Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-05-21 · Civilinė byla Nr. e2-506-1051/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-21
Bylos Nr.
e2-506-1051/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04704-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Atsakovas
L. R.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Šiaulių rajono savivaldybei
Advokatai
Zoja Kastėnienė, Zoja Kastė
Civilinė byla Nr. e2-506-1051/2021
Teismo proceso Nr. 2-70-3-04704-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.1.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Kornelijai Jakubauskienei,dalyvaujant atsakovo L. R. atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. R., trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 549,27 Eur žalos atlyginimą, 27,09 Eur kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas buto apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, sienos ir grindys. Įvykio metu šis butas ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Ieškovas apskaičiavo, kad ieškovo apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 549,27 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovo apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovas L. R.. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, ieškovas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovo draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovo valdomo buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 27,09 Eur (549,27 Eur [skola] x 0,05 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] x 360 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. liepos 5 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. R. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) aukšte, kuriame atsakovas gyvena nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) d., yra socialinis būstas, priklauso Šiaulių rajono savivaldybei. Iki atsakovo minėtame bute gyveno moteris, po jos mirties butas ir atiteko būtent jam. Atsikrausčius bute akivaizdžiai buvo matyti, kad butui buvo reikalingas remontas, pvz., virtuvėje viršutinis dešinysis sienų ir lubų kampas buvo aplietas, tuo metu dėmės buvo beveik išdžiūvusios. Pradėjusi gyventi bute, iš kaimynų sužinojo, kad pirmame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų nėra, ten visada buvo ramu, kaimynai sakė, kad savininkai yra užsienyje, o viršuje (bute Nr. (duomenys neskelbtini) aukšte) butas greitai buvo parduotas. Nauji savininkai pradėjo grandiozinius remontus, kurie truko, gal, apie pusmetį. Nuo tų darbų jo paties buto sienos dar daugiau skilo, atsirado plyšių sienose ne tik virtuvėje, bet ir vonios kambaryje (suskilo lubos, nukrito tinkas). 2019 metais gegužės mėn., visiškai netikėtai, į butą atėjo moteris, sakė, kad jai priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Ji pradėjo reikšti pretenzijas, buvo labai pikta, pareiškė, kad, neva, jis apliejo jos butą. Nuėjus apačion, moteris pakvietė į buto virtuvę. Virtuvėje viršutiniame dešiniame kampe jis pamatė išdžiuvusią dėmę; buvo matyti, kad tai senas apliejimas. Daugiau jokių pretenzijų iš šios moters nesulaukė, apie tai, kad aplietos ir sugadintos grindys ji net neužsiminė ir jokių nusiskundimų neišreiškė. Pats jokių sugadinimų taip pat nepastebėjo. Po moters apsilankymo, draudimo bendrovės atstovų nesulaukė, mano, kad jiems buvo neaktualu, nes (duomenys neskelbtini) butas buvo apdraustas. Nežino, ar buvo apžiūrėtas draudimo bendrovės atstovo (duomenys neskelbtini) butas, ir apskritai, ar buvo apžiūrėtas iki draudimo sutarties pasirašymo. Neaišku, kaip jie nustatinėjo turtui padarytos žalos mąstą, nes į buto apžiūrą nebuvo pakviestas. Nurodė, jog ji kaltės žalos atsiradime nėra, jokios vandentiekio avarijos, arba jo neatsargaus elgesio su juo (pvz., neužsuko krano, neatsakingai naudojo ir pan.), dėl kurių apačioje esantys butas buvo aplietas, nėra. Ieškinyje ieškovas jo kaltės neįrodė, kaip neįrodė ir tikros buto apliejimo ir žalos atsiradimo datos. Mano, kad butas buvo aplietas ženkliai anksčiau, o ne 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., kaip nurodyta draudimo akte (b. l. 63-70).

4. Trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka (b. l. 105).

5. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, jog šiuo atveju žala buvo apskaičiuotos tik dėl tiesioginių remonto išlaidų, kuris atliekamas ūkio būdu. Draudimo sutartis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, buvo sudaryta 2019 m. (duomenys neskelbtini) d.. Duomenų, jog sudarant draudimo sutartį draudimo atstovas būtų apžiūrėjęs draudžiamą butą, nėra. Vertintojai turi tinkamą kompetenciją ir apžiūrint butą, jie mato ar dėmės yra kelių metų senumo, ar kelių mėnesių senumo. Šiuo atveju, ekspertui nekilo jokių abejonių, kad apliejimai būtų senesni, nei gyveno atsakovas. Atsakovas nėra pateikęs savo buto plano, foto nuotraukų, kuriose matytųsi, jog neva aplietas ir jo butas. Jei ir jo butas buvo aplietas, tuomet turėtųsi matytis vandens tekėjimo žymės, o matosi palei lubas pažeidimas, o kitų pažeidimų nesimato. Ekspertas mato, kad dėmės yra kelerių metų senumo, o šiuo atveju, atliekant apžiūrą, ekspertui nekilo abejonių dėl dėmių senumo. Nėra tokios pareigos, jog surašant apžiūros aktą, turi dalyvauti kiti pašalinai asmenys, kaip namo bendrijos pirmininkas, galimai butą sugadinęs asmuo ar pan. Kai asmenys registruoja įvykį, tada šiek tiek nurodo, koks tai apgadinimas, pvz. apliejimas ar pan., ir ekspertas, važiuodamas apžiūrėti apgadintą turtą iš tiesų konkrečiai nežino koks apgadinimas yra, kokios priežastys yra ir pan.. Nuvykus į vietą, jei yra galimybė stengiamasis patekti į tą butą iš kur yra židinys, šiuo atveju ekspertas nepateko į aukščiau esantį butą. Ieškovas atmetimo būdu nustatinėja žalos atsiradimo priežastis, šiuo atveju nėra tik spėlionės, jog kaltas atsakovas. Pagal teismų praktiką ieškovas neturi įrodinėti konkrečios atsakovo kaltės, ieškovas teigia, jog viršuje yra buto apgadinimo židinys ir pagal prezumpcija, ieškovas neprivalo įrodinėti, nes atsakovas turi paneigti savo kaltę.

6. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas L. R. prašė ieškinį atmesti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. gavo iš savivaldybės socialinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai. Į šį butą įėjus kartu su Šiaulių rajono savivaldybės dviem atstovais, matė, kad butas yra su trūkumais. Prieš jam ateinant gyventi į butą, matė, jog prie kriauklės, kampe, buvo apliejimo žymės ir apačioje buvo pasilankstęs linoleumas. Perduodamas buto stovis buvo nurodytas patenkinamas. Patvirtina, jog byloje esančios fotonuotraukose užfiksuotas buto stovis yra toks pats, koks buvo ir atėjus į butą gyventi. Kaimynė iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto buvo pas jį atėjusi ir reiškė pretenzijas, neva, jos butą jis apliejo. Matė, kad pas kaimynę buvo sausos išdžiūvusios vandens nubėgimo dėmės. Iš trečio aukšto kaimynai už praeitais ar praeitais metais keitė stovų vamzdyną, tai keitė prieš kaimynės priekaištus. Jam gyvenant bute, nebuvo jokio įvykio, susijusio su apliejimu ar pan.. Apie Nr. (duomenys neskelbtini) buto gyventojus sužinojo, gal porą savaičių iki šio įvykio. Kai gavo pretenzijas iš draudimo bendrovės, pats Šiaulių rajono savivaldybę informavo, kad draudimo bendrovė jam atsiuntė pretenziją. Savivaldybės darbuotojas jį informavo, jog jis pats turi parašyti raštą į draudimą ir savivaldybė tiek pinigų nemokės. Grįžęs iš savivaldybės, raštą ir nusiuntė į draudimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje atsakovo L. R. atstovė advokatė Zoja Kastėnienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visi įrodymai patvirtina, kad dėl apliejimo nėra atsakovo kaltės. Ekspertas, kuris paskaičiavo žalą, patvirtino, kad draustas butas, kuris buvo aplietas, apžiūrėtas nebuvo, žala paskaičiuota pagal atsiųstas foto nuotraukas, o ir sudarant Būsto draudimo sutartį, butas taip pat nebuvo apžiūrėtas.

8. Teismo posėdyje trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės atstovas Ramūnas Palkus paaiškino, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, gali būti, jog savivaldybė įgijo 2017 m. (duomenys neskelbtini) d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., draudėjas J. A. (b. l. 5-7). 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, jog draudimo bendrovėje 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo pranešta apie įvykį, t. y. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. draudėja pastebėjo, jog sulietos jos buto sienos ir grindys, apie įvykį pranešta namo pirmininkui. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas žalų ekspertas S. Š., pagal draudėjo pateiktas foto nuotraukas ekspertas užfiksavo, jog sugadinto buto atitinkamuose kambariuose reikia perdažyti sienas, pakeisti apmušalus naujais bei pakeisti sugadintą laminatą (b. l. 14-15). 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. turto remonto sąmata įrodo, jog ieškovas apskaičiavo žalos dydį, kuris sudaro 589,27 Eur (iš šios sumos atimama 40,00 Eur išskaita) (b. l. 10-13). 2019 m. birželio 6 d. pranešime apie žalos atlyginimą užfiksuota, jog N. A. nutarta išmokėti 549,27 Eur žalos atlyginimo sumą, kuri buvo sumokėta 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8, 16). Ieškovas 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. atsakovui L. R. išsiuntė raginimą geruoju sumokėti 549,27 Eur žalos atlyginimo sumą atsakovui (b. l. 9). Atsakovas L. R. su žala ir jos paskaičiavimu nesutiko ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. elektroniniu laišku draudimo bendrovę informavo apie tai, bei papildomai nurodė, jog visą laiką, kurį jis gyveno savo bute, jokių vandentiekio avarijų nebuvo (b. l. 73). Pagrįsdamas šiuos savo teiginius atsakovas kartu pateikė savo bute darytą fotonuotrauką, kurioje užfiksuoti jo buto sugadinimai (b. l. 74). Pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti apdrausto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., sugadinimai (b. l. 17-29). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, jog nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., savininkas yra Šiaulių rajono savivaldybė, o nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. nuomos sutarties pagrindu jame gyvena ir yra naudotojas atsakovas L. R. (b. l. 32-33). Pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., esantys buto sugadinimai (b. l. 133-137).

10. Šioje byloje 2020 m. spalio 13 d. buvo priimdamas sprendimą už akių (b. l. 32-34) bei 2020 m. spalio 20 d. buvo priimtas papildomas sprendimas, kurie 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo panaikinti (b. l. 96-97).

Dėl bylos esmės

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

12. Atsakovas nesutinka su ieškovo reiškiamais reikalavimais, bei teigia, jog viso laikotarpio metu, kuomet jis gyveno savo bute, neįvyko joks vandens nutekėjimo ar avarijos įvykis, todėl jis nėra kaltas dėl apatinių kaimynų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r. (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

14. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

16. Nagrinėtinu atveju, teismas sprendžia, jog nepakanka įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ieškovo apdraustas turtas (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo aplietas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r. (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įvykio metu nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovas L. R..

17. Iš 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad grafoje „Numatomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ nurodyta: „Butas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Įvykio aprašyme nurodyta, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. draudėja pastebėjo, jog sulieta jos buto siena ir grindys. Apie įvykį pranešta namo pirmininkei. Šį aktą pasirašė ieškovo atstovas S. Š. ir aplieto buto draudėja J. A.. Tačiau jokie kiti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovo apdraustas butas aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Visų pirma pažymėtina, jog tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas fiziškai nedalyvavo ir nebuvo apžiūrėtos aplietos patalpos, jos nebuvo apžiūrėtos ir vėliau. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. Š., kuris liudytoju apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra AB „Lietuvos draudimas“ žalų vertinimo ekspertas. Nurodė, kad pagal schemą kambarys (duomenys neskelbtini) yra virtuvė (patalpa). Fizinis asmuo konkrečiai į draudimą nesikreipia, vertintojai patys gauna užduotį į sistemą, kad yra padaryta žala. Žalos registracijoje buvo nurodyta, jog pareiškėja nurodė, jog po ilgesnio nebūvimo namuose, grįžus (duomenys neskelbtini)d., rado aplietą patalpą (butą). Atvykus į Kuršėnus, buvo atvykusi draudėja, bet ji neturėjo rakto, todėl į apgadintą butą nepapuolė. Bute asmeniškai nebuvo, vertinant padarytą žalą rėmėsi tik draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Iš foto nuotraukų negalima spręsti, kokio senumo tie apgadinimai, apliejimai, dėmės. Buvo sugadintos buto sienos, lubos, laminatas, tai įvertinęs nustatė žalą. Apliejimo datos nežino pati draudėja, nes ji buvo išvykusi ilgesniam laikui. Plotai nėra remontuojami gabalais, tai remontuojamos visos plokštumos. Šiuo atveju, kadangi nebuvo galimybės patekti į apgadintą butą, negalėjo nustatyti konkretaus šaltinio, kuris apgadino konkrečiai butą. Pateikė užklausą Kuršėnų butų ūkiui dėl buvo apgadinimo priežasties nurodymo (ar buvo kreiptasis dėl tokio įvykio, kokia apliejimo priežastis ir t.t.), tačiau pats atsakymo nelaukia, nes tai nebe jo kompetencija dėl regreso išieškojimo. Užklausa teikiama tikslu nustatyti, kas yra užliejimo kaltininkas, nes ne visada kaltininkas gali būti viršutinio buto savininkas, tai gali būti namo bendrija arba komunalinės įmonės. Atsakovas L. R. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, jog neaišku, kaip ieškovas nustatinėjo turtui padarytos žalos mąstą, nes į buto apžiūrą nebuvo pats pakviestas (b. l. 63-70).

19. Pažymėtina, jog nagrinėtinu atveju lieka nenustatytos ir neįrodytos buto apliejimo priežastys. Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovas atmetimo būdu nustatinėja žalos atsiradimo priežastis, šiuo atveju nėra tik spėlionės, jog kaltas atsakovas, nes pagal teismų praktiką ieškovas neturi įrodinėti konkrečios atsakovo kaltės, ieškovas teigia, jog viršuje yra buto apgadinimo židinys ir pagal prezumpcija, ieškovas neprivalo įrodinėti, nes atsakovas turi paneigti savo kaltę. Pastebėtina, jog nors, kaip minėta aukščiau, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti, tačiau jis privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas.

20. Nagrinėtinu atveju teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad butas aplietas būtent iš atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvo užpylimo židinys, o ne iš aukščiau esančių butų, kaip antai Nr. (duomenys neskelbtini), ar per bendras pastato konstrukcijas ar pan.. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes.

21. Visų pirma pastebėtina, kad buto užpylimo židinys paprastai nustatomas pagal patalpų administratoriaus pateiktus rašytinius įrodymus (raštus, pranešimus, darbų atlikimo aktus, avarijų likvidavimo aktus ir pan.), o nagrinėtinu atveju, tokių duomenų ieškovas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Juolab, liudytojas S. Š., kuris ieškovo įmonėje dirba žalos vertintoju, parodė, kad jis buvo pateikęs užklausą Kuršėnų butų ūkiui, dėl buvo apgadinimo priežasties nurodymo (ar buvo kreiptasis dėl tokio įvykio, kokia apliejimo priežastis ir t. t.), tačiau atsakymo pats nelaukia, nes tai nebe jo kompetencija; užklausa teikiama tikslu nustatyti kas yra užliejimo kaltininkas, nes ne visada kaltininkas gali būti viršutinio buto savininkas, tai gali būti namo bendrija arba komunalinės įmonės.

22. Atsakovas L. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. gavo iš savivaldybės socialinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); įėjus į šį butą kartu su Šiaulių rajono savivaldybės dviem atstovais, matė, kad butas yra su trūkumais - matė, jog prie kriauklės, kampe, buvo apliejimo žymės ir apačioje buvo pasilankstęs linoleumas. Taip pat nurodė, jog tuo laikotarpiu, kuomet jis gyvena šiame bute, nebuvo jokio įvykio susijusio su apliejimu ar pan.. Liudytoja B. Š. - (duomenys neskelbtini)-ojo namo bendrijos pirmininkė, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo L. R. nurodytas aplinkybes, jog ne tik bute Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi apliejimo žymės, bet ir atsakovo bute Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienoje (tualeto, vonios), matėsi nežymus, išdžiūvęs vandens nutekėjimas palubyje; koridoriaus grindys buvo sausos, tik lentutės (laminatas) pakeltos, t. y. buvo tarpai; kambaryje taip pat, palei lubas, buvo nežymus vandens nutekėjimas. Pamačius, kad iš lubų sunkiasi vanduo, iš karto pakilo su moterimi į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus visą butą, tame tarpe ir vonios bute, jokio tekančio vandens nepastebėjo, grindys buvo sausos, bet šiame bute nuotekų vandens ant sienų buvo žymiai daugiau. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas (L. R.) pasakė, kad toks buto stovis jau buvo, kai jis atėjo į šį butą gyventi ir, kad pas jį jokios avarijos nebuvo ir jis aplieti negalėjo. Kadangi nutekėjimai bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo per visą butą, todėl pakilo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visas suremontuotas, tada dar užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą ir ten bute, taip pat nebuvo jokio nutekėjimo.

23. Apklausus teismo posėdyje liudytoją buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės dukrą L. G., kuri rūpinasi savo motina, kuri gyvena minimame bute, ji parodė, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) remontai vyko iki šio nagrinėjamo įvykio. Prieš remontuojant butą, pas juos bute ant sienų buvo vandens nutekėjimai, bet kurioje konkrečiai buto sienų vietoje, nepamena, bet galbūt buvo ir virtuvėje, ir vonioje, palei sieną, bet konkrečiai tikrai nepamena. Tie minimi nutekėjimai ant sienų buvo jau perkant butą, tai buvo 2018 m.. Be to, pati buvo nuėjusi apžiūrėti kitus butus, tai bute Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat palei lubas vonioje buvo nutekėjimai. Gyventojo paklausė kada tie nutekėjimai atsirado, tai buto gyventojas pasakė, jog seniau, gal prieš kokius pusę metų, ar metus tie nutekėjimai atsirado, o ne per jų daromus remontus. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai taip pat į savo butą įsileido, tai matė, jog link virtuvės, dešinėje pusėje - vonios siena, ten buvo tapetai šiek tiek susiraukšlėję, atšokę, lyg šiek tiek papeliję, bet jos akimis žiūrint tai atrodė, jog tai ne naujai atsiradę apgadinimai.

24. Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog užfiksuoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų ir grindų apgadinimai buvo naujai atsiradę ir įvykę draudėjos nurodytu laiku, tačiau, leidžia daryti išvadą, jog, nagrinėtinu atveju, labiau tikėtina, kad būtent apliejimo židiniu nebuvo/nėra atsakovo L. R. naudojamas butas Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Nors ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. teisme teigė, jog vertintojai turi tinkamą kompetenciją ir apžiūrint butą jie mato ar dėmės yra kelių metų senumo, ar kelių mėnesių senumo; šiuo atveju, ekspertui nekilo jokių abejonių, kad apliejimai būtų senesni, nei gyveno atsakovas; jei ekspertas mato, kad dėmės yra kelerių metų senumo, o šiuo atveju, atliekant apžiūrą, ekspertui nekilo abejonių dėl dėmių senumo, tačiau šias jos aplinkybes paneigia liudytojo S. Š. nurodytos aplinkybės, t. y. jis pripažino, jog žalą vertino tik iš draudėjos pateiktų nuotraukų, o apgadinto buto fiziškai neapžiūrėjo; iš foto nuotraukų negalima spręsti kokio senumo tie apgadinimai, apliejimai, dėmės. Pastebėtina, jog byloje nėra konkrečių duomenų kada yra padarytos buto Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos, iš kurių žalą nustatinėjo S. Š., todėl nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog nuotraukose užfiksuoti buto apgadinimai yra užfiksuoti būtent 2019 m. (duomenys neskelbtini) d..

26. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. iš ieškovo pateikto 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad grafoje „įvykio/žalos atsiradimo metu patalpa ar pastatas buvo gyvenami ar naudojami“ nurodyta - „Taip“. Tačiau liudytoja B. Š. teismo posėdžio parodė, kad ankstesnė savininkė (J. A.) nurodė, kad šiame bute kuris laiko nebuvo gyventojų, o grįžus jiems į butą, pamatė avarijos pasekmes; bute buvo negyventa apie dvi savaites. Liudytojas S. Š. patvirtino aplinkybę, jog žalos registracijoje buvo nurodyta, jog pareiškėja nurodė, jog po ilgesnio nebūvimo namuose, grįžus gegužės 1 d., rado aplietą patalpą (butą); apliejimo datos nežino pati draudėja, nes ji buvo išvykusi ilgesniam laikui. Todėl remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, negalima kategoriškai teigti, jog turtas sugadintas būtent ieškovo ieškinyje nurodytų laiku.

27. Be to, teismas įvertinęs aplinkybes, jog draudikas, sudarydamas (duomenys neskelbtini) d. būsto draudimo sutartį, drausdamas butą Nr. (duomenys neskelbtini), jo fiziškai neapžiūrėjo (t. y. nevertino draudžiamojo būsto būklę); tai, jog dėmės, apgadinimai, vandens nubėgimai, užfiksuoti bute Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra ne naujai atsiradę, o atsiradę kiek anksčiau; tai, jog atsakovas nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. nuomos pagrindu naudojasi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., ir teismo posėdžio metu parodė, jog prieš jam ateinant gyventi į butą, matė, jog prie kriauklės, kampe, buvo apliejimo žymės, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nepakanka įrodymų, jog būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti konkrečiai 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., o ne anksčiau, kuomet butu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tariamai buvo vandens užliejimo židinys, dar nesinaudojo atsakovas, bei tai, kad apliejimo židinys yra konkrečiai atsakovo L. R. naudojamas butas Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo, nei to, jog užliejimo metu atsakovo L. R. naudojamame bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpylimo židinys. Todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini) atsakovui L. R. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 82-83). Rašytiniais įrodymais pagrįstos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 337,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 172, 173-175, 176-177). Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra didesnės (9,11 Eur) už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 9,11 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybei 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybei 9,11 Eur (devynių eurų 11 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė