- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-109-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00285-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimo V. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucija 2020 m. rugpjūčio 24 d. V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, jog jis organizavo statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojams T. J. ir A. S. namo rekonstrukcijos darbus, aprūpino statybinėmis medžiagomis ir įrankiais, mokėjo darbo užmokestį, tačiau su T. J. ir A. S. nebuvo sudaręs darbo sutarčių. V. Ž. buvo įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini (veiklai „specialieji statybos darbai“), kuris nesuteikė teisės samdyti darbuotojus ir organizuoti jų darbus. V. Ž., būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, T. J. ir A. S. nuo (duomenys neskelbtini) d. leido dirbti nelegaliai, prieš darbo pradžią nesudaręs darbo sutarties raštu ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą V. Ž. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
3. Institucija nesutikdama su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pripažinti V. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Institucija nurodo, jog liudytojai A. S. ir Ž. K. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, jog dėl darbų atlikimo, tai yra kokios medžiagos bus naudojamos, koks darbų įkainis, kokiu būdu bus atsiskaitoma už medžiagas, tarėsi su vienu asmeniu – V. Ž.. Pinigus už paslaugas gaudavo V. Ž. ir jis buvo atsakingas už atlyginimo sumokėjimą T. J. ir A. S.. Institucija atkreipia dėmesį, jog V. Ž. darbuotojams galėjo mokėti tiek, kiek pats nusprendė. Taigi, T. J. ir A. S. dirbo būtent V. Ž. naudai. Be to, Alytaus apylinkės teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, jog stogo rekonstrukcijos darbai negalėtų būti atliekami neorganizuojant darbo, kadangi pirmiausiai jie atliekami nuardant stogo dangą, toliau grebestuojami ir tik vėliau buvo atlikti uždengimo, skardinimo darbai. Pirmosios instancijos teismus turėjo įvertinti ir pirminius V. Ž. parodymus, kuomet jis buvo apklaustas po įvykio. V. Ž. aiškiai nurodė, kokius darbus tą dieną turėjo atlikti T. J. ir A. S.. Taigi, ši V. Ž. nurodyta aplinkybė patvirtina faktą, kad T. J. ir A. S. nebuvo savarankiškai dirbantys asmenys, V. Ž. jiems vadovavo ir nurodydavo, kokius darbus jie turi atlikti. Be to, V. Ž. tiksliai parodė kokius darbus prieš žūtį atliko T. J.. Institucijos nuomone, jeigu šis asmuo būtų dirbęs savarankiškai, abejotina, ar šalia dirbantys asmenys žinotų, kokius darbus kas dirba, tad darytina išvada, kad stogo darbai buvo koordinuojami vieno asmens, tai yra V. Ž.. Objekto kuriame reikės dirbti, terminą, per kiek laiko darbai turi būti atlikti, A. S. nurodė V. Ž.. Byloje neginčytinai įrodyta, kad būtent V. Ž. prisiėmė su darbo funkcijų vykdymu susijusias išlaidas, kurias tiesiogiai jam atlygindavo namo savininkas Ž. K.. Iš to darytina išvada, kad Ž. K. priekaištus dėl blogai uždengto stogo būtų reiškęs būtent V. Ž., o ne kitiems asmenims – T. J. ar A. S.. Paslaugos užsakovas, Ž. K. su T. J. ir A. S. neaptarė nei paslaugos atlikimo termino, nei darbo atlikimo būdo, nei įkainių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Liudytojas A. S. pirminiuose rašytiniuose parodymuose nurodė, kad nežino, kas tarėsi dėl darbo, namo savininko nepažįsta, be to, kur randasi objektas, jam nurodė T. J.. Teisme A. S. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis tarėsi dėl darbų su Ž. K. ir kad pastarasis už darbą jam sumokėjo 600 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. teisme duoti parodymai neatitinka jo pirminių rašytinių paaiškinimų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad dėl darbo tarėsi tik V. Ž. ir Ž. K.. Tačiau pirminiai paaiškinimai laikytini objektyviais ir patikimais, o teisme paaiškinimai buvo duoti siekiant padėti V. Ž. išvengti atsakomybės. Institucija pažymi, jog teismų praktikoje pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesni, kadangi jiems nebuvo padaryta laiko ir kitų aplinkybių įtaka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-301/2007). Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas sprendimą byloje, turėjo vadovautis tais parodymais ir tomis aplinkybėmis, kurios buvo užfiksuotos pirminiame paaiškinime, kad dėl darbų A. S. nesitarė ir namo savininko nepažįsta.
3.2. Be to, Institucija pažymi, jog tarp individualią veiklą vykdančių A. S., T. J. ir V. Ž. aiškiai susiformavo darbo santykiai, o individualių veiklų dokumentais siekta formalizuoti tarp jų realiai susiklosčiusius darbo santykius. Nors tam tikrais atvejais paslaugų sutartis yra bene vienintelis būdas įgyvendinti savo teisę į darbą, galimybė sudaryti paslaugų sutartis vietoje darbo sutarčių nėra absoliuti. Norint sudaryti paslaugų sutartis būtina atsižvelgti į du pagrindinius aspektus - veiklos pobūdį ir paslaugų tęstinumą. Pagrindinis darbo sutarties požymis yra darbo funkcijos atlikimas, kitaip tariant, darbo metu atliekamos ne konkrečios užduotys, o tam tikra tęstinio pobūdžio veikla, kuriai nebūdingas konkretaus rezultato gavimas. Tuo tarpu paslaugų sutartimi susitariama dėl nematerialaus pobūdžio intelektinių ar kitokių paslaugų teikimo. Šios paslaugos nėra susijusios su materialaus objekto sukūrimu, todėl jeigu darbo procese sukuriamas materialus rezultatas, paslaugų sutartis negali būti sudaroma. Darbo santykiams yra būdingas pastovumas ir tęstinumas, o paslaugų teikimo teisiniams santykiams būdingi vienkartiniai, nenuolatiniai veiksmai (Byla A5.-399-271/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. apie teikiamas paslaugas reklamavosi skelbimu, tad ši jo veikla yra tęstinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad darbai, kuriuos atlieka V. Ž. yra tokio pobūdžio, kad vienas asmuo tokių darbų negali atlikti, jam reikalinga pagalba.
Atsiliepimas
4. V. Ž. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei deklaratyviai teigia Institucija, tarp V. Ž. ir T. J. bei A. S. nesusiklostė santykiai, turintys darbo sutarties reglamentuojamiems santykiams būdingų požymių. Kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, visi darbus atlikę asmenys buvo savarankiški, turėjo individualią darbinę veiklą leidžiančius dokumentus. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai gali būti laikomi klaidinančiais teismą, kadangi ten niekaip neakcentuojama, jog paminėti asmenys ne visada objekte dirbo kartu, kad naudojo savo nuosavus darbo įrankius. Todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie Institucijos nurodomą neva objekte buvusią nustatytą darbo tvarką. Tam tikri dirbančiųjų tarpusavio susitarimai dėl darbo atlikimo detalių institucijos visiškai be pagrindo traktuojami kaip turintys vadovavimo požymių. Apeliaciniame skunde neakcentuota, kad būtent T. J. buvo išsinuomojęs ir naudojo būtent jo atliekamai darbų daliai reikalingus pastolius. Jei V. Ž. būtų turėjęs vadovaujančius įgaliojimus tikrai nebūtų sutikęs dėl minėtų pastolių išmontavimo ir išvežimo, ką savo valia padarė T. J.. Institucijos argumentai apie tai, kad stogo dangos darbai negali būti atliekami jų neorganizuojant ir iš to daroma išvada apie V. Ž. neva buvusį vadovavimą, atmestini kaip nekvalifikuoti, neatitinkantys statybos - remonto darbų specifikos. Atskirų, tame pačiame objekte dirbančių asmenų tarpusavio susitarimai dėl technologinių darbo detalių negali būti traktuojami kaip vadovavimo ar pavaldumo elementas. Be to, pažymėtina, kad A. S. teismui davė išsamius parodymus bei atsakė į teismo ir Institucijos atstovo klausimus.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad komentuojant liudytojo Ž. K. parodymus institucijos atstovas nenurodo, jog šis asmuo už jo naudai teiktas paslaugas mokėjo ne tik V. Ž., bet ir kitiems dirbusiems asmenims. V. Ž. manymu, nėra pagrindo Ž. K. laikyti visiškai nešališku liudytoju, nes jis net pirmos instancijos teismo metu bandė išsakyti kai kurias pretenzijas liečiančias T. J. darbą. Tačiau paklausus apie konkrečius darbo trūkumus, jis atsakė, kad nieko nepageidauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta galutinė išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka V. Ž. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skunde iš esmės teigiama, jog Alytaus apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino liudytojo A. S. pirminius raštiškus paaiškinimus. Tuo vadovaudamasi, Institucija prašo pripažinti V. Ž. padarius administracinį nusižengimą ir nubausti jį pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs Alytaus apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. Ž. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su Alytaus apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog T. J. ir A. S. V. Ž. prašymu nuo (duomenys neskelbtini) d. kartu dirbo namo rekonstrukcijos darbus. Tačiau manytina, kad tokia veika buvo ne tęstiniai ir atlygintiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, o tik pažįstamų susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo savitarpio pagalbos pagrindu. Institucijos teigimu, tokia veikla turėtų būti laikoma darbo santykiais, nes A. S. ir T. J. dirbo kvalifikuotą, atlygintinį darbą susitarę su darbdaviu V. Ž., kuris juos aprūpino darbo įrankiais ir statybinėmis medžiagomis bei nurodydavo kokius konkrečius jiems darbus reikia atlikti, todėl tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai. Kaip teisingai pažymėjo Alytaus apylinkės teismas, jog administracinio nusižengimo byloje vienintelis įrodymas, tiesiogiai patvirtinantis tokias aplinkybes yra tik namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko Ž. K. parodymai, jog jis dėl stogo renovacijos tarėsi su V. Ž. ir jam mokėjo už darbą ir statybines medžiagas. Ž. K. nurodė, kad kartą sumokėjo ir T. J., nes V. Ž. tuo metu prie namo nebuvo. Iš esmės jokių procesinių tyrimo veiksmų dėl šio fakto nustatymo nebuvo atlikta, o pats protokolas V. Ž. atžvilgiu buvo surašytas remiantis tik liudytojo Ž. K. paaiškinimais, kad jis kitiems asmenims už darbą nemokėjo. Tačiau nepaneigta ta aplinkybė, kad A. S. už darbą galėjo sumokėti ir T. J. ar namo savininkas, nebūtinai V. Ž.. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, jog darbus organizavo ir įrankiais bei medžiagomis aprūpino būtent V. Ž.. Apklausiamas V. Ž. paaiškino, kad T. J. pats buvo išsinuomojęs pastolius, o kiekvienas asmuo dirbo su nuosavais darbo įrankiais. Be to, pažymėtina, kad A. S. (nuo duomenys neskelbtini) d. vykdė veiklą pagal pažymą – kita, niekur nepriskirta specializuota statybos veikla ir stogų dengimas) ir T. J. (nuo duomenys neskelbtini) d., vykdė veiklą pagal pažymą – statybvietės paruošimas) turėjo jų darbą pateisinančius dokumentus.
10. Nors Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad vertinant V. Ž. kaltės klausimą būtina įvertinti liudytojo A. S. pirminius rašytinius paaiškinimus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog tiek A. S., tiek V. Ž. pirminiai paaiškinimai buvo paimti ne dėl nelegalaus darbo, o dėl nelaimingo atsitikimo, kuomet nuo namo stogo nukrito ir mirtinai susižalojo T. J.. Pirminiuose paaiškinimuose nebuvo aiškintasi aplinkybių dėl darbo užmokesčio mokėjimo, darbų organizavimo ir kitų aplinkybių, galinčių padėti nustatyti nelegalaus darbo faktą. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklaustas V. Ž. ir liudytojas A. S., kuriems teisę užduoti klausimus turėjo ir Institucijos atstovai. Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju Institucija be pagrindo liudytojo A. S. pirminius rašytinius paaiškinimus interpretuoja sau naudinga linkme.
11. Aukštesnės instancijos nuomone, Institucija nepateikė neabejotinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad V. Ž. organizavo namo rekonstrukcijos darbus, kad T. J. ir A. S. organizavo darbą, suteikė darbo įrankius ir mokėjo atlygį, taip pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, T. J. ir A. S. nuo duomenys neskelbtini) d. leido dirbti nelegaliai, prieš darbo pradžią nesudaręs darbo sutarties raštu ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą. Atsižvelgiant tai, Alytaus apylinkės teismo nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu teisės taikymu ir pritaria jo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant V. Ž. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.