Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. L. ir T. T. ieškinį atsakovei Z. S., trečiasis asmuo notaras E. S., dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės prašo pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas V. S. vardu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad ieškovės yra V. S. dukros. V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-02-13 testamentu visą jam priklausantį turtą V. S. paliko lygiomis dalimis ieškovėms. 2017-05-23 ieškovės kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarą E. S., nurodydamos, kad palikimą priėmė ir prašydamos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo turto dalį. Paveldimą turtą sudaro butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). V. S. mirties dieną buvo santuokoje su atsakove Z. S.. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įgytas 1992-06-10 pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 už asmenines V. S. lėšas, turėtas iki santuokos su Z. S. sudarymo. V. S. už privatizuojama turtą sumokėjo viso 13 216 rublių - 1992-05-14 sumokėjo 11 604 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis - investiciniais čekiais, 1 616,83 rublių grynais pinigais. Susitarimas dėl buto privatizavimo nebuvo sudaromas, nes atsakovė prie buto privatizavimo nei asmeninėmis lėšomis, nei kitaip neprisidėjo, be to, pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atsakovė negalėjo būti buto pirkimo- pardavimo (privatizavimo) subjektu, nes pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis Z. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 1989-08-18, Z. S. nuo 1994-01-20 turėjo šiuos leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje: Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1994-01-20 iki 1999-01-17; Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1999-03-05 iki 2004-02-22; Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2004-04-05 iki 2006-03-31. Buto privatizavimo metu Z. S. negyveno nuolat Lietuvos Respublikoje ir neturėjo teisės privatizuoti ginčo buto kartu su sutuoktiniu. Atsakovė bute gyveno ir naudojosi jo butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų pagrindu, kaip buto savininko šeimos narė. Faktiniai santuokiniai V. S. ir Z. S. santykiai nutrūko 2006 metais, 2006-04-06 Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriaus sprendimu įpareigojo Z. S. išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, sprendimas buvo įteiktas 2006-04-06. Z. S. savo išvykimą į Rusiją deklaravo 2006-03-29, nuo to laiko nebuvo apie ją nieko žinoma, sutuoktiniai nepalaikė jokių santykių, Z. S. dabartinė gyvenamoji, buvimo ar darbo vietos nėra žinomos. Dėl tos priežasties V. S. negalėjo nutraukti santuokos ir savarankiškai išspręsti turtinius klausimus. Butą, kurį jis privatizavo, visada laikė savo asmenine nuosavybe. Po buto privatizavimo sudarė pastatų eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį ir nuo 1992 metų vienas mokėjo mokesčius už butą. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nebus išspręstas paveldimo turto teisinis režimas ir mastas, kol galioja prezumpcija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės. Z. S. į notarą nesikreipė ir neprašo išduoti jai nuosavybės teisės liudijimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, testamento neginčija.

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovės ir jų atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Taip pat pateikė prašymą priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. S. ir atsakovė Z. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1992-06-10 sutartimi Klaipėdos miesto valdyba pagal Klaipėdos miesto valdybos 1992-05-25 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkainavimo aktą pardavė, o V. S. nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 13 216 rublių. V. S. už butą 1992-05-14 sumokėjo 11 604 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis - investiciniais čekiais, 1 616,83 rublių grynais pinigais. Po buto privatizavimo V. S. sudarė 1994-06-15 pastatų eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, 1994-02-11 dujų tiekimo sutartį. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis Z. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 1989-08-18, Z. S. nuo 1994-01-20 turėjo šiuos leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje: Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1994-01-20 iki 1999-01-17; Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1999-03-05 iki 2004-02-22; Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2004-04-05 iki 2006-03-31. 2006-04-06 Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriaus sprendimu Z. S. buvo įpareigota išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, sprendimas buvo įteiktas 2006-04-06. 2017-02-13 testamentu V. S. visą turtą, kuris priklausys jam, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko lygiomis dalimis – po ½ dalį dukrai T. T. ir dukrai O. L.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. S. nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1375, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2017-05-23 ieškovės kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu, kuriame nurodo, kad palikimą po tėvo V. S. mirties priima ir prašo joms išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti V. S. asmenine nuosavybe. Aptariamo buto pripažinimas asmenine V. S. nuosavybe reikalingas tam, kad ieškovės galėtų priimti mirusio tėvo palikimą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas 1992-06-10, tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovėms teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas iš V. S. asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1992-06-10, įregistruota V. S. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, atsakovė negalėjo būti buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) subjektu, nes pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Atsakovė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gavo tik 1994-01-20, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po buto privatizavimo 1992-05-25. Nors Migracijos departamento duomenimis atsakovė į Lietuvą atvyko 1989-­08-18, iki 1989-11-03 ji negyveno nuolat Lietuvos Respublikoje ir negalėjo privatizuoti ginčo buto kartu su sutuoktiniu. Vien buvimas santuokoje nesudaro pagrindo laikyti, kad V. S. vardu registruota nuosavybė yra bendroji jungtinė jo ir atsakovės nuosavybė, nes nurodyto turto įgijimas buvo reglamentuojamas specialaus Butų privatizavimo įstatymu, kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991-12-31 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Iš viso to darytina išvada, kad V. S. vienas privatizavo butą ir kad tai buvo jo asmeninė nuosavybė.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas ieškovių ieškinį tenkintini ir nustatyti, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyta, kad ieškovės sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį, ieškovė O. L. sumokėjo 500 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, ieškovė T. T. sumokėjo 500 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį, ieškovėms iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei O. L. 515,37 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Z. S..

Priteisti ieškovei T. T. 515,38 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Z. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.