Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados vyresnysis tyrėjas 2012-08-24 surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-07-20, 11.30 val., paskambinusi telefonu į policijos įstaigą policijos pareigūnus pavadino „debilais“, tuo įžeisdama jų garbę ir orumą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Išnagrinėjus pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, Kauno apygardos teismo 2012-10-31 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Institucijos skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas D. D. yra daug kartų telefonu bendravęs su S. K., nekyla jokių abejonių, jog jis atpažino iš balso, be to, ji pati prisistatė pavarde ir pageidavo kalbėtis su D. D., buvo visiškai aišku, kad ji kalba ir reiškia nepasitenkinimą būtent dėl dokumentų, kurie buvo jai išsiųsti. Pašaliniai asmenys nežinotų apie dokumentų turinį.

Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad keletas minučių iki įvykio S. K. skambino į tarnybinį telefoną dokumentus rengusiai tyrėjai E. I., kurią apšaukė, tačiau necenzūrinių žodžių nenaudojo, bet pasakė, kad tuoj skambins jos viršininkui. Taip pat keletą savaičių po įvykio S. K. skambino tyrėjui S. A., priekaištavo dėl jos vyrui surašytų protokolų, vartodama nekorektišką leksiką.

Institucijos įsitikinimu, S. K. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, už kurį ji turi būti nubausta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Jame įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi S. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, priėmė netinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tuo pažeisdamas ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, be pagrindo atmetė ir nesivadovavo policijos pareigūnų parodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu

S. K. versija, jog ji pareigūnų atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių žodžių ir jų neįžeidė, paneigta byloje esančių įrodymų visuma. S. K. versiją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad policijos pareigūnų parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms esminėms įvykio aplinkybėms, Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad trys liudytojai pareigūnai D. D., S. A., V. Š., nurodė analogiškas aplinkybes dėl telefoniniame pokalbyje policijos pareigūnų įvardijimo „debilais“, kurias iš dalies patvirtino ir pati S. K., nors ir neigdama savo kaltę dėl įžeidimo, tačiau tuo pačiu teigdama, jog žodis „debilas“ nėra įžeidžiantis. Tokiu būdu, teismo posėdžio metu S. K. nepaneigė vartojusi šį žodį (b. l. 57). Ši aplinkybė iš esmės pilnai atitinka liudytojų parodymus dėl įžeidžiančio žodžio vartojimo telefoninio pokalbio metu su Eigulių policijos nuovados viršininku D. D.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad joks šių policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, juolab, kad ir S. K. apklausta apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog ji turi su policija sutartį ir su ja bendradarbiauja. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo policijos pareigūnų D. D., V. Š., S. A. parodymais, jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs bei logiškai atitinkantys įvykių seką.

Medicininis terminas „debilas“ reiškia asmenį, kuriam būdinga lengviausia protinio atsilikimo forma, tačiau šis žodis kasdieninėje leksikoje vartojamas, siekiant kitą žmogų pažeminti, sumenkinti jo reputaciją bei įžeisti. Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, susijusių su medicininio termino naudojimo būtinumu nenustatyta, o priešingai, akivaizdu, kad S. K., skambindama telefonu nuovados viršininkui, siekė pažeminti ir įžeisti policijos pareigūnus, kurie nepateisino jos lūkesčių, spręsdami klausimą dėl galimai buvusios konfliktinės situacijos, susijusios su šuns apkandžiota gyventoja.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir objektyviai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, pripažįstant S. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., t.y., kad ji 2012-07-20, 11.30 val., paskambinusi telefonu į policijos įstaigą policijos pareigūnus pavadino „debilais“, tuo įžeidė jų garbę ir orumą.

Spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį. S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji vyresnė nei 65 metų amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skirtina ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti S. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir paskirti jai 300 (trijų šimtų) litų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.