- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2-867-647/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00352-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- Swedbank“
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ,,Swedbank“, AB ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ,,Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 29-31), kuriuo prašo iš atsakovės Z. V. priteisti: 5496,40 Lt dydžio skolą; 20,90 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 3438,37 Lt dydžio kredito sumą skaičiuojant nuo 2012-02-01 dienos iki visiško kredito grąžinimo Bankui dienos; 25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1000 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-02-01 dienos iki visiško kredito grąžinimo Bankui dienos; įstatymines 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Bankas ir atsakovė 2009-01-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-009133-GV (toliau – GV Kredito sutartis), remiantis kuria Bankas atsakovei suteikė 5000 Lt sumos kreditą. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų GV Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal GV Kredito sutartį. Atsakovė buvo įspėta apie sutarties nevykdymo pasekmes Banko raštais. Kadangi atsakovė sutarties pažeidimų nepašalino, Bankas GV Kredito sutartį nutraukė. Atsakovės skola Bankui pagal GV Kredito sutartį skolos paskaičiavimo dienai (2012-01-31) yra 4227,87 Lt, iš jų: 3438,37 Lt negrąžinto kredito; 620,92 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,83 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 73,75 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Taip pat Bankas ir atsakovė 2010-01-13 sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 03-043752-EG (toliau - KF Kredito sutartis), remiantis kuria Bankas atsakovei suteikė 1000 Lt sumos kredito limitą KF Kredito sutartyje nurodytoje atsakovei atidarytoje sąskaitoje, bei išdavė MasterCard Standard elektroninę atsiskaitymo priemonę - kortelę, kuri susieta su kredito limito sąskaita. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų KF Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal KF Kredito sutartį. Atsakovė buvo įspėta apie sutarties nevykdymo pasekmes Banko raštais. Kadangi atsakovė sutarties pažeidimų nepašalino, Bankas KF Kredito sutartį nutraukė. Atsakovės skola Bankui pagal KF Kredito sutartį skolos paskaičiavimo dienai (2012-01-31) yra 1268,53 Lt, iš jų: 1000 Lt negrąžinto kredito; 172,30 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,89 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 1,34 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str., GV Kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti Bankui 20,90 proc. (GV Kredito sutartyje Pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas, remiantis KF Kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti Bankui 25 proc. (KF Kredito sutartyje kredito limito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas. Minėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintų prašomų priteisti kredito sumų ir toliau skaičiuojamos nuo kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos, iki viso kredito grąžinimo Bankui dienos (GV Kredito sutarties 5.1 punktas ir KF Kredito sutarties 10.1 punktas). Kompensavimo funkciją atlieka procesinės LR įstatymuose nustatytos palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. yra 5 proc. dydžio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 49-50), kuriame nurodė, ieškovo ieškinys pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, yra sumokėjusi ženklią pinigų sumą, kurios dalis įmokų tvarkaraščiuose, pateiktuose teismui su procesiniais dokumentais atsispindi. Ieškovas skaičiuodamas skolą remiasi į skolos paskaičiavimą pagal įmokų tvarkaraštį, kuriame yra neteisingai paskaičiuoti mokėtini delspinigiai. Ieškovas nepagrįstai juos skaičiuoja, taip viršydamas 6 mėnesių jiems taikytiną įstatymų senatį, taip pat akivaizdu jog delspinigiai skaičiuojami ne tik už negrąžintą kreditą, tačiau ir nuo nesumokėtų palūkanų, t. y. atlieka jų trigonometrinį skaičiavimą, pažeisdami sutartines (7. 2 p.) nuostatas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kuria pripažįstama, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai (toks dydis sudarytų 73 procentus per metus), yra aiškiai per dideli, pažymėjo, kad dabartiniu metu sutartinės 0, 1 proc. dydžio delspinigiai yra pernelyg dideli ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo deklaruotinų principų, kuliuos prašo teismo iniciatyva pripažinti negaliojančiais, sutinkamai su LR CK 1. 78 str. ir 190 str. 4 d. Atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį ir į tai, kad augina nepilnametį sūnų, mano, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą delspinigių priteisimo atmesti. Todėl, remdamasi išdėstytu bei LR CPK 42 str., CK 1. 5 str., 1. 78 str. prašo teismo pripažinti 2009-01-30 buvo sudarytos vartojimo kredito Nr. 09-009133-GV ir 2010-01-13 kreditinės fiksuotų įmokų kortelės Nr. 03-43752-EG sutarčių delspinigių 0,1 proc. dydį negaliojančiais ir juos atmesti kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nesutinka su tuo, kad ji įsipareigojimų nevykdė nuo balandžio mėnesio. Pirma nesumokėta suma buvo liepą ir rugpjūtį, bankas savo duomenų bazėje gali atsekti, kada buvo atlikti paskutiniai mokėjimai. Nesutinka su delspinigiais nuo palūkanų, nėra teisinio pagrindo skaičiuoti tokius delspinigius. Mano, kad delspinigių dydis pagal sutartis yra per didelis, bankas netiksliai skaičiuoja delspinigius nuo pat sutarties sudarymo pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2009-01-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-009133-GV, pagal kurią atsakovei suteikė 5000 Lt kreditą, sutartyje numatyta 20,90 proc. dydžio metinė palūkanų norma, delspinigių dydis – 0,1 proc. per dieną (b.l. 7-9); 2010-01-13 sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 03-043752-EG, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1000 Lt kredito limitą, sutartyje numatyta 25 proc. dydžio metinė palūkanų norma, delspinigių dydis – 0,1 proc. per dieną (b.l. 4-5). Atsakovė sutartimis įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyse numatytas prievoles, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, viso paimto kredito negrąžino. Nors atsakovei 2011-10-05 buvo siunčiami įspėjimai dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo bei raginimai padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė į juos nesureagavo (b.l. 6, 10). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės skola ieškovui pagal GV Kredito sutartį skolos paskaičiavimo dienai (2012-01-31) yra 4227,87 Lt, iš jų: 3438,37 Lt negrąžinto kredito; 620,92 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,83 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 73,75 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, pagal KF Kredito sutartį skola yra 1268,53 Lt, iš jų: 1000 Lt negrąžinto kredito; 172,30 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,89 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 1,34 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas (b.l. 32-35).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus ( LR CK 6.38 str.).
Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. nesutinka su prašomų priteisti delspinigių dydžiu, nurodo, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra pernelyg dideli, neatitinkantys protingumo bei sąžiningumo principų, prašo teismo iniciatyva pripažinti punktą dėl delspinigių negaliojančiu, sutinkamai su LR CK 1.78 str. ir 1.90 str. 1 d., t.y. atsakovė remiasi CK normomis, reglamentuojančiomis sandorių, sudaryto dėl suklydimo, negaliojimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-853-302/2011). Pažymėtina, kad atsakovė neginčija pačių sutarčių, neneigia, kad ji skolinga ieškovui, tik nesutinka su prašomais delspinigiais, jų dydžiu. Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai remiasi sandorių negaliojimą reglamentuojančiomis normomis, kadangi byloje nėra nustatyta, kad sudarant sandorį ieškovas tyčia būtų suklaidinęs atsakovę dėl sudaromų sutarčių sąlygų, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio, todėl atsakovės argumentas dėl sutartimis nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Atsakovė taip pat nurodė, kad delspinigiai iš jos neturėtų būti priteisti dar ir dėl sunkios jos materialinės padėties bei dėl to, kad ji augina nepilnametį sūnų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.
Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji– skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas delspinigių dydį, atsižvelgia į prašomų delspinigių dydį, lyginant su pačios skolos dydžiu, į tai, kad atsakovė gautą kreditą padengė tik nežymia dalimi (pagal GV Kredito sutartį iš 5000 Lt grąžino tik 1561,63 Lt, o pagal KF Kredito sutartį negrąžino nei dalies iš 1000 Lt kredito sumos), taip pat į atsakovės sąžiningumą – į tai, kad atsakovė, žinodama apie įsiskolinimą ilgą laiką nedėjo jokių pastangų, kad šis įsiskolinimas būtų likviduotas, į ieškovo siųstus raštus nereagavo, atsiliepė tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą, į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad Sutartyse numatytas ir ieškovo prašomas priteisti 0,1 proc. delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovė pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimai dėl skolos, taip pat dėl sutartyse numatytų palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkintini, iš atsakovės priteistina pagal GV Kredito sutartį: 3438,37 Lt negrąžinto kredito; 620,92 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,83 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 73,75 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas; pagal KF Kredito sutartį: 1000 Lt negrąžinto kredito; 172,30 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 94,89 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 1,34 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, viso- 5496,40 Lt įsiskolinimo (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str.).
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimai priteisti 20,90 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 3438,37 Lt dydžio kredito sumą skaičiuojant nuo 2012-02-01 dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1000 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-02-01 dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 88 str., 93 str. 1 d., patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinas 166 Lt žyminis mokestis (b.l. 15). Kadangi valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo atveju sudaro tik 7,62 Lt ir nesiekia 10 Lt, jos, vadovaujantis protingumo ir racionalumo principais bei LR Teisingumo ministro bei LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovės nepriteistinos, o atlygintinos valstybės lėšomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Swedbank“ (į.k. 112029651) 5496,40 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 40 ct) skolos; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 166 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Z. V. ieškovui AB „Swedbank“ 20,90 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 3438,37 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-02-01 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos.
Priteisti iš atsakovės Z. V. ieškovui AB „Swedbank“ 25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1000 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-02-01 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.