- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- A5.-399-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03325-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei R. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi),
surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B., vykdydamas individualią veiklą pagal 2008-12-23 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.(21,26)-332-3708, nuo 2018-12-03 iki 2018-12-12 leido dirbti - prekiauti Himalajų druskos gaminiais (žvakidėmis, šviestuvais ir kt.) R. D., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės išsinuomotoje mobiliojoje prekybos vietoje, kalėdinėje mugėje, veikiančioje Centrinėje universalinėje parduotuvėje, adresu Upės g. 9, Vilniuje. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties su R. D., nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pažeidimas nustatytas 2018-12-12 15.39 val. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiosioms darbo inspektorėms R. Č. ir R. Č. atliekant planinį nelegalaus darbo patikrinimą pagal 2018-12-04 pavedimą Nr.2552.
Taip G. B. nesilaikė LR Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, pažeidė LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. teismo posėdyje nurodė, kad, jo manymu, administracinio nusižengimo jis nepadarė. Mano, kad veiklą vykdė teisingai, prieš tai jis konsultavosi telefonu su VMI specialistais, todėl sudarė su R. D. sutartį, kad perka iš jos paslaugą. R. D. jis rado per skelbimą, ji buvo pasiskalbusi, kad trumpam Kalėdiniam laikotarpiui ieško darbo. Vyko prekyba rankdarbiais, ji padėjo tą veiklą vykdyti. Yra sutartis, kurioje nurodyta suma, kurią jis įsipareigojo sumokėti už suteiktą paslaugą, papildomai jis dar įsipareigojo sumokėti 15 proc. GPM mokestį. Tai vyko tik Kalėdinės mugės laiku. Toks būtų paaiškinimas, kodėl nebuvo sudaryta su R. D. darbo sutartis. VDI darbuotojai vykdė patikrinimą, matomai buvo jų darbas surasti nelegalius darbuotojus. Jiems nepatiko būtent tai, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis. Kitokio pobūdžio sutartis (paslaugų teikimo), kuri yra galiojanti, jiems netiko. Nors jo požiūriu - viskas buvo legalu. Kas dėl R. D. veiksmų prekybos vietoje, tai neturi, ką slėpti- kai jo paties nebūdavo prekybos vietoje, už jį gaminiais prekiavo R. D.. Jis rūpinosi prekių tiekimu. Su R. D. buvo sutarta dėl jos funkcijų, sutartyje nebuvo nurodytas kažkoks normuotas darbo laikas, tačiau buvo aišku, kad mugė vyksta nuo 8 val. iki 22 val. Pripažįsta, kad jai nebuvo numatyta išeiginių. Paslaugų sutartyje nurodytas 440 Eur dydžio atlyginimas buvo jai sumokėtas į rankas 2018-01-04 d. Kas dėl moters aiškinimo apie galimą jos įdarbinimą, toks pokalbis su ja buvo, tačiau pastoviam darbui ją įdarbintų tik tuomet, jeigu pasiteisintų Kalėdinė prekyba. Šio laikotarpio rezultatai tokie: pelno buvo apie 500 eurų, apyvarta 2000 eurų. Buvo parduota 513 vnt. prekių (pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą apie sumokėtą GPM).
Institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė R. Č. teismo posėdyje palaikė tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prašė taikyti G. B. ANK 95straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę. R. D. turėjo būti įdarbinta. Patikrinimo metu bendravo su ja. Moteris nurodė, kad dirba po 12 valandų, netgi be poilsio dienų. Faktiškai prekybos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi dirba G. B., buvo išnuomota prekybos vieta, kurioje realiai ir dirbo (prekiavo gaminiais) R. D.. Kaip suprato, pastaroji norėjo kuo daugiau dirbti, kad gautų iš darbdavio didesnį atlygį. Sodros teritoriniam skyriui pranešta nebuvo, darbo sutartis nesudaryta, socialinio draudimo mokestis nemokėtas. Darbo santykių tokia sutartimi (paslaugos teikimo), kurią su R. D. neva sudarė G. B., įforminti negalima. Šią sutartį su paaiškinimu jis pateikė VDI jau po atlikto patikrinimo,t.y. 2018-12-20 d. Jeigu jis norėjo moterį įdarbinti trumpam laikotarpiui, galėjo tai padaryti - sudarydamas su ja terminuotą darbo sutartį.
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių 2018 m. gruodžio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0625-0127 matyti, kad buvo tikrinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomota prekybos vieta VCUP, adresu Upės g. 9, Vilniuje, ir 2018-12-12 15.39 val. buvo nustatyta, kad minėtoje prekybos vietoje dirba ir Himalajų druskos gaminiais prekiauja R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu R. D. paaiškino specialistams, jog prekiauja kasdien nuo 10 val. iki 22 val., o dirbti ji pradėjo nuo 2018-12-03 d. Taip ji susitarė su darbdaviu (G. B.) ir pretenzijų dėl darbo grafiko jam neturi. Nurodo, kad susitarė su juo ir dėl valandinio darbo užmokesčio bei priedų, t.y. procentų, priklausančių nuo pardavimų. 2018-12-12 teritorinio SODR‘os skyriaus duomenimis, R. D. įdarbinta nebuvo. Darbo sutartį, pagal R. D. žodžius, G. B. jai „žadėjo atvežti vėliau“, tačiau to nepadarė (b.l. 3-4).
Rašytiniame 2018-12-12 paaiškinime R. D. nurodė, kad dėl darbo mugėje ji tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Dirba nuo 2018-12-03. Darbo sutarties direktorius jai dar neatvežė. Jos darbo uždarbis - valandinis plius procentai nuo pardavimo. Mugė tęsis ir ji dirbs iki 2019-01-05 d. (b.l.6).
Tyrimo, kurį vykdė VDI darbuotojos R. Č. bei R. Č., veiksmų 2018-12-12 protokolui R. D. analogiškai nurodė, kad dirba ji nuo 2018-12-03, kad jos darbo režimas nuo 10 val. iki 22 val. Tai daroma dėl pirkėjų, kad būtų daugiau suprekiauta. Su tokiu darbo grafiku ji sutiko pati, dėl ko turi tik pertraukas higienos reikalams (b.l.7).
2018-12-06 buvo pasirašytas stalo (reklamos vietos) perdavimo aktas, kuriuo UAB prekybos centras VCUP suteikė stalą (prekybos vietą) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 8).
VSDFV informacinėje sistemoje nurodyta, kad nelegalaus (neteisėto) darbo reiškinių kontrolės vykdymui buvo patikrinta ir nustatyta, kad įrašų apie R. D. darbą nuo 2018-12-01 nėra (b.l.11).
2018-12-12 VDI Vilniaus skyriaus nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. buvo pasiūlyta iki 2018-12-20 pateikti R. D. darbo sutartį, darbo grafiką už gruodžio mėn., darbo laiko žiniaraštį (b.l.12).
2018-12-20 G. B. VDI specialistams pateikė 2018-12-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr.20181126/1 tarp jo, asmens vykdančio individualią veiklą (Užsakovas), ir R. D. (Vykdytojas), pagal kurią vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas, susijusias su rankdarbių eksponavimu, galimu klientų konsultavimu, pagalba klientams renkantis, informavimu apie galimą naudą sveikatai, tvarkos bei švaros palaikymo ir kt. Paslaugų suteikimo terminas : nuo 2018-12-03 iki 2019-01-05 d. Užsakovas įsipareigoja Vykdytojui sumokėti už paslaugas 440 Eur. Be to, jis sumoka nuo šios sumos 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Sutinkamai su šios sutarties 3 punktu, Užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 15-16). Iš sutarties teksto matyti, kad apie pagrindinį veiksmą (darbą), t.y. apie prekybą gaminiais sutartyje nieko nėra pasisakyta.
Nuotraukoje ir vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip R. D. supakuoja pirkėjams prekes, paima iš jų pinigus, t.y. vykdo prekybą (b.l.17-18).
Teisminio nagrinėjimo metu G. B. paaiškino, kad R. D. iki 2019-01-05d. teikė paslaugas, tarp jų pardavinėjo prekes, jam nesant prekybos vietoje, o 2019-01-04 jis jai sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą 440 Eur. Pateikė teismui minėtą kvitą GRA Nr. 20190104/1.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados, G. B. veikos kvalifikavimas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog G. B. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Įrodymų visetu yra nustatyta, kad G. B., vykdydamas individualią veiklą pagal 2008-12-23 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.(21,26)-332-3708, nuo 2018-12-03 iki 2018-12-12 leido dirbti - prekiauti Himalajų druskos gaminiais (žvakidėmis, šviestuvais ir kt.) R. D., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės išsinuomotoje mobiliojoje prekybos vietoje, Kalėdinėje mugėje, veikiančioje Centrinėje universalinėje parduotuvėje, adresu Upės g.9, Vilniuje. Teisės aktų nustatyta tvarka jis nesudarė rašytinės darbo sutarties su R. D., nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pažeidimas buvo nustatytas 2018-12-12 15.39 val.
Tyrimo eigoje surinktų ir bei teisminio nagrinėjimo įvertintų įrodymų visuma aiškiai byloja, kad tarp G. B. bei R. D. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties reglamentuojantiems, bet ne paslaugų teikimo, teisiniams santykiams būdingų požymių:
darbas buvo dirbamas darbdaviui ( G. B.) ir darbuotojai ( R. D.) susitarus. Šiuo susitarimu buvo aiškiai aptartos tarpusavio teises ir pareigas. R. D. realiai dirbo tam tikros profesijos, specialybės, konkrečiai - pardavėjos darbą. Pardavėja dirbo laikydamasi iš anksto su G. B. sutarto darbo laiko, prisilaikė atitinkamo darbo organizavimo. R. D. dirbo atlygintinai, tai yra vienas iš reikšmingiausių darbo teisiniams santykiams būdingų požymių, kai yra sutariama dėl apmokėjimo už darbą, tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu yra sutariama dėl atlygio už paslaugą ir sumokama paprastai vieną kartą priimant darbo rezultatą (sutarus dėl paslaugos, galimas ir avanso mokėjimas).
Pats G. B. neneigia, kad R. D., jam nesant, prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotoje prekybai vietoje, tačiau nurodo, kad tai nebuvo darbo santykiai, kadangi sudarė su ja paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už paslaugas įsipareigojo sumokėti 440 Eur bei 15 procentų GPM, ką vėliau jis realiai ir atliko. Bylos duomenis nustatyta, kad atvykęs aiškintis į VDI 2018-12-20 G. B. pateikė 2018-12-01 Paslaugos teikimo sutartį, pagal kurią G. D. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018-12-03 iki 2019-01-05 teikti jam paslaugas, susijusias su rankdarbių eksponavimu, galimu klientų konsultavimu, pagalba klientams renkantis, informavimu apie galimą naudą sveikatai ir kita. Teismas kritiškai vertina G. B. aiškinimus, kad tokia sutartis buvo pasirašyta iki R. D. darbo pradžios, kadangi 2018-12-12 atliekamo patikrinimo metu R. D. nurodė VDI specialistams, jog dėl darbo laiko tarėsi su G. B., susitarė dirbti be išeiginių, nuo 10 val. iki 22 val., kad apmokama jai bus pagal valandinį tarifą su priedais, t.y. procentais, priklausančiais nuo pardavimų apimties. Ji gi nurodė, kad darbo sutartį direktorius žadėjo, tačiau dar neatvežė. Pažymėtina, kad apie jokią paslaugų sutartį su G. B. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji netgi neužsiminė (b.l. 6-7).
R. D. šiuo metu deklaravo išvykimą gyventi į užsienį.
Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ką pripažino ir G. B., prekyba vyko aktyviai -parduota buvo 513 skirtingų gaminių. Nors paslaugų sutartyje net nenurodyta, kad R. D. atliks pardavėjos darbą.
G. B. teigia, kad tai nebuvo jo darbo santykiai su R. D. ir kad pastaroji teikė jam sutartyje numatytas paslaugas, už ką gavo sutartą vienkartinį atlygį.
Tačiau, teismo vertinimu, iš byloje esančių ir teismo patikrintų įrodymų yra pagrindas išvadai, kad tarp šalių buvo ne paslaugos teikimo, tačiau darbo santykiai ir sudaryta Paslaugos teikimo sutartis tik pridengė realius darbo santykius.
Pagal LR CK 6.716 straipsnį, kuris reglamentuoja paslaugos sampratą „Paslaugų sutartimi“ viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.
Nors tam tikrais atvejais paslaugų sutartis yra bene vienintelis būdas įgyvendinti savo teisę į darbą, galimybė sudaryti paslaugų sutartis vietoj darbo sutarčių nėra absoliuti. Norint sudaryti paslaugų sutartis būtina atsižvelgti į du pagrindinius aspektus: veiklos pobūdį ir paslaugų tęstinumą. Pagrindinis darbo sutarties požymis yra darbo funkcijos atlikimas – kitaip tariant, darbo metu atliekamos ne konkrečios užduotys, o tam tikra tęstinio pobūdžio veikla, kuriai nebūdingas konkretaus rezultato gavimas. Tuo tarpu paslaugų sutartimi susitariama dėl nematerialaus pobūdžio intelektinių ar kitokių paslaugų teikimo. Šios paslaugos nėra susijusios su materialaus objekto sukūrimu, todėl, jeigu darbo procese sukuriamas materialus rezultatas, paslaugų sutartis negali būti sudaroma. Darbo santykiams yra būdingas pastovumas ir tęstinumas, o paslaugų teikimo teisiniams santykiams būdingi vienkartiniai, nenuolatiniai veiksmai. Ar vykdomai veiklai tikrai būdingas tęstinumas, nustatoma konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visų reikšmingų aplinkybių visumą. Teisinių santykių tęstinumą gali įrodyti taip pat ir netęstinio pobūdžio veiksmų (darbų) visuma.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp individualią veiklą vykdančio G. B. bei R. D. aiškiai susiformavo darbo santykiai. Konkrečioje prekybai išnuomotoje vietoje pagal išankstinį susitarimą dėl atliekamų funkcijų pobūdžio (prekyba), sutarus dėl darbo laiko režimo, dėl laikotarpio R. D. vykdė prekybą. Pažymėtina ir tai, kad G. B. pateikta Paslaugų teikimo sutartis buvo tik dokumentas, kuriuo buvo norima formalizuoti jų realiai susiklosčiusius darbo santykius, ir tai buvo padaryta pažeidžiant DK 42 straipsnio nuostatas apie tai, kad su darbuotoja turėjo būti sudaryta Darbo sutartis. Pažymėtina, kad 2018-12-01 G. B. pateiktoje Paslaugų teikimo sutarties 3 punkte nurodyta, jog Užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 15-16). Ši nuostata iš tikrųjų būdinga paslaugų teikimo santykiams, tačiau tokio akto nebuvo ir būti negalėjo, nes R. D. vykdė prekybą. Ji galėjo aktu perduoti Užsakovui tik gautus iš prekybos pinigus arba sugrąžinti jam prekes.
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. veika administracinio nusižengimo protokole buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl G. B. skirtinos administracinės nuobaudos
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, G. B. kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, taip pat įvertina jo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, neturi administracinių nuobaudų. Pirmą kartą traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį. G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. B. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis numatytą minimumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18095739167 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.