- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1959-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01551-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. Z. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo M. Z. priešieškinį ieškovei L. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą įrengti 14,75 kv. m. mansardą virš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų gyvenamajame name neteisėtu ir pripažinti jai teisę įrengti minėtą mansardą ir gauti tam statinių projektavimo sąlygų sąvadą be atsakovo sutikimo pagal 2008 m. birželio 12 d. parengtą projektą. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu yra namo bendraturčiai. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad virš jos namo dalies esanti pastogė yra jai priklausančios namo dalies priklausinys. 2006 m. ji pradėjo pastogės remontą. 2007 m. vasario 28 d. ji kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrių dėl projektavimo sąlygų išdavimo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai – mansardos įrengimui. 2008 m. sausio 4 d. raštu Nr. AP3-53 Trakų rajono savivaldybės administracija pareikalavo papildomai pateikti bendraturčio notaro patvirtintą sutikimą. Ieškovė dar 2007 m. prašė atsakovo leisti jai įsirengti palėpėje virš jai priklausančių patalpų mansardą, bet atsakovas minėto sutikimo neduoda ir mano, kad palėpę šalys turi pasidalyti. Patalpa pastogėje, kurioje ieškovė įsirengė mansardą, yra virš jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies ir yra tiesiogiai fiziškai su ja susijusi ir niekaip nėra susijusi su patalpomis, nuosavybės teise priklausančiomis atsakovui, jis negali į šią patalpą patekti. Pagal Trakų rajono notarės patvirtintą 1999 m. lapkričio 5 d. sutartį atsakovas pasidalijo gyvenamąjį namą su savo buvusia sutuoktine. Aplinkybė, kad atsakovas, dalijant turtą su buvusia sutuoktine, nepasidalijo pastogės patalpų, reiškia, kad po namo dalybų pastogė, kuri pagal namo konstrukciją yra tiesiogiai fiziškai susijusi su atidalytomis patalpomis, yra šių patalpų atžvilgiu antraeilis daiktas, atiteko tam savininkui, su kurio patalpomis pagal namo konstrukciją pastogė yra fiziškai susijusi, todėl pastogė virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų antrame aukšte yra jai priklausančių patalpų atžvilgiu antraeilis daiktas. Įsigydama namo dalį ieškovė buvo įsitikinusi, jog namo pastogė yra jos patalpų priklausinys, todėl joje ji ir įsirengė mansardą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovę likviduoti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo palėpėje, t.y. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų; įpareigoti ieškovę atstatant gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų, parengti palėpės atstatymo į pradinę padėtį darbų technologijos aprašymą (projektą); ieškovei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę atsakovo pasirinktam antstoliui likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų, ieškovės lėšomis. Nurodė, kad jo ir ieškovės gyvenamojo namo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo nustatytos 1999 m. lapkričio 5 d. pasidalijimo sutartimi Nr. 2-6635, pasirašyta tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės. Atidalijant gyvenamąjį namą, nebuvo atidalyta izoliuota nuo kitų gyvenamųjų namo patalpų namo palėpė, taip pat nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka šia palėpe. Tačiau atidalijus atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančias gyvenamojo namo dalis, atsakovas pagal sandorį bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 52/100 dalis palėpės, o jo buvusiai sutuoktinei atiteko 48/100 dalys palėpės (vėliau ši palėpės dalis perėjo ieškovei). Iki 2006 m. ieškovė namo palėpe nesinaudojo ir atsakovui aiškindavo, kad gyvenamojo namo palėpė priklauso jiems abiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė, neatsižvelgdama į atsakovui priklausančią palėpės dalį, 2006 m. palėpės pačioje aukščiausioje ir patogiausioje dalyje (nuo 2.22 m iki 1.01 m), be atsakovo sutikimo ir leidimo statybai bei parengto projekto, atliko palėpės remontą, atitverė pačią aukščiausią dalį palėpės ir įsirengė ten 14,75 m² patalpą (kambarį), tuo pažeisdama atsakovo kaip bendraturčio turtinius interesus, nes jam paliko neužstatytą palėpės dalį, kuria jis negali naudotis, nes likusios neužstatytos palėpės dalies aukštis prasideda nuo 1.01 m ir baigiasi iki 0. 2006 m. ieškovė antrame aukšte išardė kapitalinę pertvarą, skiriančią jai priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-7 (6.22 kv. m) ir 1-11 (12.62 kv. m), dėl to atsakovo namo dalies kapitalinėje sienoje (skiriančioje koridorių 1-2 (10.46 kv. m) ir 1-5 (32.89 kv. m) buvo atsiradęs plyšys, susilpnėjo namo laikančiosios konstrukcijos ir gali sugriūti namo stogas. 2006 m. birželio 29 d. atsakovas kreipėsi į VAVA TPSVPD su skundu dėl ieškovės savavališkos statybos. Ieškovei 2006 m. rugsėjo 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.37-48 ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-48, pareikalauta sustabdyti statybos darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė 2007 m. vasario mėn. atsakovui įteikė 2007 m vasario 12 d. pranešimą, kuriuo prašė duoti atsakymą raštu, ar jis sutinka pasirašyti paraišką dėl projekto rengimo ir patvirtinti pas notarą savo sutikimą. Ieškovė kartu su pateikta pasirašyti 2006 m. gruodžio 18 d. paraiška Nr. 12/27 nepateikė jokių palėpės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų. Atsakovas ieškovei pasiūlė taikiu būdu atidalyti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise palėpės dalis. Taikiu būdu atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias dalis būtų pašalinti nesutarimai ir jis neprieštarautų dėl ieškovės statybų gyvenamojo namo palėpėje. Negalėjo pasirašyti paraiškos, nes ieškovė atsisakė jam paaiškinti, kokią palėpės dalį ketina rekonstruoti, kaip planuoja išspręsti klausimą dėl jau užstatytos jam priklausančios palėpės dalies atlaisvinimo. Atsakovas reikalauja nugriauti savavališkai pastatytas patalpas, siekdamas atgauti ieškovės neteisėtai užimtą jo dalį palėpės. Atsakovas pažymėjo, kad nors terminas pašalinti savavališkos statybos padariniams buvo keletą kartų pratęsinėjamas, ieškovė nesistengė kaip nors šalinti savavališkų statybų padarinių, iki šiol neatliko jokių kadastrinių matavimų, nei visos palėpės, nei palėpės rekonstruotos dalies. Atsakovas nurodė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. ieškovė nepagrįstai nevykdo VAVA 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 2.3-11743 jai nustatyto termino iki 2008 m. liepos 1 d. parengti savavališkai įrengtos palėpės projektinę dokumentaciją įstatymų nustatyta tvarka. Palėpė, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nei inventoriniuose gyvenamojo namo dokumentuose, nei sutartyse, kuriomis buvo perleidžiamos namo nuosavybės dalys, atskirai neįvertinta, neidentifikuota ir yra neatskiriamai susijusi su ginčo namu ir su bendraturčiams priklausančiu gyvenamuoju plotu. Ieškovė neteisingai aiškina, kad padalijus turtą ir nepadalijus pastogės, pastogė pagal įstatymą savaime atiteko tam savininkui, su kurio patalpomis pagal namo konstrukciją pastogė yra fiziškai susijusi. Ieškovė neteisėta palėpės rekonstrukcija užstatė patį naudingiausią palėpės plotą, kuriame mansardos įrengimas pareikalavo mažiausių piniginių sąnaudų, todėl atidalijant likusią neužstatytą menkesnę palėpės dalį atsakovui turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Kitu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Kadangi atsakovui priklauso didesnė dalis gyvenamojo namo, jam turėtų priklausyti ir didesnė dalis gyvenamojo namo pastogės. Kadangi palėpė neatidalyta, o į atsakovo pasiūlymus palėpę atidalyti ar nustatyti naudojimosi tvarką ieškovė neatsako, jis atsisako notarine forma pasirašyti sutikimą dėl palėpės rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama statybos darbus turėjo turėti parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir statybos leidimą. Statytojas, norėdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, turi pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas. Analogiški reikalavimai taikytini statybos leidimui. Ieškovė neturėdama bendraturčio (atsakovo) sutikimo vykdė statybos darbus, rekonstruodama namo dalį, įrenginėdama pastogės patalpas, o nesuderinus statybos veiksmų su bendraturčiu, ieškovė neturėjo teisės pradėti rekonstrukcijos darbų, t.y. ji netinkamai įgyvendino bendraturčio nuosavybės teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovės savavališkai įrengta mansarda pastogėje yra įrengta laikantis teisės normose nustatytų taisyklių. Įvertinęs tai, kad ieškovė įsirengė 14,75 m² ploto patalpą pastogėje, liko dar 55,25 m² neužimtos ir neįrengtos pastogės, todėl atsakovo argumentą, jog ieškovė pasisavino jam priklausančią pastogės dalį ir tuo pažeidė jo kaip bendraturčio turtinius interesus, teismas laikė nepagrįstu ir atmestinu, nes pastogė nėra atidalyta. Taip pat konstatavo, jog ieškovės atlikta namo dalies rekonstrukcija nepakeitė bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo 1999 m., t.y. nuo turto pasidalijimo su savo buvusia sutuoktine, nesiėmė jokių veiksmų pastogės įrengimui, pastogės pasidalijimui su bendraturčiu, todėl jo argumentai, kad ieškovė, įrengdama pastogės patalpą, pažeidė jo kaip bendrasavininkio teises pasisavindama jam priklausančią palėpės dalį, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovei mansardos įrengimui yra nemotyvuotas, pažeidžiantis ieškovės, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismas padarė išvadą, kad įpareigota ieškovė paruošė projektinę dokumentaciją, tačiau statybos leidimas jai neišduotas tik dėl to, jog atsakovas neduoda savo sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. Z. prašo 2010 m. gegužės 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad bendro turto kapitalinio remonto darbai atlikti be kito bendraturčio sutikimo pripažintini atliktais neteisėtai. Ieškovė, vykdydama statybos darbus neturėjo tiek atsakovo sutikimo, tiek įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir statybos leidimo, teismas neįvertino šių aplinkybių ir ieškinį tenkino, nors ieškovės teisė negalėjo būti ginama teisme dėl bendro teisės principo, jog iš neteisės neatsiranda teisė. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai: 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-1743, 2006 m. gruodžio 18 d. paraiškos dėl projektavimo sąlygų kopija įrodo ieškovės siekį sutvarkyti palėpės įrengimo faktą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto veiksmai trukdo ieškovei atlikti minėtus veiksmus. Apelianto argumentas, kad ieškovė veikė savavališkai rekonstruodama palėpę ir visiškai neatsižvelgė į apelianto interesus prieštarauja byloje esančiam 2008 m. rugpjūčio 19 d. Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolui Nr. AS5-449, kuriame konstatuota, kad palėpės įrengimas – atitinka statybos normas ir techninius reikalavimus, jam pritarė visų institucijų, privalančių pateikti nuomonę, atstovai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. P..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčio teisės įsirengti mansardą gyvenamojo namo palėpėje be kito bendrasavininko sutikimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 48/100 dalys minėto gyvenamojo namo, o atsakovui – 52/100 dalys (t. I, b.l. 19-21). Ieškovė savavališkai rekonstravo namo dalį, įrengdama pastogės patalpas, jai 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.37-48 (t. I, b.l. 10), o 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo įsakyta parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai (t. I, b.l. 11). Ieškovė siekia įsiteisinti palėpės rekonstrukciją be atsakovo sutikimo.
Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir pripažino kasatoriaus atsisakymą duoti sutikimą namo pastogės rekonstrukcijos darbams nepagrįstu, taip pat pripažino jai teisę įrengti palėpę, atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus be kasatoriaus sutikimo, nes sprendė, kad kasatorius tokiu savo veiksmu pažeidė jos teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Taigi teismas tokiu sprendimu iš esmės leido be kasatoriaus sutikimo įteisinti jau atliktą konkrečioje palėpės dalies vietoje rekonstrukciją. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėti civilinė byla pagal M. Z. ieškinį L. V. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu nustatyta pagal kasatoriaus pateiktą projektą naudojimo palėpe tvarka. Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir buvo sustabdęs šios bylos (dėl pažeistų teisių ir savavališkos statybos padarinių likvidavimo) nagrinėjimą iki sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priėmimo, bet, priimdamas procesinį sprendimą, neatsižvelgė į tokio sprendimo prejudicialumą ir iš naujo sprendė klausimą dėl teisinio santykio, jau išspręsto teismo sprendimu – ieškovės, kaip bendraturtės, teisių į palėpę įgyvendinimo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nei teisiškai pagrįsta, nei atitinka faktinę situaciją. Nustatant palėpės naudojimosi tvarką, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta, kokiomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai: kasatoriui paskirta naudotis 31,28 kv. m patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte pažymėta indeksu 1-11, ieškovei – 27,86 kv. m. patalpa, plane pažymėta indeksu 1-12 (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-31-231/2012). Taigi pagal šį teismo sprendimą ieškovė savo nuožiūra gali naudotis tik tokio dydžio ir ta patalpa, kuri pažymėta projekte, ir negali užimti, rekonstruoti, naudoti patalpos, kuri paskirta naudotis bendraturčiui. Tačiau pagal dabar esančią faktinę situaciją ieškovė yra rekonstravusi ir įsirengusi patalpą, užimančią dalį palėpės dalies, paskirtos naudotis kasatoriui, ir šiuo teismo procesu siekia be kasatoriaus sutikimo įteisinti patalpų rekonstrukciją ne teismo sprendimu nustatytos naudotis palėpės dalies ribose. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, neatsižvelgė į kitame procese sprendimu nustatytą aplinkybę – palėpės dalis, kurios paskirtos naudotis bendraturčiams. Nustatyta naudojimosi palėpe tvarka laikytina prejudiciniu faktu, kurį tiek proceso šalys, tiek teismas turėjo pripažinti įrodyta, ir ją vertinti (vadovautis) sprendžiant dėl pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytu draudimu teismui pakartotinai nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotą teisinį santykį ir neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti, kokia palėpės dalimi ieškovė turi teisę be kasatoriaus sutikimo naudoti, rekonstruoti, nes tai prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas turi įvertinti ieškinio pagrįstumą atsižvelgdamas į Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo prejudicinę galią, taip pat įvertinti priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimus tik dėl to, jog buvo tenkinti ieškinio reikalavimai.
Aukščiau minėtu Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu naudojimosi palėpe tvarka buvo nustatyta pagal architektės V. P. projektą (planą) (civilinė byla Nr. 2-31-231/2012, b.l. 4), kuriame atsakovui priskirta patalpa, pažymėta indeksu 1-11, o ieškovei – patalpa, pažymėta indeksu 1-12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė įsiteisinti be atsakovo sutikimo palėpėje įrengtą mansardą, kuri užima didžiąją dalį atsakovui minėtu sprendimu priskirtos palėpės patalpos, pažymėtos indeksu 1-11 (t. I, b.l. 45-50; 111-118). Taigi pripažintina, kad ieškovės atlikta rekonstrukcija neatitinka jau įsiteisėjusio teismo sprendimo bei trukdo atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo palėpės dalimi. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovei įsiteisinti atliktą palėpės rekonstrukciją pripažintinas pagrįstu ir motyvuotu. Todėl ieškovės ieškinys dėl teisės įsirengti mansardą gyvenamojo namo palėpėje be atsakovo sutikimo yra atmestinas.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos aktu Nr. (100)-11.37-48 įpareigojo ieškovę tuojau pat sustabdyti bet kokius statybos darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. I, b.l. 10). Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą statybą leidžiantis dokumentas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį. Pagal šio straipsnio 8 dalies 5 punktą leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateikiamas ir statinio bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo, būtino gauti leidimą, todėl palėpės rekonstrukcija pripažintina neteisėta.
Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pagal šio straipsnio 11 dalį, kai dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo kreipiasi šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys (tai yra ne viešo administravimo subjektai), kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami, teismas, priimdamas sprendimą šalinti savavališkos statybos padarinius, jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniams šalinti yra nustatomas 6 mėnesių terminas.
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias CK, Statybos įstatymo bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, ieškovė yra įpareigotina savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų. Ieškovei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui suteiktina teisė įvykdyti teismo sprendimą ieškovės lėšomis.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmetant, atsakovo priešieškinį tenkinat.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme sumokėjo 127,00 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 130), patyrė 3300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. I, b.l. 70; t. II, b.l. 4-6; 21-23), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 132,00 Lt žyminio mokesčio (t. II, b.l. 48), bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme sumokėjo 150,00 Lt žyminio mokesčio (t. II, b.l. 127) ir 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. II, b.l. 129-130), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovės priteistinos 90,04 Lt teismo pašto išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos ir kasacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.
Įpareigoti ieškovę L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palėpėje, t.y. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo palėpės padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos darbų.
Ieškovei nelikvidavus savavališkos statybos padarinių gyvenamojo namo palėpėje per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę atsakovui įvykdyti teismo sprendimą ieškovės lėšomis.
Priteisti atsakovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 409,00 Lt (keturis šimtus devynis litus 0 ct) žyminio mokesčio ir 6.300,00 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,04 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.