Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-652-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
2S-652-368/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Skolininkas
S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-652-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01116-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (kreditoriaus) D. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1670-215/2017, kuria tenkintas skolininkės S. R. (V.) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 13 d. priimtas teismo įsakymas dėl 6593,53 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 49,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės S. R. (V.) kreditoriaus D. L. naudai. 2017 m. balandžio 21 d. teisme gavus skolininkės prieštaravimus, kreditoriui nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditoriui nepateikus ieškinio, 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, 2017 m. balandžio 13 d. teismo įsakymas panaikintas.

2017 m. gegužės 29 d. teisme gautas skolininkės S. R. (V.) prašymas dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė skolininkė dėl kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priteisimo, kadangi byloje šių bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi skolininkės prašymą tenkino iš dalies. Nurodė, kad pagal kreditoriaus pareiškimą priėmus teismo įsakymą, skolininkė dėl teismo įsakymo bei kreditoriaus pareiškimo pareiškė prieštaravimus, tačiau kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui ieškinio, kas leidžia manyti, jog kreditoriaus vertinimu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nepagrįstas, todėl skolininkės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, turi būti atlyginamos. Teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.7 punktais bei pritaikęs koeficientą 0,25 priteisė 205,70 Eur iš kreditoriaus skolininkės naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį, apeliantas (kreditorius) D. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bet tik tada, jeigu prašymas dėl jų raštu teismui pateikiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju skolininkės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas tik 2017-05-29, kuomet jau buvo įsiteisėjusi 2017-05-16 nutartis, kuria buvo panaikintas 2017-04-13 teismo įsakymas, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priiminėti papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų užbaigtoje, įsiteisėjus procesiniam sprendimui, byloje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, skolininkė S. R. (V.) prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Sutinka su kreditoriumi tik dėl fakto, jog byla yra užbaigta. Tačiau teismo sprendimas dėl ginčo esmės byloje nebuvo priimtas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ne CPK 98 straipsnio 1 dalimi, o CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kreditoriaus yra priteistos visiškai pagrįstai, kadangi yra akivaizdu, jog jas nulėmė visiškai nepagrįstas kreditoriaus kreipimasis į teismą teisminės gynybos.

5.2. Iki 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria buvo panai­kintas teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas buvo laikomas nepaduotu, skolininkė net negalėjo žinoti apie tai, kad kreditorius jai taip ir nepareikš ieškinio, be to, minėta teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. skolininkei ar jos atstovui iš anksto nežinant, kad tokia nutartis bus priimta. Todėl skolininkė, teikdama teismui prašymą dėl šiame procese iki iš esmės visiškai jai netikėtos proceso baigties jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš kreditoriaus priteisimo rėmėsi CPK 94 str. 1 d. Ši procesinė teisės norma nedraudžia pateikti prašymą ir po to, kai byla jau yra baigta. Kita vertus, jeigu teismas, priėmęs bylo­je sprendimą, yra neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimo, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva gali būti priima­mas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), o iškelti klausimą dėl tokio spren­dimo priėmimo, galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Minėtas terminas taip pat nėra pa­žeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (kreditoriaus) D. L. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas (kreditorius) D. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo užbaigtoje civilinėje byloje priiminėti papildomo sprendimo, kadangi procesinis sprendimas įsiteisėjęs, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu skolininkės S. R. (V.) nuomone, teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 94 straipsnio 1 d. ir 277 straipsnio 1 d., 2 d., kuriais remiantis ir buvo priimta teisėtai pagrįsta nutartis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apelianto D. L. argumentais ir pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galimybės nesant aiškaus teisinio reglamentavimo būtent susiklosčiusioje situacijoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumai“ 431-440 straipsniuose įtvirtintos normos, nenumato konkrečiai kaip turėtų būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, esant situacijai, kai teismo nutartimi, kreditoriui nepadavus ieškinio, priimtas teismo įsakymas naikinamas ir pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu. To klausimo atskirai nereguliuoja ir bendrosios VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ 79-100 straipsnių nuostatos, kai byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, pavyzdžiui, atsisakius ieškinio ar teismui palikus ieškinį nenagrinėtu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės yra aptariamos CPK 94 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų – CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kitas - CPK 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad jos turi būti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies, bet tik tada, kai prašymas dėl jų priteisimo pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Visgi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išplėtojusi kiek platesnį CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimą, dėl ko šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtina pasisakyti, nes nagrinėjamoje situacijoje abu šie straipsniai yra netiesiogiai tarpusavyje susiję.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas (CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Tačiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant tiek apelianto (kreditoriaus) apeliacinio skundo, tiek skolininkės atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentus, nagrinėjama situacija pagal civilinio proceso kodekso normas gali būti traktuojama dvejopai. Pirmu atveju, teismui pateiktas kreditoriaus pareiškimas, tuo pagrindu priimtas teismo įsakymas ir vėliau, gavus prieštaravimus, kreditoriui nustatytu laiku nepateikus ieškinio, priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis dėl teismo įsakymo panaikinimo, laikant kreditoriaus pareiškimą nepaduotu, gali būti laikoma kaip teismo priimtas galutinis procesinis veiksmas – nutartis (sprendimas) supaprastintame procese. Antru atveju, Mažeikių rajono apylinkės teismui 2017 m. gegužės 16 d. teismui nusprendus panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikant nepaduotu – taip pat gali būti laikoma ir kaip bylos baigtis, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bet kokiu iš šių dviejų situacijų atveju: pirmu, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir dėl jo išplėtota kasacinio teismo praktika bei antru - remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, reiškia, kad teismui priėmus šaliai palankų sprendimą, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Be viso to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijos svarbi yra ta aplinkybė, kad skolininkė nebūdama informuota apie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo datą, kurią teismas priėmė remdamasis (CPK 439 str. 6 d. rašytinio proceso tvarka, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki galutinio teismo procesinio veiksmo nutarties (sprendimo) priėmimo (bylos išnagrinėjimo), todėl remiantis kasacinio teismo praktika, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Nors Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 31 d. nutartį rėmėsi ne CPK 98 straipsnio 1 dalies, o CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į išdėstytą šios nutarties 12 punkte išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas teisinės klaidos nepadarė, kadangi kaip jau minėta, susidariusioje situacijoje galimas dvejopas procesinių normų aiškinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo nuomonei, tiek skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, jog ne skolininkė, o būtent kreditorius pradėjo bylinėjimosi procesą, dėl kurio skolininkė patyrė teisinės pagalbos išlaidas. Sutiktina su skolininkės argumentu, jog ji negalėjo iš anksto numatyti tokios proceso baigties, kad kreditorius nepateiks tinkamai įforminto ieškinio, o teismas klausimus dėl ieškinio nepateikimo svarsto rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas priimant 2017 m. gegužės 16 nutartį, jis buvo teisingai sprendžiamas priimant 2017 m. gegužės 31 d. papildomą nutartį. To nepadarius būtų buvus suvaržyta byloje dalyvaujančios skolininkės ir turinčios priešingą nei kreditoriaus interesą teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Atmetus atskirąjį skundą, S. R. (V.) turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto (kreditoriaus) D. L.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (kreditoriaus) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. R. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius