Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atstovei bankroto administratorei E. K., trečiam asmeniui J. I., jos atstovei advokato padėjėjai R. V., trečiam asmeniui R. K., jo atstovei advokatei S. J., trečiam asmeniui A. S.,

nedalyvaujant atsakovės BUAB ,,Deprima“ atstovui bankroto administratoriaus UAB ,,Simpatija“ atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ patikslintą ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia sutarties, restitucijos taikymo ir kt. išmokų priteisimo iš atsakovės BUAB UAB ,,Deprima“ tretiesiems asmenims J. I., R. K., A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atstovė prašė patenkinti patikslintą ieškinio pareiškimą, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Vilomnita ir Ko“, BUAB „Deprima“ ir J. I. Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį;

Taikyti sutarties negaliojimo pasekmes – priteisti iš atsakovės BUAB „Deprima“ 15 181,03 Eur ieškovei BUAB „Vilomnita ir Ko“;

Ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atstovė reikalavimo dalies priteisti iš atsakovės BUAB „Deprima“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ naudai ir dalies dėl grąžinimo ginčijamos Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties šalių į pradinę padėtį trečio asmens J. I., atsisakė;

Atsakovės BUAB ,,Deprima“ atstovas, bankroto administratorius UAB ,,Simpatija“ atstovas, į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinio pareiškimą prašė tenkinti ieškinio reikalavimo dalį. Atstovas prašė sprendžiant ieškinį vadovautis atsakovės argumentais, nurodytais 20016-6-14 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, pripažinus negaliojančia Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, atmesti ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Deprima“ 15 181,03 Eur už ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ suteiktas paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ naudai.

Tretieji asmenys J. I., A. S. su ieškovės reikalavimu nesutiko, prašė netenkinti, trečias asmuo R. K. paliko sprendimą teismo nuožiūrai.

Tenkintina dalis ieškovės ieškinio reikalavimų.

Apklausta BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atstovė paaiškino, kad palaiko visus nurodytus patikslintame ieškinio pareiškime argumentus. Ieškovės atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalies grąžinti trečią asmenį J. I. į pradinę padėtį. Nurodė, kad trečias asmuo J. I. lėšas už darbą sumokėjo BUAB ,,Deprima“, rangos darbai BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atlikti ir priduoti J. I., todėl pagal faktinę situaciją grąžinti ginčijamo susitarimo šalis į pradinę padėtį būtų neteisinga. Taip pat ieškovės atstovė atsisakė ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės BUAB „Deprima“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ naudai, kadangi atsakovė BUAB ,,Deprima“ bankrutavo.

Ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atstovė akcentavo, kad Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis turi būti pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento, kadangi sutartis sudaryta esant Kauno apygardos teismo 2013-10-24 nutartimi bankroto byloje areštuotam ieškovės turtui. Piniginės lėšos 15 181,03 Eur pagal ginčijamą sutartį buvo sumokėtos UAB ‚,Deprima“ po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014-01-10 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,Vilomnita ir Ko“. Ginčijamos sutarties šalys neprivalėjo sudaryti Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties, surašant sutartį, skolos mokėjimo terminas pagal 2013-12-16 PVM sąskaitą faktūrą nebuvo pasibaigęs (termino pabaiga 2013-12-31), o ginčijamojoje sutartyje nurodyta ankstesnė data (2013-12-29). Ginčijama sutartis pažeidė ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“, perleidusios lėšas atsakovei UAB ‚,Deprima“, kreditorių teises. Ieškovės turėjo neįvykdytų kreditoriams įsipareigojimų, kurių terminas dėl skolų sumokėjimo, jau buvo pasibaigęs 2011–2012 metais. Sandorio šalys žinojo arba galėjo susižinoti būdamos pakankamai atidžios ir rūpestingos, kad ieškovė nemoki, kad ieškovės turtas areštuotas, kad ieškovei iškelta bankroto byla, nes duomenys apie šiuos įvykius yra vieši. Ginčo sandorio pagrindu atsakovei buvo suteikta pirmenybė gauti piniginę išmoką prieš kitus kreditorius, tuo pažeista CK 6.930 (1) str. nuostata, dėl atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais, UAB „Vilomnita ir Ko“. Be to, kaip nustatė ieškovės atstovė, UAB ,,Deprima“ direktorė ir buhalterė buvo susiję tarpusavyje asmenys.

Atsakovės BUAB ,,Deprima“ atstovės UAB ,,Simpatija“ atstovas G. I. atsiliepime į ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ į patikslinto ieškinio reikalavimus nurodė, kad iš dalies sutinka su BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ reikalavimu pripažinti Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, sutinka su ieškovės argumentu, kad esant areštuotam BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ turtui, draudžiama skolininko turtą naudoti ar disponuoti (CPK 675 str. 1 d.), disponuojant BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ lėšomis šis įstatymo reikalavimas buvo pažeistas, todėl sandoris yra niekinis (CPK 180 str. 1 d.) ir negalioja, prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.). Tačiau ginčijami sandorio tikslai pasiekti, todėl ieškovės prašomos taikyti restitucijos nėra pagrindo (CK 1.81 str. 3 d., CPK 145 str. 9 d.). Atsakovės atstovo manymu, kaltiems asmenims galėtų būti skirta bauda arba išieškoti nuostoliai.

Trečias asmuo J. I. paaiškino, kad palaiko visus argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinio pareiškimą ir patvirtino, kad pasirašė įvairius dokumentus su ieškove ir atsakove. J. I. paaiškinimu, ji buvo suinteresuota užbaigti statybą, skubėdama panaudoti skirtas statybos projektui lėšas. Trečio asmens vertinimu ieškovės pasiūlytos kainos nebuvo aukštos, todėl J. I. pasirašė su ieškove rangos sutartį. Dėl kitų ginčo aplinkybių J. I. nurodė, kad jai netaikomi standartai, kurie taikomi verslo subjektams. J. I. pripažino, kad už atliktus darbus sumokėjo UAB ,,Deprima“, nesiaiškindama, kas būtent atliko statybos darbus. J. I. buvo žinoma, kad ieškovė turėjo teisę samdyti subrangovą, jog statybos darbams atlikti buvo sudaryta jungtinės veiklos 2013-05-02 sutartis, sudarytų sutarčių teisėtumas jai nekėlė abejonių. Jungtinės veiklos sutartį trečias asmuo J. I. 2014-01-22 perdavė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM. J. I. nesidomėjo ginčo šalių teisių apribojimais, jų finansine situacija, neįsigilino į ginčo sutarties tekstą. J. I. negali paaiškinti, kodėl Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartyje nesutampa surašyta skaičiais ir žodžiais lėšų užskaitymo suma, jos manymu suma žodžiais yra galimai avansinė įmoka, kurią J. I. sumokėjo 2014 metais. Taip pat J. I. nežino, kodėl už atliktus darbus atsakovei sumokėta suma skiriasi nuo užfiksuotos statybos dokumentuose darbų vertės ir kokiu būdu atsiskaityta už likusią sumą. J. I. neginčijo, kad pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, tačiau nežinojo ar šią sutartį pasirašė būtent trečias asmuo R. K. ar kitas asmuo. J. I. yra tos nuomonės, kad neprivalo atsakyti už kitų sutarties dalyvių veiksmus, jeigu paaiškėtų, kad ginčijamo susitarimo šalys veikė nesąžiningai.

Trečias asmuo R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad visiškai palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir teigia, jog pateiktų į bylą rangos, subrangos, jungtinės veiklos sutarčių, tarp jų ir ginčijamos Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties nesudarė, dokumentų nepasirašė, kadangi jo asmeninės nuosavybės teise valdoma ir vadovaujama BUAB ,,Deprima“ negalėjo atlikti statybos darbų, nes neturėjo fizinių pajėgumų ir reikiamos kvalifikacijos ginčo darbams atlikti, tokios veiklos nenumatė BUAB ,,Deprima“ įstatai, bendrovė neturėjo leidimo atlikti statybos darbus. Bendrovėje dirbo tik trečias asmuo R. K., kuris vykdė pervežimus, iš veiklos gavo minimalias pajamas. Buhalterė įdarbinta BUAB ,,Deprima“ kelioms valandoms į mėnesį. Trečias asmuo R. K. nesinaudojo banko kodų generatoriumi, todėl apie BUAB ,,Deprima“ esančių banke lėšų būklę trečias asmuo sužinodavo iš buhalterės. BUAB ,,Deprima“ neturėjo finansinio įsipareigojimų ir susitarimų su UAB „Vilomnita ir Ko“, trečias asmuo daro prielaidą, kad ant pateiktų į bylą dokumentų jo parašai galėjo atsirasti per neapsižiūrėjimą, pasirašant kitus dokumentus arba buvo tiesiog suklastoti. Dėl BUAB ,,Deprima“ įsigijimo į trečią asmenį kreipėsi BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ direktorė A. S. ir jos sutuoktinis BUAB ,,Vilomnita“ darbuotojas A. S.. Trečias asmuo 2014-01-20 BUAB ,,Deprima“ pardavė be skolų po to, bendrovės reikalais nesidomėjo, kiek jam žinoma, bendrovė buvo įsigyta V. M. vardu. Trečias asmuo, pardavęs BUAB ,,Deprima“, atidavė Skeberdžiams dokumentus, antspaudą, prisijungimą prie banko. Nuo 2014-01-21 trečias asmuo buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Trečias asmuo nežinojo, kad pagal Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį lėšas už statybos darbus J. I. pervedė 2014 m. į BUAB ,,Deprima“ banko sąskaitą.

Trečias asmuo A. S. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ji ginčo laikotarpiu buvo UAB „Vilomnita ir Ko“ direktorė, o jos sutuoktinis A. S. buvo UAB „Vilomnita ir Ko“ darbų vykdytojas. Trečias asmuo A. S. patvirtino, jog trečias asmuo R. K. pasirašė sutartyse, tačiau kuriame dokumente tiksliai paaiškinti negali. Sutartyse nurodyti asmenys kartais būdavo skirtingose vietose, todėl sutartys buvo vežamos į jų buvimo vietą, tikėtina, kad daugiašalės sutartys galėjo būti pasirašytos ne vienu metu, trečio asmens įsitikinimu, dokumentai buvo pasirašyti nurodytų sutartyse asmenų. Sutarčių sudarymu labiau rūpinosi trečio asmens sutuoktinis A. S., taip pat jis rūpinosi statybos dokumentų surašymu, vėžė pasirašyti sutartis ir dokumentus užsakovams, kurie dalyvavo objektų priėmime. Jai žinoma, kad visos sudarytos sutartys buvo vykdomos. Ginčo atveju lėšos už statybą buvo pervestos į BUAB ,,Deprima“ nes BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, tačiau nebuvo nemoki, apie taikytus teismo nutartimis areštus trečias asmuo A. S. nežinojo. Bendrovė turėjo įvairių projektų ir pasiūlymų, todėl UAB „Vilomnita ir Ko“ norėjo tęsti ūkinę veiklą, bendrovė sudarė jungtinės veiklos sutartį su BUAB ,,Deprima“. Vėliau UAB „Vilomnita ir Ko“ nutarė nupirkti BUAB ,,Deprima“. Tuo tikslu trečias asmuo A. S. buvo susitikusį su R. K. iki BUAB ,,Deprima“ akcijų įsigijimo. BUAB ,,Deprima“ buhalterė perdavė jai BUAB ,,Deprima“ dokumentus, banko sąskaitos generatorių. Pradžioje BUAB ,,Deprima“ akcininku buvo V. M., vėliau nuo 2015-04-20 A. S..

Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorius gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam, kad sandorį galėtų sudaryti fizinis asmuo, būtina, kad jis būtų veiksnus. Juridinio asmens sandorius pagal kompetenciją sudaro tokio asmens organai (valdymo organai). Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas. Priklausomai nuo to, kiek asmenų yra išreiškę savo valią, sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Laisva valia gali būti apibūdinama kaip fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būklės bei adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Taigi sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys).

Į bylą pateikta Tarpusavio skolų užskaitymo 2013-12-29 sutartis surašyta ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens J. I. vardu ( CK 6.130 str.).CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą praktiką; 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju, šalių ginčas vyksta dėl Tarpusavio skolų užskaitymo 2013-12-29 sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento. Teismo vertinimu į bylą pateikta Tarpusavio skolų užskaitymo 2013-12-29 sutartis (1 t., b. l. 39), pripažintina apsimestiniu sandoriu. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ bankroto administratorės įsitikinimu, ginčo sutarties sudarymo metu, UAB ,,Vilomnita ir Ko“ neturėjo įsiskolinimo UAB ,,Deprima“. Administratorei perėmus BUAB ,,Vilomnita ir Ko“, bendrovės įsiskolinimui UAB ,,Deprima“ patvirtinti administratorė nerado jokių objektyvių įrodymų. Esantys byloje dokumentai, administratorės nuomone, sudaryti turint tikslą pateisinti trečiojo asmens J. I. lėšų pervedimą į UAB ,,Deprima“ banko sąskaitą. Trečias asmuo A. S. paaiškino teismo posėdyje, jog pagal buvusią UAB ,,Vilomnita ir Ko“ turtinę padėtį nebuvo tikslinga pervesti pinigus į UAB ,,Vilomnita ir Ko“ banko sąskaitą. UAB ,,Vilomnita ir Ko“ dirbo ir tikėjosi pataisyti bendrovės turtinę padėtį, todėl už J. I. užsakytus darbus UAB ,,Vilomnita ir Ko“ priklausančius pinigus – 52 417,08 Lt nutarta, surašius Tarpusavio skolų įskaitymo sutartį, pervesti ne į UAB ,,Vilomnita ir Ko“ banko sąskaitą, o į UAB „Deprima“ sąskaitą. Apklaustas teismo posėdyje R. K. teigė, kad UAB „Deprima“ negalėjo atlikti J. I. užsakytų statybos darbų, nes neturėjo fizinių pajėgumų ir reikiamos kvalifikacijos ginčo darbams atlikti, tokios veiklos nenumatė UAB ,,Deprima“ įstatai, nes bendrovė neturėjo leidimo atlikti statybos darbus. Byloje esančioje tarpusavio skolų įskaitymo sutartyje, R. K. nepasirašė, o sutartyje esantis parašas, tikėtina, suklastotas. Trečias asmuo J. I. patvirtino, kad tarpusavio skolų įskaitymo sutartyje pasirašė, tačiau negali teigti, jog būtent UAB ,,Deprima“ atliko statybos darbus, už kuriuos buvo pervesti pinigai į šios bendrovės sąskaitą, šiuo atveju J. I. domino galutinis rezultatas – statybos darbų atlikimas, o ne bendrovių tarpusavio atsiskaitymai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Vilomnita ir Ko“ tarpusavio skolų įskaitymo sutartyje nurodytą 2013-12-29 dieną buvo sunkios materialinės padėties. Ieškovė UAB ,,Vilomnita ir Ko“ nuo 2011 metų neatsiskaitydavo su kreditoriais. Pagal kreditorių pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Vilomnita ir Ko“ iškėlimo Kauno apygardos teismas 2013-10-24 nutartimi areštavo ieškovės turtą (1 t. b .l. 7–10).

Įvertinus nagrinėjamojoje byloje nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu nėra sąžiningas trečio asmens A. S. paaiškinimas, jog jai nebuvo žinoma, apie UAB ,,Vilomnita ir Ko“ teisme pradėtą bankroto procesą, taikytus bendrovės turtui areštus. Analizuojant Tarpusavio skolų užskaitymo 2013-12-29 sutartį, labiau tikėtina, kad trečias asmuo A. S. visgi žinojo apie gresiantį bendrovei bankrotą, taikytus UAB ,,Vilomnita ir Ko“ turtui apribojimus, todėl surašė ir pasirašė byloje esančius dokumentus, rangos sutartį, jungtinės veiklos sutartį, darbų pridavimo aktus ir kt., bei Tarpusavio skolų užskaitymo 2013-12-29 sutartį. Tai padarė turėdama tikslą pasunkinti galimybę kreditoriams nukreipti skolų išieškojimą į UAB ,,Vilomnita ir Ko“ turtą. Ginčijamos sutarties šalys neprivalėjo sudaryti Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties, surašant sutartį, skolos mokėjimo terminas pagal 2013-12-16 PVM sąskaitą faktūrą nebuvo pasibaigęs (termino pabaiga 2013-12-31), o ginčijamojoje sutartyje nurodyta ankstesnė data (2013-12-29).

Sandorio apsimestinumo faktą, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir kiti surinkti byloje įrodymai.

Atliktų darbų už 2013 m. gruodžio mėn. aktas nesutampa su kitais dokumentais, kuriais įforminti ginčo šalių susitarimai ir atsiskaitymai, be to, pačiame akte yra rašymo apsirikimo klaidų. Akte nurodyta, kad jis sudarytas tarp rangovo UAB „Deprima“ (įžanginėje akto dalyje), kitame akto puslapyje UAB ,,Deprima“ nurodyta subrangovu, o UAB „Vilomnita ir Ko“ rangovu, šalys patvirtino darbų atlikimą bendrai sumai 70 148,42 Lt (1 t., b. l. 56–57). Rangos darbų 2013-05-14 sutartyje Nr. 2013/05/14 UAB „Deprima“ įvardinta subrangovu, šiuose dokumentuose nesutampa užsakytų ir atliktų darbų kainos 53 000 Lt ir 70 148,42 Lt.

Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartyje, kurią pasirašė UAB „Vilomnita ir Ko“ su J. I. ir UAB ,,Deprima“ nurodyta, kad šalys susitaria, kad: 2.1 UAB „Deprima“ užskaito UAB „Vilomnita ir Ko“ skolą – 52 417 Lt; 2.2 J. I. likviduoja UAB „Vilomnita ir Ko“ skolą 52 417,08 Lt (skliaustuose dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai litų 00 centų); 2.3 UAB ,,Diprima“ (nors teisingai turi būti UAB ,,Deprima“) likviduoja UAB „Vilomnita ir Ko“ skolą 52 417 Lt; 3.1 Sutartis yra pagrindas atlikti buhalterinius tarpusavio skolų užskaitymus (1 t., b. l. 39). Vertinant šios sutarties tekstą pastebėtina, kad 27 600 Lt suma, kuria sutarties šalys 2013-12-29 įtraukė į dokumentą (1 t., b. l. 39), buvo sumokėta 2014-01-17 į UAB „Deprima“ banko sąskaitą (1 t., 61), taigi vėliau nei buvo datuojama Tarpusavio skolų 2013-12-29 sutartis. Trečias asmuo J. I. apklausta teismo posėdyje padarė prielaidą, kad tai galėjo būti avansas bet neneigė, jog nesigilino į ginčo šalių mokestinius įsipareigojimus, prioritetiniu faktu laikė įpareigojimą sumokėti 52 417 Lt už darbą. Tretieji asmenys A. S. ir J. I. teigė, kad tik teismo posėdyje pastebėjo nesutapimus tarp nurodytos sutartyje bendros įskaitymo 52 417 Lt sumos ir sumos surašytos skliausteliuose ( dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai litų 00 centų) žodžiais. Iš PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 1059 išrašytos paslaugų pirkėjai J. I. matyti, kad ji už darbų atlikimą privalo iki 2014-01-06 sumokėti UAB „Vilomnita ir Ko“ (1 t., b. l. 60), o ne UAB ,,Diprima“, taigi kitaip nei nurodyta Tarpusavio skolos užskaitos 2013-12-29 sutartyje (1 t., b. l. 39), pagal kurį trečias asmuo J. I. turėjo pervesti lėšas ne UAB „Vilomnita ir Ko“ o UAB „Deprima“ .

Pažymėtina, kad 2013-12-29 susitarime dėl skolos įskaitymo ir PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 1059 nurodytos skirtingos paslaugų apmokėjimo sumos (52 417 Lt ir 55 910,02 Lt), tačiau nei A. S. nei J. I. teismo posėdyje nepaaiškino kodėl į UAB „Deprima“ banko sąskaitą J. I. sumokėjo tik 52 417 Lt., o ne 55 910,02 Lt, ar 70 148,42 Lt, nors A. S. paaiškinimu, J. I. atsiskaitė už atliktus darbus taip, kaip pageidavo UAB „Vilomnita ir Ko“. Aiškinantis teismo posėdyje šią aplinkybę nustatyta, jog nei viena iš sutarties šalių negalėjo paaiškinti šio sumų dydžio pokyčių pagrindimo.

Analizuojant jungtinės veiklos 2013-05-02 sutarties Nr. 2013/05/02 tekstą matyti (1 t., b. l. 97–98), kad ginčo šalių UAB „Vilomnita ir Ko“ ir UAB ,,Deprima“ atstovai susitarė jungtinės veiklos pagrindu vykdyti elektros instaliacijos montavimo darbus adresu Gintarų km., Kartenos sen., Kretingos raj. Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad partneriai sutaria, kooperuodami savo finansines galimybes, darbą, žinias techninius pajėgumus bei patirtį, dalyvauti J. I. <<>> paskelbtame konkurse ir laimėjus vykdyti elektros instaliacijos montavimo darbus<<>> (1 t., b. l. 97). Kaip nustatyta anksčiau trečio asmens R. K. paaiškinimu, UAB ,,Deprima“ negalėjo dirbti tokių darbų, nes neturėjo leidimo statybinei veiklai vykdyti (2 t., b. l. 163, 168). UAB ,,Deprima“ neturėjo tinkamo personalo tokio pobūdžio elektros instaliacijos montavimo darbams atlikti. Trečiojo asmens R. K. paaiškinimu jis jungtinės veiklos sutarties su UAB „Vilomnita ir Ko“ nesudarė ir nepasirašė, į dalyvavimą J. I. konkurse jokių finansinių išteklių, darbo, pajėgumų neinvestavo ir nekaip negalėjo prisidėti prie jungtinėje veiklos sutartyje nurodytų darbų atlikimo. Pažymėtina, kad J. I. jungtinės veiklos 2013-05-02 sutartį Nr. 2013/05/02 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės Ūkio ministerijos tik 2014-01-22 (2 t., b. l. 50), taigi po to, kai lėšos buvo pervestos į UAB ,,Deprima“ sąskaitą. Trečias asmuo A. S. paaiškino, jog sudarant jungtinės veiklos sutartį nebuvo aišku ar ji bus vykdoma, nes nebuvo žinoma ar UAB „Vilomnita ir Ko“ pajėgs savo jėgomis atlikti darbus. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo šalys neatliko atsiskaitymų pagal jungtinės veiklos Nr. 2013/05/02 sutartį. PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 1059 (1 t., b. l. 60), 2013-12-16 sąskaitoje faktūroje DEP Nr.13/001 (1 t., b. l. 17), Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartyje, kuriose UAB „Vilomnita ir Ko“, UAB ,,Deprima“ nurodytos, kaip savarankiški subjektai atsiskaitantys už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 2013/05/14 (1 t., b .l. 39), o ne veikiantys jungtinės sutarties pagrindu.

Bylos duomenimis trečias asmuo J. I. 2014- 01-17 ir 2014-01-20 sumokėjo 52 417 Lt per du kartus (27 600 ir 24 781 Lt) į UAB ,,Deprima“ banko sąskaitą (b. l. 1 t., b. l. 61–62). Teismo vertinimu, anksčiau paminėti dokumentai (PVM sąskaita faktūros, darbų pridavimo aktai, Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis, jungtinės veiklos sutartis) neatspindi tikros situacijos, neatitinka UAB „Vilomnita ir Ko“, UAB ,,Deprima“ ūkinės komercinės veiklos, yra nenuoseklūs prieštaringi ir galimai surašyti ne nurodytą dokumentuose datą, simuliuojantys ūkinę veiklą kreditorių atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, J. I. už darbus neprivalėjo sumokėti UAB ,,Deprima“, nes bendrovė jokių statybos darbų neatliko. Teismas sprendžia, jog pinigai UAB ,,Deprima“ sumokėti be pagrindo, todėl pripažinus ginčijamą Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį apsimestine, priteistini BUAB ‚Vilomnita ir Ko“ iš BUAB ,,Deprima“.

Teismas sutinka su ieškovės atstovės UAB „Vilomnita ir Ko“ bankroto administratorės argumentu, kad ginčijama byloje Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis (1 t, b. l. 39), sudaryta pažeidžiant Kauno apygardos teismo 2013-10-24 nutartį. Kauno apygardos teismas šia nutartimi areštavo UAB „Vilomnita ir Ko“ nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, sustabdė UAB „Vilomnita ir Ko“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (1 t., b .l 9–10).

Taip pat teismas sutinka su ieškovės UAB „Vilomnita ir Ko“ bankroto administratorės paaiškinimu, kad tretieji asmenys J. I. ir UAB ,,Deprima“ pažeidė Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Vilomnita ir Ko“, nutartis dėl bankroto bylos UAB „Vilomnita ir Ko“ iškėlimo įsiteisėjo 2014-01-10 d. (b. l. 7–8, 1 t.), kadangi disponavo bankrutavusios įmonės turtu, ginčo lėšomis.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis sudaryta dieną prieš bankroto bylos ieškovei UAB „Vilomnita ir Ko“ iškėlimą, pažeidžiant Kauno apygardos teismo 2013-10-24 nutartį dėl ieškovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o pinigines lėšas atsakovė J. I. pervedė atsakovei UAB „Deprima“ jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „Vilomnita ir Ko“ (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CPK 145 str. 7 d., CK 1.80 str. 1 d.).

Vertindamas tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties šalių argumentus ir surinktus byloje įrodymus teismas konstatuoja, kad sutarties šalys buvo nesąžiningos.

Trečio asmens J. I. argumentas, kad sudarant ginčo Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sandorį jai netaikomi verslo subjektams būdingi elgesio principai, nėra teisingas, kadangi įstatymu nustatyti teisinių subjektų veikimo principai galioja visiems asmenims, o ne tik verslo subjektams. Bylos duomenimis trečias asmuo J. I. vykdė ūkinę veiklą, dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, įskaitant amatų plėtros kaimo turizmo sodybose, įkurdama kaimo turizmo sodybą, turėjo tikslą užsiimti kaimo turizmo paslaugų veikla, sudarė įvairių sutarčių dėl statybos darbų įforminimo (Rangos darbų 2013-05-13 sutartis Nr. 2013/05/13, Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis, paramos sutartis 3KT-KL-11-1-007135-PR001). Trečio asmens vykdomo projekto išlaidos sudarė virš 1 330 000 Lt, taigi visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad trečias asmuo J. I. privalėjo veikti atidžiai, rūpestingai atsižvelgdama į jos prisiimtus įsipareigojimus verslo subjektams, tačiau to nepadarė. Trečias asmuo J. I., neįsitikinus UAB „Vilomnita ir Ko“ finansine padėtimi, sudarė rangos sutartį su UAB „Vilomnita ir Ko“ dėl statybos darbų atlikimo, nors, kaip nustatyta byloje, UAB „Vilomnita ir Ko“ tuo metu (2013-05-13) turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių nevykdė, 2013 m. gruodžio mėn. priėmusi atliktus darbus iš UAB „Vilomnita ir Ko“ bei 2013-12-31 gavusi iš UAB „Vilomnita ir Ko“ PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 1059 dėl 55 910,02 Lt apmokėjimui, trečias asmuo J. I. pervedė 52 417,08 Lt už atliktus darbus ne į UAB „Vilomnita ir Ko“ sąskaitą, o į UAB „Deprima“ banko sąskaitą. Tai trečias asmuo J. I. padarė nepasidomėjus, ar UAB „Deprima“ turi teisę gauti lėšas už UAB „Vilomnita ir Ko“ atliktus statybos darbus trečiam asmeniui J. I.. Teismo vertinimu trečias asmuo J. I. veikė ginčo situacijoje neapdairiai, neprotingai, neteisingai, jos veiksmai įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas neatitiko įstatymo reikalavimų (CK1.5 str.), taip pat trečio asmens J. I. argumentas dėl jai skirtingai nuo verslo subjektų netaikomų elgesio principų laikomas visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 str.).

Vertinant trečiojo asmens R. K. paaiškinimus dėl tariamai nepasirašytų ginčo dokumentų, teismas sprendžia, kad šioms aplinkybėms įrodyti trečias asmuo R. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų į bylą, todėl šios faktinės aplinkybės neįrodė (CPK 12, 178 str.). Trečio asmens paaiškinimas, kad jis negalėjo savarankiškai pasidomėti UAB „Deprima“ turtine padėtimi, nes nemokėjo naudotis kodų generatoriumi, kad nežinojo apie tai, jog 2014-01-17 ir 2014-01-20 trečias asmuo J. I. pervedė 52 417,08 Lt į UAB „Deprima“ banko sąskaitą, kad trečias asmuo, perleisdamas bendrovę V. M., raštu neįformino UAB „Deprima“ turto perdavimo (banko generatoriaus, antspaudo, dokumentacijos) pirkėjui. Teismo vertinimu patvirtina, kad trečias asmuo R. K., būdamas UAB „Deprima“ savininkas, (iki 2014 vasario 25) ir direktorius (iki 2014-01-21), savo pareigas vykdė nerūpestingai elgėsi aplaidžiai. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamojoje byloje pripažinti trečio asmens R. K. veiksmus, vadovaujant UAB „Deprima“ neprotingais, neteisingais, todėl neteisėtais.

Kaip nustatyta byloje, trečias asmuo A. S. buvo UAB „Vilomnita ir Ko“ vadovė, todėl teismo vertinimu direktorė labiau už kitus asmenis buvo informuota apie bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus kreditoriams, esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad ji nepagrįstai teigia, jog neturėjo duomenų apie UAB „Vilomnita ir Ko“ taikytus turtinius apribojimus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būdama UAB „Vilomnita ir Ko“ direktorė trečias asmuo A. S. ėmėsi priemonių pervesti iš trečio asmens J. I. gautas lėšas į UAB „Deprima“ banko sąskaitą, iki UAB „Deprima“ įsigijimo. A. S. sudarė ir pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, tokiu būdu pateisindama finansinę operaciją, dėl lėšų pervedimo į UAB „Deprima“ sąskaitą, norėdama išvengti lėšų arešto ir atsiskaitymo su kreditoriais, kurių įsiskolinimai nebuvo padengti nuo 2011m.. Trečio asmens A. S. paaiškinimas, kad ji nežino, kurios įmonės darbuotojai J. I. atliko ginčo statybinius darbus, kad ji negali žinoti, ar visus pateiktus į nagrinėjamą bylą dokumentus pasirašė asmenys, nurodyti sutartyse, teismo vertinimu sudaro pagrindą pripažinti, kad trečias asmuo A. S., būdama UAB „Vilomnita ir Ko“ vadovė nebuvo lojali vadovaujamai bendrovei, pasirašiusi tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, elgėsi aplaidžiai, nepašalino teksto neatitikimų, pasirašiusi UAB „Vilomnita ir Ko“ vardu Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį veikė priešingai UAB „Vilomnita ir Ko“ interesams, sumažino už 52 417,08 Lt UAB „Vilomnita ir Ko“ turtą, tikslu išvengti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo kurių terminas dėl skolų sumokėjimo, jau buvo pasibaigęs 2011–2012 metais, savo veiksmais sudarė sąlygas be pagrindo pervesti 52 417,08 Lt į UAB „Deprima“ sąskaitą (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Negalima sutikti su trečio asmens J. I. atstovės argumentu, kad nagrinėjamojoje byloje taikytinos ĮBĮ 35 straipsnio nuostatos, kuriame įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, o 8 dalyje įtvirtinta teisės norma kuri numato tarpusavio įskaitymus iškėlus įmonei bankroto bylą, kadangi kaip nustatyta byloje UAB „Deprima“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Vilomnita ir Ko“, todėl lėšos buvo įskaitytos UAB „Deprima“ be teisėto pagrindo, neatlikus UAB „Deprima“ pastangomis jokių statybos darbų.

Atmestinas trečio asmens A. S. argumentas, jog atsakovei UAB „Deprima“ buvo suteikta pirmenybė gauti lėšas siekiant su ja visiškai atsiskaityti. Kaip nustatyta anksčiau, UAB „Deprima“ gavo ginčo lėšas be teisėto pagrindo, todėl UAB „Vilomnita ir Ko“ neturėjo pagrindo su ja atsiskaityti jokia tvarka. Dėl lėšų pervedimo į UAB „Deprima“ nukentėjo UAB „Vilomnita ir Ko“ kreditorių interesai (CK 6.930 (1) str. 1 d.).

Teismui konstatavus, kad Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 1 d.), netenkintinas administratorės prašymas ieškinio reikalavimus patenkinti vadovaujantis CK 6.66 str.

Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, pripažinus niekine nuo surašymo momento atsakovė BUAB „Deprima“ privalo grąžinti iš J. I. be teisėto pagrindo gautas 52 417,08 Lt lėšas BUAB „Vilomnita ir Ko“ (CK 1.80 str. 3 d., CK 6.145 str. 1 d.). Perduotiems ir atliktiems statybos darbams, už kuriuos trečias asmuo J. I. 52 417,08 Lt (15 181,03 Eur) sumokėjo BUAB „Deprima“, nagrinėjamojoje byloje restitucija netaikoma (CK 6.145 str. 2 d.).

Atsisakius BUAB „Vilomnita ir Ko“ bankroto administratorei nuo reikalavimo teisės į BUAB „Deprima“ dėl priteisimo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (LR CK 6.37 ir 6.210 str.) ir dėl grąžinimo ginčijamos Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties šalių į pradinę padėtį trečio asmens J. I., BUAB „Vilomnita ir Ko“ atstovės atsisakymas priimamas, ši bylos dalis nutraukiama (CPK 294 str. 2 d., 42 str.1, 2 d.).

Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.

Nagrinėjamojoje byloje valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, su procesinių dokumentų įteikimu iš ginčo šalių nepriteistinos, kadangi ieškovė ir atsakovė yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo dėl bankroto (CPK 79,83 str. 1 d .8 p., 88 str. 3 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patenkinti ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ ieškinio dalį.

Pripažinti Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutartį, sudarytą tarp BUAB „Vilomnita ir Ko“, BUAB „Deprima“, J. I., niekine nuo sudarymo momento.

Taikyti restituciją ginčo šalims BUAB „Vilomnita ir Ko“ ir BUAB „Deprima“ .

Priteisti iš BUAB „Deprima“ (į. k. 132904690) 15 181,03 (penkiolika tūkstančių vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas) Eur ieškovei BUAB „Vilomnita ir Ko“ (į .k. 124553971).

Priimti ieškovės BUAB ,,Vilomnita ir Ko“ atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti iš atsakovės BUAB „Deprima“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Vilomnita ir Ko“ naudai ir dalies dėl grąžinimo ginčijamos Tarpusavio skolų užskaitos 2013-12-29 sutarties šalių į pradinę padėtį trečio asmens J. I., šioje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.