, butelio šukėmis supjaustė nugarą. Vyrą apžiūrėję medikai jokių sužalojimų nenustatė. V. L. darėsi vis agresyvesnis, pradėjo vaidinti epilepsijos priepuolius, kalbėti neaiškius dalykus, todėl buvo pristatytas į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Atvykus į ligoninę asmuo tapo dar agresyvesnis, pradėjo keikti ir puldinėti personalą, todėl, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, buvo paguldytas ant žemės. A. M. g. 13 buvusi G. R. paaiškino, kad kieme išgirdo triukšmą ir išėjusi į lauką pamatė griuvinėjantį neadekvatų giminaitį V. L., kuris ilgą laiką be sustojimo vartojo alkoholį. Ji iškvietė policiją; jokių kitų asmenų kieme nebuvo (II t., b.l. 100-101).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo grasinimai susidoroti su nukentėjusiais buvo išsakyti ne tik anksčiau nukentėjusiesiems, bet ir tada, kai kaltinamasis ėmė belstis neįleidžiamas į namus, degant vagonėliui. Pasak nukentėjusiųjų, jie labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi žinoję, kad kaltinamasis praeityje teistas. Be to, atkreiptina, kad pastarosios aplinkybės buvo nurodomos kviečiant pagalbą, duodant parodymus. Pažymėtina ir tai, kad visi nukentėjusieji, kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, o taip pat grasinimo išraiška – veržimasis į užrakintus namus, vagonėlio padegimas – sudarė pagrindą galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. L., be kita ko atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad kaltinamasis, tyčia padegė vagonėlį ir taip tyčia sukėlė gaisrą visuotinai pavojingu būdu bei tokiais veiksmais kaltinamasis sunaikino svetimą 1880 Eur vertės turtą. V. L. padegdamas vagonėlį turėjo suprasti, kad kilusi ugnis gali apimti ir kitus netoliese (15-20 metrų atstumu) esančius statinius (gyvenamąjį namą), todėl visos šios aplinkybės parodo, kad V. L. elgėsi visuotinai pavojingu būdu, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu. Kvalifikacija teisinga, todėl kaltinamasis baustinas.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. L. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų G. R., T. L. ir nukentėjusiųjų nepilnamečių D. R. ir A. R., liudytojų (P. U., J. L., A. U., A. B., K. B., E. Ž., A. J. ir kitų) parodymais, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. L. 2019-10-25 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad gyvenamojo namo viduje yra jo močiutė T. L., teta G. R. bei jos nepilnamečiai vaikai D. R., gim. (duomenys neskelbtini), stipriai beldė į namo duris ir langą, reikalavo įleisti jį į vidų, sakydamas, kad susidoros, užmuš, padegs name buvusius asmenis; paskui V. L. nuėjo prie gyvenamojo namo kieme stovėjusio statybinio vagonėlio ir jį padegė, kuriam degant, V. L., būdamas gyvenamojo namo kieme, šaukė, kad padegs namą, nužudys, užmuš visus name buvusius asmenis. Tokiais veiksmais ir būdu V. L. grasino nužudyti nukentėjusiuosius T. L., G. R., nepilnametį D. R. ir nepilnametę A. R., sudarydamas nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl nukentėjusieji grasinimus suprato kaip realius.

Be to, jis, 2019-10-25 apie 20.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padegė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusį G. R. priklausantį statybinį vagonėlį ir taip visuotiniai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą - gyvenamąjį statybinį vagonėlį, kurio vertė - 1000 eurų, ir jame buvusius daiktus: dvi poras riedlenčių, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų; dvi poras vaikiškų riedučių, kurių poros vertė - 25 eurai, bendra vertė - 50 eurų, dvi meškeres, kurių vienos vertė - 30 eurų, bendra vertė - 60 eurų, tris pripučiamus čiužinius, kurių vieneto vertė - 20 eurų, bendra vertė - 60 eurų, vieną vaikišką čiužinį, kurio vertė - 20 eurų, vaikiškus drabužius, kurių vertė - 50 eurų, šešias poras vaikiškų batų, kurių poros vertė - 30 eurų, bendra vertė - 180 eurų, skalbimo mašiną ,,Maliutka“, kurios vertė - 50 eurų, rašomąjį stalą, kurio vertė - 20 eurų, dvi medines spintas, kurių vienos vertė - 20 eurų, bendra vertė - 40 eurų, 50 vienetų knygų, kurių vienos vertė - 2 eurai, bendra vertė - 100 eurų, vaikišką akumuliatorinį automobilį su pedalais, kurio vertė - 140 eurų, medines kambario duris, kurių vertė - 50 eurų. Tokiais tyčiniais veiksmais V. L. visuotinai pavojingu būdu (sudegindamas) sunaikino svetimą, nukentėjusiajai G. R. priklausantį, bendros 1880 Eur vertės turtą.

K. V. L. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji G. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. L. 1880 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. R. nurodė, kad civilinio ieškinio dėl 1880 Eur turtinės žalos atsisako. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turtinės žalos atlyginimo klausimas byloje nenagrinėtinas (BPK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas, BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

K. V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. V. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nesunkus (pavojingas ir nukreiptas prieš artimų žmonių sveikatą ir gyvybę), kitas – apysunkis (nusikaltimas baigtas, padarytas visuotinai pavojingu būdu, sunaikintas (sudegintas) nukentėjusiųjų turtas, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta), kaltės forma – tiesioginė tyčia.

S. V. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, bedarbis, nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos santykiais, teistas, daug kartų baustas administracine tvarka ir paskirtų nuobaudų nesumokėjęs, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistu, į tai, kad jis padarė du tyčinius - vieną nesunkų, kitą – apysunkį - nusikaltimus, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltę pripažino visiškai, nurodė teismui, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, žala neatlyginta, kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnis).

K. V. L. savo kaltę visiškai pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

K. V. L. laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2019 m. lapkričio 8 d., kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi (kardomoji priemonė – suėmimas) V. L. pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 8 d., bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (kardomoji priemonė – suėmimas) V. L. pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. L. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 25 d.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11-2072 (19) (vatos tamponas su nuoplovomis nuo V. L. rankų), 2019-11-21 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (I t., b.l. 30-31), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11-2072 (19) (V. L. megztinis ir kelnės), 2019-11-21 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (I t., b.l. 30-31), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. L..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. L. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. L. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. spalio 25 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 28 d.

Kadangi neišnyko kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ir pratęsimo pagrindai, V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiosios G. R. civilinį ieškinį dėl 1880 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11-2072 (19) (vatos tamponas su nuoplovomis nuo V. L. rankų), 2019-11-21 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11-2072 (19) (V. L. megztinis ir kelnės), 2019-11-21 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.