Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-22 · Administracinė byla Nr. I-1131-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
I-1131-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01989-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Alytaus rajono savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I-1131-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01989-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41.;51.5.; 53.1.; (S) 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui M. K.,

atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovams Stasiui Supranavičiui ir Irmai Mikailionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-11; 2) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (3.19) K26-1916; 3) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. K48-16; 4) išmokėti pareiškėjui 477,30 Eur paramą už patirtą žalą (b.l. 27-28).

Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. birželio 17 d. iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. (3.19) K26-1916, kuriuo buvo priimtas sprendimas ir nutarta pareiškėjui vilkų padarytos žalos (sudraskytų avių) nekompensuoti.

2017 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau - atsakovas) priėmė sprendimą Nr. K48-16, kuriuo nusprendė palikti galioti aukščiau nurodytą raštą Nr. K26-1916.

2016 m. liepos 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūniją dėl 2016 m. liepos 9 d. rastų papjautų dviejų avių ir keturių ėriukų ir prašė suteikti jam 477,30 Eur paramą už patirtą žalą.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnija 2016 m. liepos 12 d. raštu pareiškėjo pareiškimą perdavė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui.

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija 2016 m. liepos 13 d. apžiūrėjo ganykloje gulinčią 1 papjautą avį ir nustatė, kad pagal matomus požymius ją papjovė vilkai. Kitos papjautos avies ir ėriukų komisija nerado. Pagal matomus pėdsakus ir sužalojimo požymius avį papjovė vilkai. Komisijos teigimu ganykla yra šalia namų, miško apsuptyje, tačiau neaptverta bei netaikytos kitos prevencinės priemonės apsaugant gyvūnus nuo vilkų.

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija 2016 m. liepos 13 d. posėdyje nutarė pritarti 2016 m. liepos 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui ir nekompensuoti pareiškėjo patirtos žalos dėl prevencinių priemonių netaikymo. 2016 m. liepos 18 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.7)K26- 2274 „Dėl patirtos žalos“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos apskaičiavimo komisija nustatė, kad neva tai jis netaikė pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti, todėl parama nepriklauso. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2016 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (3.35)K-48-25, kuris priimtas visiškai formaliai ir neįsigilinant į situaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas 2017 m. birželio 9 d. sprendime nurodė, kad sistemos duomenimis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. pareiškėjo vardu neregistruoti ūkiniai gyvūnai. Įvykio apžiūros metu komisija nustatė, kad ganykla, kurioje ganomos avys, neaptverta, nesiimta jokių kitų prevencinių priemonių, siekiant apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų, avys buvo paliekamos ganykloje nakčiai miško apsuptyje. Atsakovas nurodė, kad atsisako išmokėti kompensaciją, nes nebuvo imtasi prevencinių priemonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad nebuvo imtasi prevencinių priemonių. Priešingai nei komisija teigia, jis ėmėsi visų įmanomų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti, t. y. jo sodyboje yra laikomi Vakarų Sibiro laikų veislės sarginiai šunys, sodyba yra aptverta elektriniu aptvaru „piemeniu“.

Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. liepos 13 d. Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. ŽŪ 31-19 yra akivaizdžiai užfiksuota, kad buvo apžiūrėta vietoje medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala ūkiniams gyvūnams, t. y. konstatuotas faktas, kad iš 2016 m. liepos 8 d. į 2016 m. liepos 9 d. buvo papjautos dviejų metų amžiaus dvi avys ir dviejų mėnesių keturi ėriukai, kas leidžia daryti išvadą tai yra tiesioginė žalą padariusio (vilkų) įvykio pasekmė (avims ir ėriukams). Iš viso patirta žala už avis - 256,80 Eur sumai, už ėriukus - 220,50 Eur sumai, kas iš viso sudaro 477,30 Eur sumą patirtos žalos.

Pastebėjo, kad sodyba yra prie miško, todėl nėra galimybių, kad avys ganytųsi ne prie miško. Be to, buvo aptverta ir buvo imtasi kitų priemonių prevencijai, t. y. laikomi sarginiai šunys. Duomenų, kad avys priklausytų kitiems asmenims, nėra, o ir Medžiojamų gyvūnų padarytos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje tokio reikalavimo nėra, todėl jis taikomas žalos neišmokėjimui pagrįsti. Faktas, kad avys priklauso pareiškėjui nustatytas, o formalios registracijos nebuvimas savaime nėra priežastis nemokėti žalos kompensavimo, nes to nenumato aukščiau nurodyta metodika.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darė išvadą, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. (3.19) K26-1916 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimas Nr. K48-16 yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti bei pareiškėjui suteiktina 477,30 Eur parama už patirtą žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 31-36).

Atsiliepime į skundą ir įgalioti atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 11d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnijos seniūną, nurodydamas, kad atsikėlęs 2016 m. liepos 9 d. rytą, ganykloje rado papjautą avį, kitos suaugusios avies ir keturių ėriukų rado tik liekanas, taip pat nurodė, kad avys papjautos vilkų ir kad jam padaryta 300 Eur žala. Miroslavo seniūnas 2016 m. liepos 12 d. raštu pareiškėjo pareiškimą persiuntė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui.

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau - Komisija), tirdama pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl papjautų avių ir padarytos žalos, nuvyko į įvykio vietą ir dalyvaujant pareiškėjui apžiūrėjo ganyklą, joje gulinčią 1 negyvą avį bei 2016 m. liepos 13 d. surašė medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. ŽŪ31-19 (toliau - apžiūros aktas). Apžiūros aktą pasirašė visi komisijos nariai ir pareiškėjas. Pažymėjo, kad pareiškėjas apžiūros aktą pasirašė be jokių pastabų ar papildymų, t. y. sutiko su visais apžiūros akte nurodytais faktiniais duomenimis.

Komisija 2016 m. liepos 13 d. posėdyje dar kartą įvertino apžiūros akte užfiksuotas aplinkybes: 1) komisija apžiūrėjo ganykloje gulinčią 1 papjautą avį ir nustatė, kad pagal matomus požymius ją papjovė vilkai. Kitos papjautos avies ir ėriukų nerado; 2) avys neregistruotos pareiškėjo vardu Ūkinių gyvūnų registre; 3) ganykla yra šalia namų, miško apsuptyje, tačiau neaptverta bei netaikytos kitos prevencinės priemonės apsaugant gyvūnus nuo vilkų.

Komisija vienbalsiai nutarė: 1) pritarti Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui Nr. ŽŪ31-19; 2) nekompensuoti pareiškėjui patirtos žalos, dėl prevencinių priemonių netaikymo. Alytaus rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Komisijos apžiūros akte, 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokole Nr. ŽŪ31-20 nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo pareiškimo tyrimo ir vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, 4 punktu, 2016 m. liepos 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjas netaikė pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti, todėl jam valstybės pagalba nepriklauso.

Pareiškėjas minėtąjį savivaldybės administracijos raštą apskundė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (3.35) K48-25 jo skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (3.7) K26-2274 ir Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.(3.35) K48-25 panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-523-406/2017 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies - panaikino 2016 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. (3.35)K-48-25 ir perdavė pareiškėjo skundą Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.

Alytaus rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija pakartotinai nagrinėdama 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 18 d. rašto Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (3.35) K48-8 nusprendė: 1) pareiškėjo skundą tenkinti dalinai; 2) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 18 d. raštą Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ ir grąžinti Alytaus rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl papjautų avių ir padarytos žalos nagrinėti iš naujo.

Alytaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Alytaus rajono savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (3.35)K48-8, pakartotinai perdavė pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. prašymą dėl papjautų avių ir padarytos žalos nagrinėti Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai.

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, 2017 m. birželio 8 d. posėdyje apsvarstė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 3 dienos sprendimą Nr. (3.35) K48-8 ir papildomai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą. Posėdžio metu komisija pakartotinai išnagrinėjo faktines aplinkybes, nustatytas 2016 m. liepos 13 d. apžiūros akte, įvertino jų atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams sprendžiant žalos atlyginimo klausimus dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams. Įvertinusi apžiūros akte užfiksuotas faktines įvykio vietos aplinkybes, tai, kad pareiškėjo vardu registruotų gyvūnų nėra ir tai, kad gyvūnai ganykloje prie miško buvo laikomi nerūpestingai, netaikant jokių prevencinių priemonių (pvz. tokių kaip užvaras, elektrinis piemuo ir/ar sarginiai šunys) komisija 2017 m. birželio 8 d. protokolu Nr. ŽŪ31-11, vienbalsiai nutarė pripažinti M. K. netinkamu pareiškėju valstybės pagalbai už papjautus ūkinius gyvūnus (avis) gauti ir netenkinti jo 2016 m. liepos 11 d. pareiškimo „Dėl padarytos žalos“.

Pareiškėjas savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą 2017 m. liepos 17 d. apskundė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 11d. sprendimu Nr. K48-16 nusprendė: 1) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) palikti galioti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ .

Alytaus rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) kaime esančią pareiškėjo sodybą, apžiūrėjo ganyklą, kur ganėsi avys, ir nustatė, kad avių apsaugai ganykla nebuvo aptverta elektriniu piemeniu ar taikytos kitos prevencinės priemonės. Komisija konstatavo, kad avys buvo pririštos nakčiai ir ganėsi neaptvertoje sodybos teritorijoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo sodyba ir ganykla, kurioje ganėsi papjautos avys, yra išsidėsčiusi miško apsuptyje, todėl labai nerūpestinga nakčiai avis palikti miške. 2016 m. liepos 13 d. į vietą nuvykę komisijos nariai apie tai kalbėjosi su pareiškėju, faktines aplinkybes fiksuodami Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2016 m. liepos 13 d. akte Nr. ŽŪ31-19. Nurodytą apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė be pastabų ir/ar papildymų, nors buvo supažindintas su tuo, kad parama jam nepriklauso.

Pastebėjo, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog turėjo būti apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti, tačiau, kaip minėta anksčiau, avys pamiškėje buvo ganomos ne aptvertoje teritorijoje (nedideliame aptvare šalia namo buvo ganomi danieliai), šunys sodyboje nebuvo sarginiai. Įvertinus tai, kad ganykla apsupta miško, saugodamas savo turtą (gyvūnus), būdamas rūpestingas ir apdairus, bet kuris teisėtas gyvūnų savininkas ar valdytojas privalėtų taikyti netgi sustiprintas prevencines priemones, apsaugančias nuo laukinių gyvūnų daromos žalos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - aprašas) 15 punktas įtvirtina, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, tarp jų bizonus (Bizon bizon) ir azijinius buivolus (Bubalus bubalus), avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą, o siekdamas valstybės paramos laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas 2016 m. sausio 1 d. —2016 m. liepos 13 d. laikotarpiu savo vardu registruotų gyvūnų nelaikė. Akcentavo, jog apraše pabrėžta, kad ypač laikytojams, kurie siekia valstybės pagalbos (valstybės pagalbai priskirtinas ir ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimas) taikomi griežtesni reikalavimai - pvz., avių prieauglį būtina paženklinti per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo ir pan. Prašė skundą atmesti.

Skundo reikalavimai panaikinti Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-11, panaikinti Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. K48-16 ir išmokėti pareiškėjui 477,30 Eur paramą už patirtą žalą netenkintini, o administracinė byla dėl skundo reikalavimo panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. K. 2016 m. liepos 9 d. rytą savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , radęs papjautą avį, taip pat kitos avies ir keturių ėriukų liekanas, supratęs, jog ūkinius gyvūnus papjovė vilkai, todėl dėl padarytos 300 Eur žalos 2016 m. liepos 11 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūną (b. l. 53), kuris 2016 m. liepos 12 d. jo pareiškimą persiuntė Alytaus rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriui (b. l. 54).

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (nariai)(toliau- Komisija), vadovaudamasi Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.D1-299 patvirtintais Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti veiklos nuostatais, 2016 m. liepos 13 d. atvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, apžiūrėjo vilkų papjautą avį ir surašė aktą Nr. ŽŪR31-19, kuriame nustatė padarytų nuostolių dydį (477.30 Eur) už papjautas 2 avis ir 2 ėriukus, tačiau nurodė, jog pareiškėjo vardu ūkiniai gyvūnai (avys) neregistruoti, ganykla neaptverta (b. l. 37).

Komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. ŽŪ31-20 buvo vienbalsiai nutarta pritarti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui Nr. ŽŪR31-19, ir nekompensuoti pareiškėjo patirtos žalos, konstatavus, kad pareiškėjas netaikė pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvuliams (avims) nuo vilkų apsaugoti (b. l. 38).

Alytaus rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ informavo pareiškėją, kad parama jam nepriklauso (b. l. 40).

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą Alytaus rajono savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (3.35)K48-25 jo skundą atmetė (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-523-406/2017, b. l. 26-28).

Pareiškėjas M. K. 2016 m. lapkričio 10 d kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (3.7) K26-2274 ir Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.(3.35) K48-25 panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-523-406/2017 pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Alytaus rajono savivaldybės administracijai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo, 2017 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino 2016 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. (3.35)K48-25, ir perdavė M. K. skundą Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-523-406/2017).

Alytaus rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija pakartotinai nagrinėdama 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 18 d. rašto Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (3.35) K248-8 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti dalinai ir panaikino Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 18 d. raštą Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ ir grąžino Alytaus rajono savivaldybės administracijai M. K. 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl papjautų avių ir padarytos žalos nagrinėti iš naujo (b. l. 41-44).

Alytaus rajono savivaldybės Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, dalyvaujant komisijos nariams: E. D., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus pirmininkui, A. K., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistei, N. V., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniajai specialistei, V. S., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnijos seniūnui, S. S., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui, 2017 m. birželio 8 d. posėdyje apsvarstė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 3 dienos sprendimą Nr. (3.35) K48-8 ir papildomai išnagrinėjo pareiškėjo M. K. 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą (b. l. 49, 50).

Posėdžio metu Komisija pakartotinai išnagrinėjo faktines aplinkybes, nustatytas 2016 m. liepos 13 d. apžiūros akte Nr. ŽŪ31-19, įvertino jų atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams sprendžiant žalos atlyginimo klausimus dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams. Įvertinusi apžiūros akte užfiksuotas faktines įvykio vietos aplinkybes, tai, kad pareiškėjo M. K. vardu registruotų gyvūnų nėra, ir tai, kad gyvūnai ganykloje prie miško buvo laikomi nerūpestingai, netaikant jokių prevencinių priemonių, Komisija 2017 m. birželio 8 d. (protokolas Nr. ŽŪ31-11), vienbalsiai nutarė pripažinti M. K. netinkamu pareiškėju valstybės pagalbai už papjautus ūkinius gyvūnus (avis) gauti ir netenkinti jo 2016 m. liepos 11d. pareiškimo dėl padarytos žalos (b.l.49, 50).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Komisijos nutarimą, 2017 m. birželio 9 d. raštu Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ pakartotinai informavo pareiškėją, kad pareiškėjas nesilaikė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir yra netinkamas pareiškėjas valstybės paramai gauti (b. l. 51,52).

Pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19)K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ 2017 m. liepos 17 d. apskundė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. K48-16 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ (b. l. 45-48).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-11, Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“, Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. K48-16, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde teismui ginčija Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimus, taip pat prevencinių gyvūnų apsaugos priemonių buvimą bei ūkinių gyvūnų registravimo reikalingumą sprendžiant medžiojamų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams atlyginimo klausimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėta, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau- Medžioklės įstatymo) 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių Alytaus rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.D1-299 patvirtintų Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti veiklos nuostatų (toliau- Nuostatai) 27, 30 punktais (b. l. 72-75), Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. akte Nr. ŽŪ31-19 ir 2016 m. liepos 13 d. Komisijos posėdžio protokoliniame nutarime Nr. ŽŪ31-20 nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjo vardu nebuvo įregistruotų ūkinių gyvūnų (pareiškėjas nėra ūkinių gyvūnų savininkas (laikytojas)) ir netaikytos prevencinės priemonės apsaugant gyvūnus nuo vilkų, pranešė pareiškėjui, jog žala pareiškėjui negali būti kompensuojama.

Taigi toks Alytaus rajono savivaldybės administracijos (Komisija yra atsakinga ir atskaitinga Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui (Nuostatų 30 punktas)) informacinis pranešimas dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. prašymo nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, ir nėra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, galintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dėl pareiškėjo ginčijamo Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Esant minėtoms bylos aplinkybėms Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto nustatančio, kad teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pagrindu administracinė byla dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ nutrauktina.

Kaip minėta, pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19)K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ 2017 m. liepos 17 d. apskundė Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. K48-16 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ ir pareiškėjas prašo šį sprendimą taip pat panaikinti.

Administracinių ginčų komisijos įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijos įstatymas 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 straipsnis). Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui ( 21 straipsnis).

Pripažinus, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštas Nr. (3.19)K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ yra informacinis pranešimas dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. prašymo, ir nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nėra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas (nepažeidžiantis pareiškėjo teisių), tokiu būdu nepriskirtinas ir administracinių ginčų komisijos kompetencijai Administracinių ginčų komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu pareiškėjo reikalavimas panaikinti Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 11d. sprendimą Nr. K48-16 netenkintinas, nes jis neturi poveikio galutinių Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-11 sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ31-11 turinys patvirtina, jog pareiškėjo M. K. 2016 m. liepos 11 d. pareiškimas dėl patirtos žalos atlyginimo buvo netenkintas, nes M. K. vardu nėra registruotų ūkinių gyvūnų (avių) Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo nustatyta tvarka (išrašo iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. M. K. vardu neregistruoti ūkiniai gyvūnai), ir jis neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimo dėl prevencinių priemonių taikymo (sodyba yra miškų apsuptyje, ganykla yra šalia namų, tačiau neaptverta kaip ir nurodyta 2016 m. liepos 13 d. apžiūros akte Nr. ŽŪ31-19).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 str. nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.).

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.

Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (redakcija nuo 2015-08-22 iki 2016-09-08) (toliau – Metodika). Metodikos 2 punkte, be kita ko, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais ir nustatytais terminais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad žalą valstybės vardu atlyginanti institucija, kompensuodama pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą (jei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės) ir už stumbrų padarytą žalą, vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (2014/C 204/01) nuostatomis. Tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti. Skaičiuojant išmokas, reikia įvertinti, ar žalą padarė vilkai ir/ar stumbrai (nustatyti tiesioginį patirtos žalos priežastinį ryšį dėl vilkų ir/ar stumbrų elgesio).

Pagal Metodikos 14 punktą padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus apskaičiuojama pagal ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą (vidutine rinkos kaina pripažįstama ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) vidutinė supirkimo kaina (Eur už 100 kg), skelbiama interneto svetainėje http://www.vic.Lt/Statistinė informacija/Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema/Mėsos sektorius/Vidaus rinka), atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų rūšį, amžiaus grupę, jų skaičių ir svorį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 08 27) 15 punktas numato, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, tarp jų bizonus (Bizon bizon) ir azijinius buivolus (Bubalus bubalus), avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą, o siekdamas valstybės paramos laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus.

Pagal Aprašo 31 punktą laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas. Galvijų, avių ir ožkų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) paženklina prieauglį, registracijos duomenis įrašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja CDB ir (arba) užpildo vieną GŽ-2 ar GŽ-2a formą ir pirmąjį egzempliorių pateikia VMVT teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paženklinimo; antrasis egzempliorius lieka laikytojui, o pagal Aprašo 32.2. papunktį avių ir ožkų prieauglį būtina paženklinti per 6 mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš išvežant iš laikymo vietos, o siekiant valstybės pagalbos, avių prieauglį būtina paženklinti per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo.

Sistemiškai vertinant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio ir Metodikos 2, 4 14 punktų nuostatas, Komisijai jos kompetencijos ribose yra pavesta atlikti šias funkcijas: 1) įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą; 2) apskaičiuoti žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, piniginę išraišką; 3) priimti sprendimą dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, apskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju laikantis šių teisės aktų nuostatų bei remiantis pareiškėjo prašymu buvo sudaryta Komisija žalai apskaičiuoti. Ginčo dėl paties žalos, padarytos sunaikinus avis, fakto bei dydžio byloje nėra.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo ūkinių gyvūnų (avių ir jų prieauglio (ėriukų)) duomenys nebuvo įrašyti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintas formas ir (ar) ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą ir Ūkinių gyvūnų registro centrinę duomenų bazę, ir tai patvirtina VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos išrašo duomenys nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d., tai yra jie nebuvo registruoti minėto Aprašo nustatyta tvarka (b.l.39).

Komisijos 2016 m. liepos 13 d. apžiūros aktas Nr. ŽŪ31-19, Komisijos narės liudytojos N. V. parodymai, atsakovo atstovo Komisijos nario S. S. paaiškinimai patvirtina, jog sodyba yra miškų apsuptyje, ganykla yra šalia namų, tačiau neaptverta.

Pareiškėjas teigia, jog valstybės pagalba jam turi būti teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, nes buvo taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, t. y. apsauginė elektrinė tvora, sarginiai šunys (Vakarų Sibiro laikos), naktinis apšvietimas ūkiniams gyvūnams apsaugoti, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jis nepateikė objektyvių įrodymų nei Komisijai įvykio vietos apžiūros metu (Komisijos nariai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nebuvo elektrinio aptvaro ir sarginių šunų), nei teismui (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjo paaiškinimai apie įrengtą elektrinį aptvarą ūkiniams gyvūnams apsaugoti juos vertinant pagal rekomenduojamus elektrinio aptvaro įrengimo reikalavimus yra nenuoseklūs, nekonkretūs (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-523-406/2017, b. l. 71-76), o Vakarų Sibiro laikos yra medžiokliniai šunys, ir pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jie saugojo ūkinius gyvūnus (avis) 2016 m. liepos 8-9 dienomis (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-523-406/2017, b. l. 87-89).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija 2016 m. liepos 13 d. posėdžio metu (protokolas Nr. ŽŪ31-20) ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolas (Nr.ŽŪ31-11) visiškai pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui M. K. negali būti teikiama valstybės parama ir pagalba už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, nes jis laikymo vietoje esančių ūkinių gyvūnų (avių ir jų prieauglio) nebuvo paženklinęs ir registravęs, ir netaikė pagrįstų prevencinių priemonių, taigi Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, nagrinėdama pareiškėjo M. K. 2016 m. liepos 11 d. prašymą dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą administracinį teisės aktą – sprendimą netenkinti pareiškėjo M. K. 2016 m. liepos 11 d. prašymo dėl ūkiniams gyvūnams vilkų padarytos žalos atlyginimo pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, minėtas Metodikos ir Aprašo nuostatas, todėl skundo reikalavimai panaikinti Alytaus rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-20 ir 2017 m. birželio 8 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ31-11 bei išmokėti pareiškėjui 477,30 Eur paramą už patirtą žalą netenkintini (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dėl pareiškėjo M. K. skundo reikalavimo panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (3.19) K26-1916 „Dėl patirtos žalos“ nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius