- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-604-494/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03900-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., A. G., T. G., VĮ Turto bankui
- Advokatai
- Leonidas Pčelincevas
- Kategorijos
- 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., A. G., T. G., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. (toliau - pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nuosavybės teisių į visą N. G. palikimą įforminimo (registracijos) tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po pareiškėjo tėvo K. G. (toliau – tėvas) mirties visą tėvo palikimą priėmė tėvo sutuoktinė N. G. (toliau – motina).
Nurodė, kad pareiškėjo tėvas ir pareiškėjo motina susituokė 1985-01-26. Pareiškėjo tėvas, būdamas santuokoje, 1991-11-25 sudarė sutartį dėl 136,80 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatu, kiemo (lauko) virtuve, ūkio pastatu bei garažu, esančiais tuo pačiu adresu, pirkimo. Minėtas turtas buvo įregistruotas viešame registre tėvo vardu. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties tik motina pradėjo faktiškai valdyti visą tėvo turtą (asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką namų apyvokos daiktus ir kt.), tame tarpe pradėjo faktiškai valdyti aukščiau paminėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais, jais rūpinosi, prižiūrėjo, t. y. gyveno ir naudojosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu (namu, lauko virtuve, ūkio pastatu, garažu), mokėjo už gyvenamajam namui teikiamą vandenį ir elektrą, darė statinių kosmetinį remontą, t. y. faktiškai priėmė visą savo mirusio sutuoktinio palikimą pradėjus paveldimą turtą valdyti. Po tėvo mirties nei motina, nei jos sūnūs įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą arba testamentą po tėvo mirties niekam nėra išduotas. Tam, kad po tėvo ir motinos mirties pareiškėjas galėtų įregistruoti visą priimtą palikimą viešosiose registruose, būtina nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina faktiškai priėmė visą tėvo palikimą pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, nes jo motina N. G. po jo tėvo K. G. mirties iš karto priėmė visą tėvo palikimą: pareiškime nurodytą bendrą tėvo ir motinos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, lauko virtuve, garažu, tėvo asmeninius daiktus, bendrus tėvo ir motinos baldus, bendrus tėvo ir motinos buitinę techniką, namų apyvokos daiktus bei visą kitą tėvo asmeninį ir tėvo bendrą su motina turtą, t.y. motina iš tikrųjų tapo viso tėvo turto savininke, pradėjo vienasmeniškai tėvo ir jų bendrą turtą valdyti, rūpintis asmeniniu tėvo ir jų bendru turtu, naudotis juo, prižiūrėti jį, atliko namo bei kitų pastatų kosmetinį remontą, pati mokėjo visus mokesčius. Nei jis, nei kiti jo broliai po tėvo mirties jokio tėvo turto nepaveldėjo, nes niekas iš brolių nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, taip pat niekas iš brolių nepriėmė ir nepradėjo valdyti jokį tėvo turtą.
Suinteresuotas asmuo T. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti bei nurodė analogiškas aplinkybes kaip suinteresuotas asmuo R. G..
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti bei nurodė analogiškas aplinkybes kaip suinteresuotas asmuo R. G..
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, atstovaujamas E. K., pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, kuri nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių, ar paneigiančių faktinį K. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog teismui, įsitikinus pareiškėjo nurodomais teiginiais apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G., palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Parodė, kad jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jį laidojo motina, kuri po tėvo mirties liko gyventi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Naudojosi likusiu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Motina į notarą nesikreipė, po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas priėmė likusį palikimą ir kreipėsi į notarą. Ginčo dėl palikimo nėra.
Pareiškėjo A. G. atstovas advokatas Leonid Pčelincev prašė pareiškimą tenkinti kaip pagrįstą ir įrodytą.
Suinteresuoti asmenys R. G., T. G. ir A. G. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Liudytoja J. J. parodė, kad pažįsta pareiškėją, nes gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Pažinojo pareiškėjo tėvus. Jie gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmas mirė pareiškėjo tėvas gal(duomenys neskelbtini), o motina mirė pernai, t.y. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties tame name liko gyventi motina su vaikais. K. laidojo jo žmona. Po vyro mirties ji rūpinosi visu ūkiu, mokėjo mokesčius. Ginčo dėl pareiškėjo tėvo palikimo nebuvo. N. iki pat savo mirties gyveno tame name.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad pažinojo pareiškėjo tėvus, nes gyveno kaimynystėje(duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai buvo K. G. ir N. G.. Jie gyveno savo name. Pirmas mirė pareiškėjo tėvas. Po jo mirties tame name liko gyventi jo sutuoktinė N. su 4 vaikais. Ji laidojo savo vyrą ir naudojosi bei rūpinosi po jo mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Ji mirė (duomenys neskelbtini)negirdėjo, kad būtų kilęs ginčas dėl palikimo.
Liudytojas S. Š. parodė, kad pažinojo pareiškėjo tėvus. Jie gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Pirmas mirė pareiškėjo tėvas gal(duomenys neskelbtini). Jį laidojo jo žmona. Po jo mirties žmona N. liko gyventi tame name su vaikais. Ji rūpinosi namu, mokėjo mokesčius. Natalija mirė prieš metus, tačiau tikslios datos nepamena. Po jos mirties likusiu turtu naudojasi vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį LR Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1964 m. LR Civilinio kodekso (1992-10-29 įstatymo redakcija Nr. 32, įsigaliojusi nuo 1992-11-01, toliau tekste dar - 1964 m. CK) 569 str. 1 d., palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena. Kadangi teisė į K. G. palikimą įpėdiniams atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos. Remiantis 1964 m. CK 573 str. 1 p., pirmosios eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą, laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai.
Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.3 str.). Palikimas laikomas priimtu, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą ar jo dalį ir laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Todėl šios teisės normos taikytinos sprendžiant dėl palikimo priėmimo mirus pareiškėjo tėvui K. G..
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas K. G. ir jo motina N. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš 2019-11-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog K. G. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatu, kiemo (lauko) virtuve, ūkio pastatu bei garažu pagal 1992-05-14 pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjo tėvas K. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo motina N. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2020-01-06 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-33 patvirtina, jog K. G. ir N. G. turėjo 4 vaikus: T. G., gimusį (duomenys neskelbtini), A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), R. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusį (duomenys neskelbtini). 2019-10-03 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 1-ame biure paveldėjimo byla iki 2001-07-01 nėra pradėta. A. G. dėl palikimo priėmimo po K. G. mirties į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą nesikreipė. Notarės J. Š. 2019-05-06 pažymoje dėl paveldimo turto įpėdinių nurodyta, jog byloje Nr. 38/2019 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios N. G. turtą, esančius dokumentus, įpėdiniai, priėmę mirusiosios palikimą, yra mirusiosios sūnus A. G..
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad jo mama N. G. faktiniu valdymu priėmė palikimą po vyro K. G. mirties, t.y. sutuoktinė N. G. turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtina atsiskaitymo knygelė Nr. 5916874, pagal kurią motina atsiskaitinėjo už namui teikiamą elektrą ir vandenį, bei liudytojai J. J., M. Ž. ir S. Š. teismo posėdžio metu. Kaip minėta, 2019-10-03 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 1-ame biure paveldėjimo byla iki 2001-07-01 nėra pradėta.
Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės. Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia turto priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002, 2003-03-17 nutartis Nr. 3K-3-347/2003, 2004-09-13 nutartis Nr. 3K-3-443/2004, 2014-05-09 nutartis 3K-3-273/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas yra įrodytas, todėl tenkintinas, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatant pareiškėjo prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (1964 m. CK 573, 587 str. str., CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti, priėmė visą palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.