- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- I-523-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02184-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos atstovui S. S., atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Alytaus rajono savivaldybės administracijai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. (3.35)K48-25 ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (3.7)K26-2274 ir (b.l. 26-28, 47, 50).
Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 9 d. rytą savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rado papjautą avį, taip pat kitos avies ir keturių ėriukų liekanas. Suprasdamas, kad avis papjovė vilkai, dėl padarytos 300 Eur žalos su pareiškimu 2016 m. liepos 11 d. kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūną, kuris jo pareiškimą perdavė Alytaus rajono savivaldybės administracijai. Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nariai 2016 m. liepos 13 d. atvyko į jo gyvenamąją vietą, apžiūrėjo vilkų papjautą avį ir surašė aktą Nr. ŽŪR31-19, kuriame nustatė jam padarytų nuostolių dydį (477.30 Eur), tačiau nurodė, jog jo vardu ūkiniai gyvūnai (avys) neregistruoti, ganykla neaptverta. 2016 m. liepos 13 d. komisijos posėdyje buvo nutarta pritarti aktui ir nekompensuoti jo patirtos žalos, nes jis netaikė pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvuliams apsaugoti. 2016 m. liepos 18 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ jis buvo informuotas, kad parama jam nepriklauso. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą Alytaus rajono savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (3.35)K48-25 jo skundą atmetė. Mano, kad ginčijami sprendimai priimti formaliai, neįsigilinus į situaciją. Nurodo, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamuose sprendimuose, jis taip, kaip nustatyta teisės aktuose, ėmėsi visų įmanomų pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti, t. y. jo sodyboje, kurioje buvo laikomos avys ir ėriukai, buvo laikomi rusų europinės laikų veislės sarginiai šunys, be to, nors ganykla nebuvo aptverta tvora, bet ji buvo ir yra aptverta elektriniu aptvaru „piemeniu“. Nurodo, kad avys nebuvo registruotos jo vardu ūkinių gyvūnų registre, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti patirtą žalą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teigia, kad jis ėmėsi visų reikalaujamų priemonių avims nuo vilkų apsaugoti, todėl skundžiami sprendimai neteisėti ir turėtų būti panaikinti, išmokant jam komisijos nustatytą žalą – 477.30 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kvietimą į Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdį jis gavo tik 2016 m. rugsėjo 23 d., tuo tarpu komisija priėmė sprendimą 2016 m. rugsėjo 16 d. Teigia, kad dėl nurodytos aplinkybės jis negalėjo pateikti komisijos prašomų įrodymų, be to, tokiu būdu jam buvo atimta galimybė įgyvendinti jo teises ir dalyvaujant posėdyje tinkamai apsiginti. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovų atstovai su skundu nesutinka. Nurodo, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, nuvykusi pagal pareiškėjo pareiškimą „Dėl papjautų avių ir padarytos žalos“ į Miroslavo seniūnijos (duomenys neskelbtini) esančią jo sodybą, apžiūrėjo ganyklą, kurioje ganėsi avys ir ėriukai, ir nustatė, kad pagal matomus pėdsakus ir sužalojimo požymius avis papjovė vilkai, tačiau pažymėjo, jog avių apsaugai nuo vilkų ganykla nebuvo aptverta elektriniu „piemeniu“ ar taikytos kitos pagrįstos prevencinės priemonės, be to, pareiškėjo vardu avys neregistruotos ūkinių gyvūnų registre. Pareiškėjo šunys, kurie apžiūros metu buvo uždaryti voljere, nėra sarginiai, yra skirti medžioklei, todėl avių apsaugai netinkami ir negali būti laikomi pagrįsta prevencine priemone. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sodyba yra miško apsuptyje, todėl palikti avis nakčiai miške yra labai neprotinga ir nerūpestinga. Visas faktines aplinkybes komisija fiksavo akte, kurį be pastabų pareiškėjas pasirašė, todėl daro išvadą, kad su nustatytomis aplinkybėmis jis sutiko. Pabrėžia, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 4 p. numatyta pareiga pagalbos už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos teikimą gavėjams taikyti pagrįstas prevencines priemones. Šios pareigos pareiškėjas tinkamai nevykdė, buvo neatidus ir nerūpestingas. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas, kaip avių laikytojas, nebuvo registravęs laikomų avių savo vardu, nebuvo paženklinęs avių prieaugio nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, tokiu būdu neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintame Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos apraše. Ar pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie jo skundo nagrinėjimo datą administracinių ginčų komisijoje pasakyti negali. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teigia, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilęs dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo ir Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo (b.l. 30-32, 50). Pareiškėjas keliamu ginču, nesutikdamas su Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nustatytomis aplinkybėmis, iš esmės siekia žalos atlyginimo už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams - avims. Pažymėtina, kad ginčo dėl paties žalos, padarytos sunaikinus avis, fakto bei dydžio byloje nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. 2016 m. liepos 9 d. rytą savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) radęs papjautą avį, taip pat kitos avies ir keturių ėriukų liekanas, supratęs, jog ūkinius gyvūnus papjovė vilkai, dėl padarytos 300 Eur žalos 2016 m. liepos 11 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūną (b. l. 8), kuris jo pareiškimą perdavė Alytaus rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriui (b. l. 52). Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nariai 2016 m. liepos 13 d. atvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, apžiūrėjo vilkų papjautą avį ir surašė aktą Nr. ŽŪR31-19, kuriame nustatė padarytų nuostolių dydį (477.30 Eur), tačiau nurodė, jog pareiškėjo vardu ūkiniai gyvūnai (avys) neregistruotos, ganykla neaptverta (b. l. 48). 2016 m. liepos 13 d. komisijos posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. ŽŪ31-20 buvo vienbalsiai nutarta pritarti aktui ir nekompensuoti pareiškėjo patirtos žalos, konstatavus, kad pareiškėjas netaikė pagrįstų prevencinių priemonių ūkiniams gyvuliams (avims) nuo vilkų apsaugoti (b. l. 47). 2016 m. liepos 18 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“ pareiškėjas buvo informuotas, kad parama jam nepriklauso (b. l. 50). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą Alytaus rajono savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (3.35)K48-25 jo skundą atmetė (b. l. 26-28).
Administracinių ginčų komisijos įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijos įstatymas 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 straipsnis). Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui ( 21 straipsnis).
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad kvietimą į Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdį jis gavo tik 2016 m. rugsėjo 23 d., tuo tarpu komisija skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2016 m. rugsėjo 16 d. Teigia, kad dėl nurodytos aplinkybės jis negalėjo pateikti komisijos prašomų ir jo paties turimų rašytinių įrodymų, be to, tokiu būdu jam buvo atimta galimybė įgyvendinti jo teises ir dalyvaujant posėdyje tinkamai apsiginti. Taigi pareiškėjas minėta aplinkybe ir padarytu procesinės teisės normos pažeidimu grindžia savo skunde keliamus reikalavimus.
Administracinių ginčų komisijos įstatymo 16 str. reglamentuota skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad skundo nagrinėjimas administracinių ginčų komisijoje pareiškėjui nedalyvaujant galimas tik tuo atveju, kai jam žinoma apie posėdžio vietą bei laiką.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir komisijos sprendimas priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d. jam nedalyvaujant. Nors Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (3.35)K48-23 informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo vietą bei laiką, taip pat prašė pakartotinai pateikti visų dokumentų, susijusius su nagrinėjamu skundu, kopijas, nuotraukas ir nuosavybės dokumentus, patvirtinančius, jog papjautos avys buvo jo ir kad jam priklauso laikų veislės sarginiai šunys (b. l. 15), tačiau pareiškėjo pateikta voko kopija patvirtina, jog šis raštas jam buvo įteiktas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 16), t. y. jau įvykus komisijos posėdžiui. Taigi skundas išnagrinėtas pareiškėjui apie bylos skundo nagrinėjimo laiką tinkamai nepranešus.
Darytina išvada, kad Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija, neturėdama jokių duomenų apie pranešimo dėl posėdžio vietos ir laiko tinkamą įteikimą pareiškėjui, neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo skundo jam nedalyvaujant, o tai padariusi, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam bei jo teisę į teisingą skundo nagrinėjimą.
Kadangi komisija pažeidė Administracinių ginčų komisijos įstatyme reglamentuotas procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos, kuria pareiškėjas grindžia savo skundą, galėjo būti neteisingai išspręstas jo skundas, todėl skundžiamas 2016 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas Nr. (3.35)K48-25 naikintinas, o M. K. skundas perduotinas Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo. Dėl administracinių ginčų komisijos padaryto esminio procesinės teisės normos pažeidimo panaikinus sprendimą, kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neanalizuotini.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 18 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (3.7)K26-2274 „Dėl patirtos žalos“, kuriuo pareiškėjas tebuvo informuotas apie Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos priimtą sprendimą, jo apskundimo tvarką ir kuris savo esme bei turiniu yra informacinio pobūdžio (b. l. 50). Teismo vertinimu, 2016 m. liepos 13 d. Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. ŽŲ31-20 įformintas sprendimas, kuriuo buvo pritarta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui Nr. ŽŪ31-19 ir nutarta nekompensuoti M. K. patirtos žalos dėl pagrįstų prevencinių priemonių netaikymo (b. l. 47), sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir yra ginčo dalykas.
Apibendrinus tai, kad išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. (3.35)K48-25, perduodant M. K. skundą Alytaus rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.