Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados vyresnysis tyrėjas 2012-08-24 surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-07-20, 11.30 val., paskambinusi telefonu į policijos įstaigą policijos pareigūnus pavadino „debilais“, tuo įžeisdama jų garbę ir orumą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pripažino S. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir nubaudė 300 Lt dydžio bauda. Teismas nustatė, kad bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl vadovaujantis ATPK 285 str., posėdžio protokolas nerašomas, ATPK 249 str. nuostatos netaikytinos, kadangi protokolo rašymo klausimas reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. veika įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, iš kurių matyti, kad telefonu pareigūnui D. D. paskambinusi S. K. nepagarbiai priekaištavo dėl gauto atsakymo į jos raštą, rėkė, kalbėjo pakeltu tonu, išvadino „debilais“, apie ką girdėjo kabinete buvę pareigūnai, nes D. D. telefono ragelį buvo atitraukęs nuo ausies (b.l. 4-9), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad S. K. administracine tvarka nebausta (b.l. 10). Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (vyresnė nei 65 metų amžiaus), paskyrė ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 300 Lt baudą.

Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas bylos apygardos teisme dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nesudaro pagrindo bylą pagal apeliantės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju S. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kuriame įtvirtinta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pabrėžtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, iš esmės rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nurodė, jog S. K. pažeidimo nepripažįsta. S. K. ir apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys (pareigūnai D. D., V. Š., S. A., P. M.) nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors S. K. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jai dalyvaujant (b. l. 15), byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apeliantės teiginių, jog ji prašė bylos nagrinėjimą atidėti norėdama, kad byloje dalyvautų visi proceso dalyviai, kurie pateikė procesinę medžiagą, jog apeliantei nebuvo suteiktos galimybės į gynybą ir įrodymų pateikimą, jog teismas nepriėmė jos paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Šis procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.