- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- e2VP-27960-934/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21314-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Skolininkas
- L. V.
- Kreditorius
- M. Z.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo antstolio Valdo Čegliko pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkė L. V., išieškotojas M. Z., antstolis Valdas Čeglikas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Pareiškėjas antstolis Valdas Čeglikas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui L. V. po 250,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2014 m. gruodžio 10 d., išieškotojo M. Z. naudai (e. b. l. 1-2).
2. Pareiškimas dėl teismo nutarties nevykdymo ir baudos skyrimo iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:
2.1. Antstolio kontoroje vykdomas 2015 m. birželio 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-31-272/2010, įpareigojantis L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės dalyje, pridedamoje schemoje pažymėtu indeksu 1-11, t. y. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų;
2.2. 2015 m. liepos 23 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/15/06435, kuriuo įpareigojo skolininkę L. V. nedelsiant įvykdyti minėtame vykdomajame rašte nustatytą įpareigojimą ir per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį apie vykdomojo rašto vykdymą, kuris buvo įteiktas L. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d.;
2.3. Antstoliui atliekant vykdymo veiksmus (palėpės apžiūrą), skolininkė L. V. laikėsi pozicijos, jog tokia palėpės būklė, t. y. apkaltos sienos, įrengtos grindys, buvo pirkimo pardavimo metu;
2.4. Buvusi patalpų savininkė V. J. 2016 m. gegužės 24 d. paaiškinime antstoliui nurodė, jog pirkimo pardavimo metu palėpės sienos ir grindys buvo neapšiltintos, sienos sumūrytos tik dujų blokeliais, stogas dengtas ruberoidu ir šiferiu, jokių šiltinimo medžiagų įdiegtą nebuvo;
Šalies argumentai
2.5. Išieškotojas M. Z. 2016 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, jog būtent L. V. atliko palėpės rekonstrukcijos darbus, todėl prašo antstolio kreiptis į teismą dėl baudos L. V. skyrimo už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimo nevykdymą;
2.6. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju savo veiksmai L. V. daro žalą išieškotojui bei diskredituoja visuomenės akyse valstybę, nevykdydama valstybės vardu priimtos ir galiojančios nutarties kliudo įgyvendinti teisingumą ir tinkamai užtikrinti saugomų asmens interesų bei materialinių santykių teisių gynimą;
2.7. Esant tokioms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl baudos L. V. skyrimo vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi ir antstolio 2016 m. gegužės 9 d. surašytu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens skolininkės L. V. atstovas advokatas L. S. (e. b. l. 45), pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir baudos skyrimo, prašydamas atmesti antstolio pareiškimą. Atsiliepimą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (e. b. l. 48-50):
3.1. Išieškotojui M. Z. ir skolininkei L. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei virš antro aukšto esančios palėpės patalpos, t. y. išieškotojui M. Z. 52/100 dalys, skolininkei L. V. – 48/100 dalys;
3.2. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-31-272/2010, kurį Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą, nustatė tokią naudojimosi palėpe tvarką: išieškotojas naudojasi 31,28 m² ploto patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), parengtame architektės V. P., pažymėta indeksu 1-11, o skolininkė – 27,86 m² patalpa, pažymėta indeksu 1-12;
3.3. 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1959-431/2014 atmetęs skolininkės ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, bei tenkinęs išieškotojo priešieškinį, įpareigojo skolininkę L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palėpėje, t. y. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų; skolininkei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę atsakovui įvykdyti teismo sprendimą ieškovės lėšomis;
3.4. Nei teismų sprendimuose, nei architektės V. P. naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), nėra išspręstas klausimas, kaip vienas iš bendraturčių gali patekti į jam tenkančią palėpės dalį, kuri yra būtent virš skolininkei nuosavybės teise priklausančių patalpų antrame aukšte, o įvertinus tai, kad išieškotojui nuosavybės teise priklauso tik pirmojo aukšto patalpos, jis niekaip fiziškai negali patekti į palėpę.
3.5. Nėra jokios galimybės be žalos nekilnojamojo turto objektui atstatyti palėpės į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį;
3.6. Pačiam išieškotojui buvo suteikta teisė įvykdyti teismo sprendimą skolininkės lėšomis, tačiau jis nesiėmė visiškai jokių veiksmų, o siekiant pritaikyti skolininkei piniginę sankciją išieškotojas piktnaudžiauja savo teisėmis;
3.7. Skolininkė 2016 m. liepos 29 d. pasiūlymu išieškotojui inicijavo palėpės patalpų atidalijimo klausimą, todėl šalims kilusį ginčą išsprendus tarpusavio susitarimu, nebeliktų pagrindo spręsti klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis Valdas Čeglikas palaikė savo pareiškimą jame nurodytais motyvais, pažymėdamas, kad iki teismo posėdžio jokie susitarimai tarp šalių nepasiekti, visos sąlygos skolininkei įvykdyti sprendimą buvo, tačiau jis šiai dienai nėra įvykdytas. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo paskutinio antstolio apsilankymo situacija pasikeitė, o jos aktyvumas atsirado tik po kreipimosi į teismą. Teigė, jog išieškotojas nesikreipė į antstolį dėl leidimo pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, o skolininkė iš esmės nevykdo teismo sprendimo, todėl siekiant paskatinti skolininkę vykdyti sprendimą, prašė skirti jai po 250,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamą nuo 2014 m. gruodžio 10 d. (e. b. l. 66-68).
5. Teismo posėdžio metu išieškotojas M. Z. nurodė, jog visiškai palaiko antstolio pareiškimą ir prašo jį tenkinti, motyvuodamas tuo, jog pagal teismo sprendimą skolininkė išieškotojui priklausančioje palėpės dalyje privalo atlaisvinti patalpas. Išieškotojo įsitikinimu, jog jam pačiam pradėjus atlikti atliktos rekonstrukcijos griovimo darbus, skolininkė gali kreiptis į teismą dėl jos turto suniokojimo, kadangi atliekant tokius darbus būtų sugadinti ir skolininkės palėpės pusėje atlikti darbai. Teigė, jog iki teismo posėdžio asmeniškai su skolininke nebendravo, tik su jos atstove, kuri svarbių sprendimo nevykdymo priežasčių jam nenurodė (e. b. l. 66-68).
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu skolininkės L. V. atstovė advokato padėjėja L. S. su antstolio prašymu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Neginčijo aplinkybės, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo, tačiau tokius skolininkės veiksmus motyvavo tuo, jog palėpės išardymas pažeistų skolininkės teises bei interesus, toks teismo sprendimas daro skolininkei žalą ir neatkurtų taikos tarp šalių, o palėpės apšiltinimo darbai atlikti tam, kad apsaugoti skolininkei priklausančias patalpas nuo šalčio. Pažymėjo, jog bauda neturėtų būti skirta, kadangi skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų – pasitelkdama teisinę pagalbą kreipėsi į išieškotoją dėl palėpės atidalijimo, siekė ginčą baigti taikiai. Dėl išieškotojo argumentų, kodėl jis negali pats įvykdyti teismo sprendimo, nurodė, jog visų pirma reiktų atlikti statybos ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, kaip patogiau atlikti griovimo darbus. Patvirtino, jog šiai dienai nėra pasiekta konkrečių susitarimų tarp šalių dėl taikaus kilusio ginčo sprendimo (e. b. l. 66-68).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
II. Ginčo esmė
7. Ginčas tarp šalių kilo dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkę L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymo ir baudos už įpareigojimų nevykdymą skyrimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo, teigia, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, todėl jai pagal CPK 771 straipsnio nuostatas turi būti paskirta piniginio pobūdžio sankcija, o skolininkės pastangas susitarti taikiai su išieškotoju laiko nepakankamai motyvuotomis. Išieškotojas palaiko tokią antstolio poziciją, teigdamas, jog pats negali pašalinti savavališkos statybos padarinių, nesukeldamas žalos skolininkės turtui. Skolininkė, atstovaujama advokato padėjėjos, pripažįsta, jog teismo sprendimas nėra vykdomas, tačiau šią aplinkybę grindžia tuo, jog teismo sprendimo vykdymas pažeidžia skolininkės teises ir interesus, be to, skolininkė deda pastangas, kad būtų pasiektas taikus susitarimas tarp ginčo turto bendrasavininkų.
8. Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra įvykdytas. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus nevykdomo teismo sprendimo turinį, egzistuoja teisinis pagrindas skirti skolininkei L. V. baudą už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Prieš tai aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės - baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).
10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo nustatytą pareigą nugriauti statinius gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus. CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tam neturi reikšmės teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar ne. Pažymėtina, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).
11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog antstolis Valdas Čeglikas vykdo 2015 m. birželio 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-31-272/2010, įpareigojantį L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės dalyje, pridedamoje schemoje pažymėtu indeksu 1-11, t. y. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų; skolininkei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę atsakovui įvykdyti teismo sprendimą ieškovės lėšomis (e. b. l. 5-7). 2015 m. liepos 23 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/15/06435, įpareigodamas L. V. nedelsiant įvykdyti minėtame vykdomajame rašte nustatytą įpareigojimą ir per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį apie vykdomojo rašto vykdymą, kuris buvo įteiktas L. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d. (e. b. l. 15).
12. Išieškotojo M. Z. 2016 m. gegužės 25 d. prašymas antstoliui (e. b. l. 3), antstolio apsilankymo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose aktai (e. b. l. 4, 9-12, 16-17), buvusios patalpų savininkės V. J. 2016 m. gegužės 23 d. paaiškinimas (e. b. l. 13), taip pat antstolio 2016 m. gegužės 9 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (e. b. l. 14), patvirtina, kad teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę L. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra įvykdytas. Aplinkybės, jog nėra įvykdytas teismo sprendimas, teismo posėdžio metu neneigė ir skolininkės atstovė.
13. Taigi, byloje nustatyta, jog teismo sprendimas nevykdomas, tačiau iš vykdomojo rašto matyti, jog skolininkei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisė įvykdyti teismo sprendimą skolininkės lėšomis, suteikta išieškotojui.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, šiuo atveju teismo sprendime nustačius, jog skolininkei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovės lėšomis, nėra pagrindo skirti skolininkei baudos už tokio teismo sprendimo nevykdymą, kadangi šiuo atveju teismas, išsprendęs ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, sprendime nurodė sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Todėl antstolio Valdo Čegliko prašymas skirti skolininkei L. V. baudą už teismo sprendimo nevykdymą netenkintinas.
15. Išieškotojo M. Z. argumentai, jog jis pats negali pašalinti savavališkos statybos padarinių, nesukeldamas žalos skolininkės turtui, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, be to, tokie išieškotojo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymi, jog šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo privalomumo bei išieškotojo interesų apsaugos principai gali būti įgyvendinti aktyviais paties išieškotojo veiksmais, pasitelkiant antstolio pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
Antstolio Valdo Čegliko prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.