Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-670-251/2014, kuria atsisakyta pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. J. ir D. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė iškelti jų atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi S. K..

Nurodė, kad jie yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota 1996-11-23), augina 3 nepilnamečius vaikus ir yra nemokūs, nes negali kreditoriams įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėjo ir kurių bendra suma viršija 25 minimalias mėnesines algas. Nurodė, kad santuokos metu pareiškėjo V. J. vardu 2005-11-07 buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – l/4 dalis trejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie 2005-11-25 buvo įkeisti AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB). Žemės sklypai buvo įkeisti bankui pagal 2007-02-22 susitarimą dėl tarp pareiškėjo ir AB bankas „Hansabankas“ 2005-11-22 sudarytos Kredito sutarties dėl 660 000,00 Lt kredito, kuris buvo paimtas atsiskaitymui už nurodyto nekilnojamojo turto - trijų žemės sklypų pirkimą. Už kredito savalaikį grąžinimą iki 2010-11-22, pareiškėja D. J. 2005-11-22 sudarė su banku Laidavimo sutartį. Pareiškėjų duomenimis bankui „Swedbank“, AB negrąžinta skola pagal 2005-11-22 Kredito sutartį 2013-09-20 datai sudaro 766 879,82 litų ir gali būti nukreipta tiek į skolininką V. J., tiek į laiduotoją D. J.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje (Nr. 2-10403-820/2010) 2010-08-26 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį ir iš atsakovų V. J. ir D. J. priteisė solidariai 63 408,02 Lt skolą už negrąžintą vartojimo kreditą, 9 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžinto kredito sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir po 951,00 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo. Pagal antstolio R. V. 2010-09-29 Raginimą įvykdyti sprendimą, pareiškėjų skola „Swedbank“, AB sudaro bendrą 64 359,02 Lt sumą. Pagal antstolio R. V. 2013-09-20 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą pareiškėjų skola antstoliui sudaro 1604 Lt. Pareiškėjui teko laiduoti AB SEB bankui pasirašant 2007-03-29 Laidavimo sutartį Nr. 15-02-36/07, kuria buvo laiduojama už 2 500 000 Lt savalaikį kredito grąžinimą, kuris buvo suteiktas UAB „Neo domus“ (dabar bankrutavusi), kurios akcininku buvo pareiškėjas V. J.. Pareiškėjai D. J. teko laiduoti su AB SEB banku pasirašant 2007-12-22 Susitarimą dėl 2007-03-29 Laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo laiduojama už 2 500 000 Lt savalaikį kredito grąžinimą, kuris buvo suteiktas UAB „Neo domus“. Kreditoriaus AB SEB banko 2500000 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Neo domus“ bankroto byloje galimai iki šiol nebuvo tenkintas ir jo išieškojimas gali būti nukreiptas į laiduotojus, t.y. pareiškėjus. Pagal antstolio R. V. 2011-10-12 patvarkymą areštuoti lėšas, pareiškėjos skola „Swedbank“, AB sudaro bendrą 76714,86 Lt sumą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-09 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5431-592/2009 išnagrinėtas pareiškėjos kreditoriaus sutuoktinio V. J. 2009-03-05 pareiškimas dėl išlaikymo priteisimo ir nutarta išieškoti iš skolininkės D. J.: sūnui M. J. išlaikyti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės; sūnui K. J. išlaikyti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės; sūnui A. J. išlaikyti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės. Vaikų išlaikymo įsiskolinimas 2009-11-30 datai sudarė 27000,00 Lt sumą. Šiai dienai įsiskolinimas nėra padengtas. Iš pareiškėjos darbo užmokesčio, dirbančios (duomenys neskelbtini), kas mėnesį išskaičiuojama tik 3000,00 Lt vaikų išlaikymui, nes 27 000,00 Lt skolos padengimui nepakanka pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjos sutuoktinis V. J. įrašomas į D. J. kreditorių sąrašą su 27 000,00 Lt suma. V. J. pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma 2013 m. gruodžio 10 dienai sudaro 3 332 842,84 Lt, o D. J. pradelsti įsiskolinimai tai pačiai datai sudaro 3 370 594,68 Lt.

Nurodė, kad pareiškėjams - sutuoktiniams ir jų išlaikomiems asmenims (vaikams), tai yra penkių asmenų šeimai, kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 4000 litų, kurią sudaro: 3000,00 Lt dydžio Vilniaus 2 apylinkės teismo 2009-03-09 teismo įsakymu iš pareiškėjos darbo užmokesčio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos pareiškėjų vaikams po 1000,00 Lt kiekvienam; apie 500,00 Lt pareiškėjų maistui, drabužiams ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti; apie 500,00 Lt apmokėti gyvenamojo būsto priskaičiuotus mokesčius už komunalinius patarnavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinę pareiškėjų būklę FABĮ 2 str. 2 dalies pagrindu, padarė nepagrįstą išvadą, kad D. J. gaunamos pajamos yra pakankamos, o V. J. ėmė ieškoti geriau apmokamo darbo. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė, kokio dydžio būtų įsiskolinimas, atskaičius turimo nekilnojamojo turto bei akcijų vertę. Teigia, kad V. J. ir D. J. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimo įvykdymo terminas yra suėjęs: pareiškėjo V. J. kreditoriui „Svvedbank“, AB negrąžinta skola pagal 2005-11-22 kredito sutartį sudaro 766 879,82 Lt; pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą antstolio R. V. išieškoma kreditoriui „Swedbank“, AB suma pagal 2010-09-29 Raginimą yra 64 359,02 Lt („Swedbank“, AB 2014-02-20 atsiliepime nurodė, kad skola 930463,31 Lt dydžio); vykdymo išlaidų skola antstoliui R. V. - 1604,00 Lt; laidavimu užtikrintas 2 500 000 Lt kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas bankrutavusiai UAB „Neo domus“, iš viso: 3 332 842,84 Lt (3432067,31 Lt).

Pareiškėjos D. J. skoliniai įsipareigojimai yra šie: laidavimu užtikrintas „Swedbank“ AB reikalavimas už 766 879,82 Lt; pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą antstolio R. V. išieškoma kreditoriui „Swedbank“, AB suma pagal 2011-10-12 patvarkymą areštuoti lėšas – 76714,86 Lt („Swedbank“, AB 2014-02-20 atsiliepime nurodė, kad skola 930463,31 Lt dydžio); laidavimu užtikrintas 2 500 000 Lt kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas bankrutavusiai UAB „Neo domus“; pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-09 įsakymą vaikų išlaikymo įsiskolinimas 2009-11-30 kreditoriui V. J. – 27 000 Lt, iš viso: 3 370 594,68 Lt (34577463,31 Lt).

2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktinių turimo nekilnojamojo turto vertė 171000 Lt, kurio 1/4 dalis priklauso pareiškėjams, todėl pareiškėjams priklausančios nekilnojamojo turto 1/4 dalies vertė 42 700 Lt. Taip pat pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2500 vnt. bankrutavusios UAB „Neo domus“ akcijų, kurių vertė nenustatyta. Teigia, kad turtą realizavus, pradelstų įsipareigojimų suma ženkliai viršys FABĮ 2 str. 2 dalyje nustatytą pradelstų įsipareigojimų sumą.

3. Pareiškėjos D. J. pajamos (darbo užmokestis) per mėnesį (darbo užmokestis) – 6000 Lt, o atskaičius mokesčius, - vidutiniškai 4700 Lt; pareiškėjo V. J. pajamos per mėnesį (darbo užmokestis) nuo 2014-03-01 yra 850 Lt, o atskaičius mokesčius vidutiniškai 700 Lt. Todėl tokios apimties pareiškėjų pajamos nelaikytinos pakankamomis ar didelėmis, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus ir būtų galima pripažinti pareiškėjus esant mokiais. Pareiškėjų gaunamos pajamos bei tai, kad pareiškėjas V. J. ieško geriau apmokamo darbo, tėra prielaida jo finansinei situacijai pasikeisti, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad per protingą terminą pareiškėjai įvykdys skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjų skaičiavimu, pardavus nekilnojamąjį turtą už įvertinimo 171 000 Lt sumą, iš pareiškėjams tenkančių 1400 Lt dydžio mėnesinių pajamų įsipareigojimų kreditoriams „Swedbank“, AB, SEB bankas dengimas užtruktų 194 metus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjų galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus yra paremta neobjektyviais duomenimis ir visiškai nepagrįsta.

1. Šiaulių apylinkės teismui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos D. J. sąžiningumo, o būtent faktas, kad ji, šeimai esant sudėtingoje situacijoje, nesikreipė dėl išlaikymo vaikams sumažinimo (išlaikymas sudaro 3000,00 Lt), neginčijo išlaikymo sumos. Išlaikymo įsiskolinimo faktas pareiškėjams bendrai gyvenant šeimoje ir bendrai vedant ūkį taip pat rodo daugiau tikėtinu buvus pareiškėjų nesąžiningumo faktą.

2. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai yra darbingi, pareiškėjos D. J. atlyginimas pakankamai didelis, o pareiškėjas V. J. bylai įpusėjus teisme ėmė ieškotis geriau apmokamo darbo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų būklė neatitinka nurodytosios FABĮ 2 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;

2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąžiningumo sąlygos.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti CK 6.67 straipsnyje. Bendroji sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Šiuo atveju pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų kreditoriniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjų D. J. ir V. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka (t. 1, b. l. 11). Pareiškėjai augina tris nepilnamečius vaikus: 17 metų dvynukus M. ir K. bei 12 metų sūnų A. (t. 1, b. l. 12-14). Duomenų, kad pareiškėjų santuoka būtų nutraukta, nėra.

P. V. J. buvo UAB „Neo domus“ akcininkas, tačiau įmonei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir AB SEB banko 4 975 759,56 Lt kreditoriniai reikalavimai (t. 1, b. l. 72-75). P. V. J. 2009-03-05 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo iš sutuoktinės (pareiškėjos) D. J. (t. 1, b. l. 154); pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. įsakymu buvo patenkintas - iš pareiškėjos D. J. kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiant po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 155). Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi į teismą todėl, kad šeimai susidūrus su rimtomis finansinėmis problemomis, kilo nesutarimai, sutuoktiniai ketino nutraukti santuoką, o D. J. atsisakė teikti lėšas šeimai. Todėl, pareiškėjų manymu, faktas, kad pareiškėja D. J. nesikreipė dėl priteistos išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas, kaip įrodantis pareiškėjos D. J. nesąžiningumą, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjų argumentus pripažįsta nepagristais ir sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu, patvirtina ne tik pareiškėjos D. J., bet ir pareiškėjo V. J. nesąžiningumą, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad, apeliantų teigimu, sutuoktiniams ketinant nutraukti santuoką pareiškėjas V. J. 2009-03-05 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo iš sutuoktinės, jau 2009 m. gegužės 22 d. abu pareiškėjai su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį, kai suteikto kredito suma yra net 77949,52 Lt, o jo paskirtis - pagal sutartį Nr. 07-055558-VA suteikto kredito grąžinimui (t. 1, b. l. 158). Akivaizdu, kad jei sutuoktiniai iš tikro būtų ketinę nutraukti santuoką, naujų bendrų kreditorinių įsipareigojimų nebūtų prisiėmę, juolab, kad tai sąlygoją jų solidarią atsakomybę. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad pareiškėjas V. J. nėra pateikęs įrodymų, jog būtų kreipiąsis į antstolį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš pareiškėjos D. J., nors abu pareiškėjai nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas yra net 27 000 Lt, o pareiškėjas V. J. yra pareiškėjos D. J. kreditorius (t. 1, b. l. 94). Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad neaišku, kokiu būdu tas įsiskolinimas susidarė, jei šeima gyvena santuokoje, tuo pačiu adresu, bendrai augina vaikus, jais rūpinasi, bendrai apskaičiavo, kiek lėšų reikia 5 asmenų šeimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjų veiksmai, t.y. sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nesąžiningu kreditorių atžvilgiu pripažintinas pareiškėjo V. J. suinteresuotumas ilgą laiką dirbti įmonėje, kurioje jo gaunamas darbo užmokestis nuo pat įsidarbinimo, t.y. nuo 2010-03-30 iki 2013-09-20, buvo labai mažas, t. y. 400 Lt, (t. 1, b. l. 18, 19-20), kai jo įsipareigojimai kreditoriams yra labai dideli, nes tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pateikė įrodymus, kad nuo 2014-03-01 jo gaunamas darbo užmokestis yra 850 Lt, kas sudaro apie 700 Lt į rankas, nors (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas V. J. dirba direktoriaus pareigose (t. 2, b. l. 53). Tai suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas V. J., būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedėjo realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, ieškodamas geriau apmokamo darbo, nes darbo biržoje jis įregistruotas tik 2014 m. balandžio 3 d., t. y. jau po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai V. J. ir D. J. FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningi fiziniai asmenys, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Juolab, kad pareiškėja D. J. yra dirbanti, jos priskaičiuotas darbo užmokestis viršija 6000 Lt (t. 1, b. l. 30), todėl jos pajamos pakankamos vykdyti skoliniams įsipareigojimams.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.