Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 23 valandą 53 minutės, Šiauliuose, Vytauto – V. K. gatvių sankryžoje, konkrečiai ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl asmeninių priežasčių, tai yra konflikto su A. D. dėl prasilenkiant pečiu kliudytos jo draugės metu, tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam A. D. į dešinę veido pusę, nuo ko A. D. griuvo aukštielninkas ant važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė pakaušiu į asfalto dangą, taip padarė nukentėjusiajam A. D. kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, pakauškaulio lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą pakaušio srityje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir galvos smegenų sumušimą, sukėlė gyvybei pavojingą būseną, dėl ko A. D. (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Dėl bausmės skyrimo

2.13. Gynėjo manymu, nagrinėjamu atveju sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Įvykio aplinkybės ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia konstatuoti esant išimtines (ypatingas) aplinkybes, dėl kurių galimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad nuteistasis L. G. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai nustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau tinkamai neįvertino nuteistąjį ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali, bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

6. Ginčijamu nuosprendžiu nustatyta, kad konfliktas ir nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį sekė po to, kai pastarasis, prasilenkdamas gatve su nuteistuoju ir jo dabartine sutuoktine, užkliudė ją pečiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šis nukentėjusiojo elgesys neatitinka rizikingo ar provokuojančio elgesio kriterijų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo prasme. Šias išvadas patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetas.

7. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės (po įvykio buvo komos būsenoje (t. 1, b. l. 166–168)) negalėjo duoti parodymų apie įvykį, todėl jo veiksmai, psichinis santykis su jais, jo ketinimai pečiu užkliudant D. G. (tuo metu P.) vertinami visų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste.

8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis D. G. būtų užkliudęs tyčia ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šios išvados taip pat neginčijo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad po nukentėjusiojo kontakto su D. G. jis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir susikibo, pasikeitė po smūgį. Pirmas buvo nukentėjusiojo smūgis į jo ranką – nukentėjusysis norėjo jam trenkti, bet jis užsidengė ranka, į kurią nukentėjusysis ir pataikė. Daugiau žodinio konflikto nebuvo, prasilenkė, keli žodžiai ir smūgis. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas netrukus po įvykio, bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis konflikto aplinkybes nurodė išsamiau. Jis teigė, kad vyriškiui kliudžius jo draugę, ji aiktelėjo, bet daugiau jokios iniciatyvos nerodė. Sureagavo jis. Paėjo porą žingsnių atgal, abiem rankom čiupo vyriškį už megztinio ir paklausė: „Tai negana, kad su tėvu girtuokliauji, bet ir dar mano nėščią draugę užkabinėji“ (t. 3, b. l. 172–174; t. 5, b. l. 157–158). Tas pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Protokole užfiksuota, kad pats įtariamasis atsistoja į D. P. vietą, o manekeną nurodo pastatyti šalia jo, veidu į jį, ir rodo, kaip nukentėjęs prasilenkdamas pečiu kliudė D. P.. Tada L. G. nurodo jau Kudirkos gatvėje pastatyti manekeną toje vietoje ir tokia poza, nugara į Vytauto gatvę, pats atsistoja už jo ir rodo, kaip jis kairia ranka sugriebė nukentėjusįjį už dešinio peties rūbų ir jį atsuko į save. Tada pats lieka stovėti savo vietoje, manekeną nurodo pastatyti į nukentėjusiojo vietą ir rodo, kur Kudirkos gatvėje tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Toliau L. G. demonstruoja, kaip nukentėjusysis užsimoja jam suduoti smūgį, tačiau jis dešine ranka atstumia jo ranką ir pats kairiąja ranka suduoda smūgį nukentėjusiajam į apatinę veido dalį, po ko šis nugriuvo. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo taip pat matyti, kad L. G. nurodytoje vietoje, kur jis su D. P. prasilenkė su nukentėjusiuoju, dėl šaligatvio įstrižo perėjimo į pėsčiųjų perėją, vietos trijų žmonių prasilenkimui nebuvo daug (t. 3, b. l. 182–194).

11. Analizuojant ir gretinant tarpusavyje šiuos įrodymus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai aptariamame konflikte buvo gynybinio pobūdžio ir, priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakomieji į paties L. G. veiksmus. Ne jis, o nuteistasis L. G. šioje situacijoje veikė aktyviai, pirmas iniciavo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju abiem rankom sugriebdamas šį už megztinio. Nukentėjusysis iki netyčinio susidūrimo su D. G. neatliko jokių rizikingo ar provokuojančio pobūdžio veiksmų, atitinkančių BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasmę. Jų neatliko ir po susidūrimo su D. G.. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog nukentėjusiajam pečiu kliudžius D. G., šis į tai reagavo abejingai, toliau ėjo gatve. Būtent L. G. paėjo keletą žingsnių atgal, sučiupo nukentėjusįjį už peties, jį apsuko, abiem rankom sugriebė už megztinio ir pasakė jau minėtą frazę dėl girtavimo su tėvu ir nėščios draugės kliudymo. Iš nustatytos situacijos spręstina, kad būtent į šiuos veiksmus nukentėjusysis reagavo keiksmažodžiais ir bandymu suduoti nuteistajam šio minėtą smūgį. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos D. G. parodymus, pagal kuriuos ji nukentėjusįjį apibūdino kaip gana aršų, tačiau būtent L. G. prašė baigti, nutraukti savo veiksmus. Jos prašymą „L., baik“ nurodė girdėjusi ir liudytoja B. L.. Tai rodo, kad konflikto metu D. G. būtent pastarojo veiksmus vertino kaip pavojingus, kad būtent jų nutraukimas būtų pabaigęs konfliktą.

12. Pagal minėtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo elgesys iš esmės apsiribojo tik vienu veiksmu – D. G. kliudymu pečiu prasilenkiant gatvėje, po ko šis neatsiprašė. Nors toks veiksmas visuomenėje egzistuojančių elgesio normų pagrindu vertintinas kaip nemandagus, tačiau savo esme nebuvo tokio pobūdžio, kad galima būtų jį vertinti kaip tyčia ar neatsargiai skatinantį kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusiojo sugyventinė I. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis įvykio naktį nusprendė vykti į sodą, išeidamas žadėjo išsikviesti taksi. Įvykio vietoje buvęs liudytojas G. K. nurodė, jog po įvykio atvažiavo taksi automobilis, kaip jis suprato, tai tas nukentėjęs žmogus buvo išsikvietęs (t. 2, b. l. 132–134). Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis neturėjo jokio išankstinio sumanymo išprovokuoti L. G., jo susidūrimas su nuteistuoju buvo atsitiktinis. Kaip patvirtino L. G., jis ir nukentėjusysis buvo pažįstami iš matymo, tačiau duomenų apie jų ankstesnius ginčus ar nesutarimus nėra. L. G. ir D. G. parodymų pagrindu nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai, susidūrus su pastarąja, nebuvo lydimi atskirų žodžių ar frazių, nukreiptų prieš ją ar nuteistąjį, o fizinis kontaktas ir žodinis atsakas tarp jo ir nuteistojo, kaip minėta, prasidėjo tik po aktyvių paties L. G. veiksmų sugriebiant rankomis nukentėjusįjį už megztinio ir pažeriant priekaištus.

13. Be to, apeliaciniame skunde ir teisme išreikštas vertinimas, jog nuteistojo veiksmus lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai bei mandagumo stoka, neatitinka ir kitų bylos duomenų, iš kurių matyti, kad L. G. emocijoms bei jo elgesiui, neadekvačiai reakcijai į susidariusią situaciją, įtaką padarė kitos priežastys. Pats nuteistasis L. G. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad įvykio dieną kartu D. G. po gimtadienio važiavo namo taksi, buvo išgėręs alkoholio. Vytauto ir Daukanto gatvių sankryžoje jie išlipo iš taksi nepasiekę kelionės tikslo, kadangi važiuojant apsižodžiavo su taksi vairuotoju dėl to, kad šis nevežė jo į degalinę. Sustabdžius kelionę ir išlipus iš automobilio, taksistui nuvažiuojant, bandė pataikyti koja į taksi automobilį. Toliau ėjo Vytauto ir Kudirkos gatve, ten prasilenkė su vyriškiu, kuris užkliudė D. G.. Nuo tos vietos, kur išlipo iš taksi automobilio, iki šios sankryžos, kur prasilenkė su nukentėjusiuoju, yra maždaug 200–300 metrų atstumas. Su šiuo vyriškiu, iki jo kontakto su D. G., nekalbėjo. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. G..

14. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas M. D., taksi automobilio vairuotojas, vežęs L. G. ir D. G. įvykio naktį. Jis patvirtino agresyvų nuteistojo elgesį prieš pat šio susidūrimą su nukentėjusiuoju. Liudytojas parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių mieste buvo incidentas. Jis vežė žmones ir jam teko juos išlaipinti. Jie susimušė ar susipyko. Paros meto ir gatvių neprisimena, tačiau atsimena, jog vaikinas prašė pagarsinti muziką, o moteris prašė pasikalbėti ir jie susipyko, todėl paprašė išlaipinti prie sankryžos ir jis juos išlaipino. Keleiviai buvo susipykę, vyras buvo aršus, jis buvo išgėręs, rėkė ant moters, pyktis buvo nukreiptas į ją. Išlipant vyras trenkė automobilio dureles ir su koja spyrė į mašinos duris. Išlipus asmeniui iš automobilio, jis užsirakino automobilio dureles, kad šis neatidarytų, nes neaišku, ką jis būtų daręs, trenkęs ar panašiai. Manė, jog jis gali atlikti tokius veiksmus, kadangi jį (M. D.) pavadino debilu. Bylos nagrinėjimo teisme metu M. D. patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apklausoje M. D. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 23.19 val. gavo kvietimą. Atvykus kvietimo adresu įlipo vyras ir moteris. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jis atsisėdo į priekį. Moteris ir vyras labai pykosi, kaip suprato dėl to, kad vyras dar norėjo likti vakarėlyje, o moteris tam prieštaravo. Važiuojant vyras paprašė duoti jam cigaretę. Jis nedavė, nes nerūko. Tuomet jis paprašė nuvežti jį į degalinę, tačiau moteris tam prieštaravo. Vyras visą kelią buvo labai agresyvus, tiek kalbėdamas su juo, tiek bendraudamas su mergina, nuolat šaukė. Važiuojant S. D. gatve, ties Vytauto gatvės sankryža, vyras paprašė sustoti ir juodu išleisti. Išlipdamas iš automobilio jis pavadino jį (M. D.) debilu, kad nevežė į degalinę. Jis jam atsakė, kad jis pats toks ir uždarius duris greitai užsirakino. Jis (L. G.) dar bandė atidaryti duris, nepavykus bandė spirti į jo automobilį (t. 2, b. l. 143–145).

15. Apibendrinant paminėtus nuteistojo ir liudytojų parodymus, darytina išvada, jog dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs ir būtent tai turėjo įtakos nuteistojo reakcijai į nukentėjusiojo veiksmus. Iš nurodytų parodymų viseto matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.19 val., į iškvietimo vietą atvykus taksi vairuotojui, nuteistasis jau buvo pradėjęs konfliktą su D. G. ir konfliktas tarp jų tęsėsi ir kelionės taksi automobiliu metu. Negana to, važiuojant automobiliu nuteistasis susierzino ir dėl taksi vairuotojo veiksmų, pastarajam atsisakius jį vežti į degalinę. Dėl to taksi buvo sustabdytas ir nuteistasis bei jo sutuoktinė išlipo nepasiekę kelionės tikslo. Iš taksi automobilio L. G. išlipo vis dar būdamas įpykęs, keikė vairuotoją, bandė įspirti į taksi automobilį. Tai rodo, kad prieš pat įvykį L. G. buvo agresyvus, jį pykdė visiškai mažareikšmiai dalykai (draugės noras vykti iš vakarėlio namo, nepagarsinta muzika, nesustojimas degalinėje), o savo pyktį jis išreiškė ne tik žodžiais ir įžeidimais, bet ir fiziniais veiksmais – bandymu įspirti į taksi automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys prieš pat įvykį buvo tiek agresyvus, kad išgąsdino ir taksi vairuotoją, kuris, matęs nuteistojo nusiteikimą automobilyje, vos šiam išlipus užsirakino dureles, kad nuteistasis nepatektų į automobilį. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis ir D. G. iš taksi automobilio išlipo 23.35 val. (t. 1, b. l. 78–79). Nuteistojo teigimu nuo vietos, kurioje jie išlipo iš taksi automobilio, iki vietos, kurioje įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, buvo apie 200–300 m atstumas. Klaipėdos skyriaus bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 7 d. 23.47 val. į įvykio vietą jau buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Būtent šiuo metu gautas pranešimas telefonu apie gatvėje gulintį vyrą, kuriam ką tik buvo suduotas smūgis į galvos sritį (t. 1, b. l. 57, 58–59). Taigi, nuo nuteistojo išlipimo iš taksi automobilio iki susidūrimo su nukentėjusiuoju praėjo labai nedaug laiko. Apibendrinant minėtus duomenis ir argumentus spręstina, jog prieš pat susidūrimą su nukentėjusiuoju nuteistasis buvo apimtas agresyvių emocijų, kurias nevengė išreikšti tiek žodžiais – keikdamas draugę ir taksi automobilio vairuotoją, tiek fiziniais veiksmais – bandydamas įspirti į nuvažiuojantį taksi automobilį.

16. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nuteistojo įtemptų ir negatyvių emocijų komplekso įtaką jo reakcijai į nukentėjusiojo veiksmus sustiprino ir alkoholio poveikis. Pats nuteistasis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad jeigu ne alkoholis, nebūtų taip įvykę, todėl po nusikalstamos veikos padarymo jis jo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai pripažinta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo reakciją iš dalies lėmė ir jo asmeninis santykis su nukentėjusiuoju dar iki nusikalstamos veikos. Šiuo aspektu atsižvelgtina į nuteistojo nukentėjusiajam skirtus žodžius po susidūrimo su D. G., kuriais jis, visų pirma, papriekaištavo jam dėl išgėrinėjimo su jo (L. G.) tėvu. Šios aplinkybės indikuoja, kad nuteistojo reakciją į nukentėjusiojo veiksmus lėmė ir asmeninės su nusikalstama veika nesusijusios aplinkybės.

17. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. G. nusikalstamai veikai padarė įtaką ne nukentėjusiojo veiksmų provokuojantis ar rizikingas pobūdis, o alkoholio poveikio ir asmeninių pretenzijų sustiprinta nuteistojo agresyvi emocinė būsena dar iki nusikalstamos veikos, kuri iššaukė ir neadekvačią jo reakciją į nukentėjusiojo veiksmus.

18. Teisėjų kolegija sutinka, jog ginčijamame nuosprendyje teismas padarė dviprasmiškas išvadas: vertindamas nukentėjusiojo veiksmus nustatė, jog šie neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygų, tačiau skirdamas bausmę nurodė, kad nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Kaip jau minėta, ne bet koks nukentėjusiojo elgesys gali būti vertinamas kaip atitinkantis minėtą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir teisėjų kolegija jau nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nustatyti veiksmai neatitinka rizikingų ir provokuojančių veiksmų požymių. Nepaisant to sutiktina, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo prasidėjo dėl nukentėjusiojo netyčinio kontakto su besilaukiančia D. G. ją kliudant pečiu, dėl kurio šis neatsiprašė. Toks elgesys neatitinka mandagaus elgesio standarto ir iš dalies prisidėjo prie konflikto kilimo nuteistajam į tai neadekvačiai sureagavus. Tai pagrįstai vertinta greta kitų aplinkybių, reikšmingų skiriamai bausmei, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl bausmės

19. Apeliaciniu skundu prašoma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti mažesnę, nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę, o nesant tokios galimybės – skirti minimalią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra klaidingas.

20. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Nusikaltimo pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms, tačiau taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-1073/2018).

21. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikaltimu buvo pažeista viena iš svarbiausių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybė. Nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad iš karto po nusikaltimo nuteistasis nesuteikė pagalbos gulinčiam nukentėjusiajam. Jis pasišalino iš įvykio vietos, o greitąją pagalbą iškvietė šalia įvykio vietos buvęs liudytojas A. A. (t. 1, b. l. 58–60). Visgi skiriant bausmę turi būti įvertinta ir tai, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, kuris, pagal specialisto išvadą, sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 166–168). Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, suspaudusios galvos smegenis, atsiradusios dėl galvos smegenų sumušimo, nes po paminėto smūgio nukentėjusysis krito ant žemės ir susitrenkė galvą į kietą kelio dangą. Remiantis bylos duomenimis, nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas l,35%o neblaivumas (specialisto išvada Nr. T-N-2044/2021(01) (t. 1, b. l. 182). Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistojo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais itin pavojingais nusikalstamos veikos padariniais, nes nukentėjusysis krito būtent dėl L. G. suduoto smūgio, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad šių padarinių atsiradimui įtakos turėjo ir alkoholio paveikta nukentėjusiojo koordinacija. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y., nors nuteistasis suvokė atliekamų veiksmų pavojingumą, numatė, jog dėl jų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo dėl nemandagaus nukentėjusiojo elgesio, o būtent besilaukiančios D. G. kliudymo pečiu, po ko šis neatsiprašė. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

22. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą, jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – L. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis ankščiau nėra teistas. Buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visas baudas yra sumokėjęs. Nuo nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 133–135; t. 4, b. l. 169–177). Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis ėmėsi veiksmų, kuriais siekė sušvelninti kilusius padarinius – nužudytojo motinai L. D. buvo atlyginta dalis turėtų laidojimo išlaidų, tai yra 1 000 Eur (t. 5, b. l. 47). Nuteistasis yra labai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), susituokęs, šiuo metu kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, užsiima profesionaliu sportu – žaidžia (duomenys neskelbtini) regbio rinktinėje (t. 4, b. l. 21–22; t. 6, b. l. 82–85). Nuteistojo artimos aplinkos žmonės jį charakterizuoja išskirtinai teigiamai. Sutuoktinė D. G. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog L. G. yra geras vyras ir tėvas, mylintis, darbštus ir rūpestingas, padeda šeimai, dirba, mato, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių labai save graužia. (duomenys neskelbtini) regbio klubo vyriausiojo trenerio T. Z. ir klubo valdybos pirmininko R. Z. L. G. apibūdinamas taip pat teigiamai. Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog L. G. šiuo metu yra laikomas vienu iš perspektyviausių jaunųjų regbininkų, kartu su komanda yra tapęs (duomenys neskelbtini) vicečempionu, jis stengiasi dalyvauti visame treniruočių procese, nors kartais dėl komandiruočių ir šeimos pagausėjimo yra sunku tai padaryti. Treniruočių metu stengiasi maksimaliai, puikiai supranta jam pateiktas užduotis ir be problemų išsprendžia iškilusiais nestandartines situacijas. Su komandos nariais bendrauja pagarbiai, visada yra pasiruošęs padėti komandos treneriui ir komandos nariams. Komandoje, nors ir yra pakankamai jaunas, tačiau yra visų gerbiamas už kovingumą, drąsą ir atsidavimą sportui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuo 2021 m. lapkričio 10 d. nuteistasis dirba betonuotoju, vadovo E. V. charakterizuojamas kaip darbuotojas, pasižymintis atsakingumu, atidumu, geba dirbti komandoje ir savarankiškai, yra tvarkingas, pareigingas ir sąžiningas. Dirbdamas susitelkia darbui, kruopščiai ir operatyviai atlieka užduotis, pasižymi gera dėmesio koncentracija, laiko ir darbų planavimo įgūdžiais. Su įmonės vadovu ir darbuotojais sutaria gerai, yra draugiškas, nekonfliktiškas ir paslaugus, su klientais taip pat bendrauja mandagiai. Drausminių nuobaudų nėra turėjęs.

23. Itin svarbią reikšmę turi ir tai, kad pats nuteistasis suvokia savo nusikalstamos elgesio pagrindines priežastis ir ėmėsi veiksmų jas pašalinti. Jis visiškai atsisakė alkoholio vartojimo, lanko psichologo konsultacijas. Jis atsiprašė nukentėjusiaisiais pripažintų žuvusiojo artimųjų. Žuvusiojo dukra T. D. neprieštaravo dėl švelnesnės nei numatyta minimali bausmės nuteistajam skyrimo. Skiriant trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turėtų platesnes galimybes greičiau grįžti į darbo rinką ir atlyginti padarytą žalą.

24. Apibendrindama pateiktus duomenis ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. G. skirta, artima sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmė yra parinkta netinkamai. Ji neatitinka byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos, bausmės paskirties, nėra proporcinga ir teisinga, tad aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtos laisvės atėmimo bausmės terminas yra mažintinas žemiau sankcijoje numatytos ribos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

L. G., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti skirtą bausmę iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Kitos Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.