- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2FB-670-251/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08847-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- V. J., D. J.
- Trečiasis asmuo
- Bankrutavusios UAB „Neo domus“
- Advokatai
- Laima Markevičienė
nedalyvaujant tretiesiems asmenims Bankrutavusios UAB „Neo domus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ atstovui, D. K., O. K., A. J., N. J., AB Swedbank atstovui, AB SEB banko atstovui, antstoliui R. V.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų V. J. ir D. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. J. ir D. J. kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo. Nurodė, kad jie yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota 1996-11-23), augina 3 nepilnamečius vaikus ir yra nemokūs, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo ir kurių bendra suma viršija 25 minimalias mėnesines algas. Nurodė, kad santuokos metu, pareiškėjo V. J. vardu 2005-11-07 buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – l/4 dalis trejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie 2005-11-25 buvo įkeisti AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB). Žemės sklypai buvo įkeisti bankui pagal 2007-02-22 susitarimą dėl tarp pareiškėjo ir AB bankas „Hansabankas“ 2005-11-22 sudarytos Kredito sutarties dėl 660000,00 Lt kredito, kuris buvo paimtas atsiskaitymui už nurodyto nekilnojamojo turto - trejų žemės sklypų pirkimą, už kredito savalaikį grąžinimą iki 2010-11-22, pareiškėja D. J. 2005-11-22 sudarė su banku Laidavimo sutartį. Pareiškėjų duomenimis „Swedbank“, AB negrąžinta skola pagal 2005-11-22 kredito sutartį 2013-09-20 datai sudaro 766879,82 Lt sumą ir gali būti nukreipta tiek į V. J., tiek į laiduotoją D. J.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10403-820/2010 2010-08-26 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams V. J. ir D. J. ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 63408,02 Lt skolą už negrąžintą vartojimo kreditą, 9 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžinto kredito sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir po 951,00 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo. Pagal antstolio R. V. 2010-09-29 Raginimą įvykdyti sprendimą, pareiškėjo skola „Swedbank“, AB sudaro bendrą 64359,02 Lt sumą. Pagal antstolio R. V. 2013-09-20 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą pareiškėjo skola antstoliui sudaro 1604,00 Lt sumą. Pareiškėjui teko laiduoti AB SEB bankas pasirašant 2007-03-29 Laidavimo sutartį Nr. 15-02-36/07, kuria buvo laiduojama už 2500000,00 Lt savalaikį kredito grąžinimą kuris buvo suteiktas UAB „Neo domus“ (dabar bankrutavusi), kurios akcininku buvo pareiškėjas. Pareiškėjai D. J. teko laiduoti, AB SEB bankas pasirašant 2007-12-22 Susitarimą dėl 2007-03-29 Laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo laiduojama už 2500000,00 Lt savalaikį kredito grąžinimą, kuris buvo suteiktas UAB „Neo domus“ .Kreditoriaus AB SEB bankas 2500000,00 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Neo domus“ bankroto byloje galimai iki šiol nebuvo tenkintas ir jo išieškojimas gali būti nukreiptas į laiduotojus – pareiškėjus. Pagal antstolio R. V. 2011-10-12 patvarkymą areštuoti lėšas, pareiškėjos skola „Swedbank“, AB sudaro bendrą 76714,86 Lt sumą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-09 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5431-592/2009 išnagrinėtas pareiškėjos kreditoriaus sutuoktinio V. J. 2009-03-05 pareiškimas dėl išlaikymo priteisimo ir nutarta išieškoti iš skolininkės D. J.: sūnui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės; sūnui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės; sūnui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės. Vaikų išlaikymo įsiskolinimas 2009-11-30 datai sudarė 27000,00 Lt sumą. Šiai dienai įsiskolinimas nėra padengtas. Iš pareiškėjos darbo užmokesčio, dirbančios UAB „Carat“, kas mėnesį išskaičiuojama tik 3000,00 Lt vaikų išlaikymui, nes 27000,00 Lt skolos padengimui nepakanka pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjos sutuoktinis V. J. įrašomas į D. J. kreditorių sąrašą su 27000,00 Lt suma. V. J. pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma 2013-12-10 dienai sudaro 3332842,84 Lt. D. J. pradelsti įsiskolinimai tai pačiai datai sudaro 3370594,68 Lt.
Pareiškėjai paaiškino, kad apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir tenkinti kreditorių reikalavimus, vykdant pareiškėjų bankroto procedūras, numatoma iš abiejų pareiškėjų darbo užmokesčio, iš parduoto pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad pareiškėjams - sutuoktiniams ir jų išlaikomiems asmenims (vaikams), tai yra penkių asmenų šeimai, kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 4000,00 Lt suma, kurią sudaro: 3000,00 Lt dydžio Vilniaus 2 apylinkės teismo 2009-03-09 teismo įsakymu iš pareiškėjos darbo užmokesčio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos pareiškėjų vaikams, tai yra po 1000,00 Lt kiekvienam sūnui: M. J., K. J. ir A. J.; apie 500,00 Lt pareiškėjų maistui, drabužiams ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti; apie 500,00 Lt apmokėti gyvenamojo būsto priskaičiuotus mokesčius už komunalinius patarnavimus. Prašo iškelti pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Sergejų Kononenko (Sergej Kononenko), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 84 c.
Trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Neo domus“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 123 str. 4 d.), atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą teismas negavo.
Atsiliepimas
Tretiesiems asmenims D. K., O. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimą nepateikta.
Tretieji asmenys A. J. ir N. J. teismui raštu nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant (2 t. 17 b. l.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, kreditorius Swedbank, AB pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad 2014-02-20 pareiškėjų skola pagal 2005-11-22 Kredito sutartį Nr. 05-078750-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir 2009-05-22 kredito sutartį Nr.09-042126-VA yra 930463,31 Lt dydžio. Pareiškėjai nenurodo jų turimo nekilnojamojo turto vertės, prie pareiškimo nėra pridėta jokių nekilnojamojo turto vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl šioje stadijoje neįmanoma tiksliai įvertinti pareiškėjų turtinės būklės ir jų gebėjimo vykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Tik pareiškėjams pateikus nepriklausomų turto vertintojų parengtą pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir palyginus jiems priklausančio turto vertę, gaunamų pajamų sumas su skoliniais įsipareigojimais, būtų galima daryti išvadas apie jų gebėjimus teisingomis ir sąžiningomis sąlygomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kreditorius daro išvadą, kad konstatuoti pareiškėjų nemokumą šiai dienai duomenų nepakanka. „Swedbank“, AB nuomone, vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus būtina tiksliai nustatyti tokio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį bei turimo turto masę, į kurią įeina tiek jo turimos materialinės vertybės, tiek gaunamos pajamos ir kitas turtas. Nes jei fizinio asmens turto masė yra didesnė ar panašaus dydžio, kaip prisiimti finansiniai įsipareigojimai, nebūtų galima daryti išvados, kad asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Netgi tuo atveju, jei asmens skoliniai įsipareigojimai didesni, nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai taip pat reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad teismui konstatavus, kad V. J. ir D. J. keltina bankroto byla administratoriumi prašo paskirti UAB „Ritava“, juridinio asmens kodas 302545835, leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas Nr.191 (2 t., 19-22 b. l.).
Tretysis asmuo, kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad pareiškėjų V. J. ir D. J., kaip fizinių asmenų, įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankas yra susidarę pagal 2007-03-29 laidavimo sutartį Nr. 15-02-36/07 su visais pakeitimais bei papildymais, kuria pareiškėjai laiduoja už kredito gavėją UAB „Neo domus“ ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti kreditoriui AB SEB bankas už kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis Nr. 1560706010095-21, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. UAB „Neo domus“ 2009-04-30 iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus AB SEB bankas patvirtintas kreditorinis reikalavimas šio atsiliepimo pateikimo dienai sudaro 4487786,81 Lt. Pareiškėjai V. J. ir D. J. kaip solidarūs bendraskoliai, 2007-03-29 laidavimo sutartimi Nr. 15-02-36/07 yra įsipareigoję įvykdyti kredito gavėjo UAB „Neo domus“ neįvykdytus įsipareigojimus 2500000,00 Lt sumoje. Taip pat atkreipė teismo bei kitų kreditorių dėmesį į tai, kad minėtas 2500000,00 Lt įsipareigojimas yra dalinamas septyniems solidariems skolininkams (V. J., D. J., D. K., O. K., A. J., N. J., UAB „Neo domus“). Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra (2 t., 1-2 b. l.).
Tretysis asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad dirba puse etato dabartinėje darbovietėje ir yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Papildomai paaiškino, kad sudėtinga šeimos situacija susidarė dėl 2009 metais įvykusio ekonominio sunkmečio. Anksčiau vertėsi individualių namų statyba, tačiau dėl sunkmečio kritus turto vertei nebėra galimybių turto parduoti, atiduoti kreditų. Kai pirko sklypus dirbo UAB „Neo domus“, buvo ir yra šios įmonės akcininkas, gaudavo apie 5000,00 Lt atlyginimo. 2009 metais ėmė vartojimo kreditą, kad užbaigtų UAB „Neo domus“ statybos objektus. Finansinės bėdos prasidėjo 2008-2009 metais. Pusę etato dirba nuo 2010 metų. Kol turėjo pakankamai pinigų, vykdė įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, įmokų nebemoka nuo 2010 metų. Skolas ketina grąžinti iš atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad buvo laiduotoja vyro ir vyro įmonės skoloms. Kiek tiksliai yra skoloje kreditoriams nežino. Šeima tų pinigų nematė, visi pinigai iš bankų buvo skirti vyro verslo reikalams. Vyras, kol sekėsi verslas, prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Laidavo, nes to prašė vyras, laiduojant tiksliai nesuvokė ant ko pasirašo. Vaikų išlaikymui priteistos lėšos buvo jai staigmena, tuo metu vyko pykčiai šeimoje, ketino skirtis su V. J..
Pareiškėjų atstovė advokatė L. Markevičienė palaikė pareiškėjų pareiškimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė atsispindi antstolio patvarkyme. Pareiškėjui V. J. nuo 2014-03-01 darbo užmokestis yra 850,00 Lt per mėnesį. Pareiškėjas V. J. šiuo metu registruotas darbo biržoje. Apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir tenkinti kreditorių reikalavimus bus galima iš abiejų pareiškėjų darbo užmokesčių, nekilnojamojo turto – ¼ trejų žemės sklypų, įkeistų bankui.
Byloje pateiktas antstolio R. Vasiliausko 2014-02-03 Patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo, iš kurio matyti, kad remiantis UAB korporacijos „Matininkai“ 2013-07-29 atliktu nepriklausomu turto vertinimu, antstolis žemės sklypus įvertino tokiomis sumomis: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.7963 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė 79000,00 Lt; žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.4992 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė – 70000,00 Lt; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7103 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė 22000,00 Lt (2 t. 34-35 b. l.).
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, Bankrutavusios UAB „Neo domus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ atstovui, D. K., O. K., A. J., N. J., Swedbank, AB atstovui, AB SEB banko atstovui, antstoliui R. V. apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010). Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, vadovaujamasi minėtais kasacinio teismo praktikos suformuotais aiškinimais.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio l dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimo santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pirma, FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. pagrindu įvertinus pareiškėjų būklę pagal FABĮ 2 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA. Tačiau FABĮ 2 str. 2 d. taip pat nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis ne tik turi įsipareigojimų, kurie viršija 25 MMA ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, bet ir negali šių įsipareigojimų įvykdyti. Vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus būtina tiksliai nustatyti tokio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį bei turimo turto masę, į kurią įeina tiek jo turimos materialinės vertybės, tiek gaunamos pajamos ir kitas turtas. Nes jei fizinio asmens turto masė yra didesnė ar panašaus dydžio, kaip prisiimti finansiniai įsipareigojimai, nebūtų galima daryti išvados, kad asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Netgi tuo atveju, jei asmens skoliniai įsipareigojimai didesni, nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai taip pat reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir turimo skolinio įsipareigojimo santykiu, tačiau pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, vertybiniai popieriai, kt. (FABĮ 4 str.). Taigi, pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė, kaip nurodė pareiškėjai 16701,00 Lt (1 t., 41 b. l.); iš antstolio R. Vasiliausko patvarkymo matyti, kad turto – trijų žemės sklypų vertė nustatyta 171000,00 Lt, pareiškėjams priklauso ¼ dalis žemės sklypų. Minėtas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Įkeisto turto vertė neviršija įsipareigojimų bankui, tačiau teismas pripažįsta pagrįstais kreditoriaus argumentus, kad net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra pakankamos, pareiškėjas ėmė ieškoti geriau apmokamo darbo.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
LR CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. J. nuo 2010-03-29 yra UAB „Beta sistemos“ (buvęs pavadinimas UAB „Aptvėrimų sistemos“) direktorius, jo alga nuo pat darbo įmonėje pradžios buvo apie 400,00 Lt (1 t. 18-20 b. l.), teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad atlyginimas pakilo ir kitą mėnesį jo alga bus virš 700,00 Lt į rankas. Visiškai neaiškus pareiškėjo suinteresuotumas ilgą laiką dirbti įmonėje, kurioje vieno mėnesio atlyginimas eilę metų yra toks mažas, o įsipareigojimai kreditoriams dideli. Pareiškėjos atlyginimas viršija 6000,00 Lt, iš atlyginimo kas mėnesį išskaičiuojama po 3000,00 Lt vaikų, kuriuos sutuoktiniai augina bendrai santuokoje, išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimas sutuoktiniui V. J. 27000,00 Lt. Neaišku kokiu būdu tas įsiskolinimas susidarė, jei šeima gyvena santuokoje, tuo pačiu adresu, bendrai augina vaikus, jai rūpinasi, bendrai paskaičiavo kiek lėšų reikia 5 asmenų šeimai. Taip pat nėra aišku, kodėl, esant sudėtingai finansinei situacijai šeimoje, nebuvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, buvimas darbo biržos įskaitoje rodo, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų atsiradusiems finansiniams sunkumams spręsti. Teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka. Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su kredito davėjais būtų bandęs ieškoti šalims priimtiną sprendimo būdą. Pažymėtina tai, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyviais veiksmais bandęs spręsti įskolinimo problemas, aktyviai ieškojęs darbo dar iki kreipimosi į teismą, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepateikta. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau buvo įsiregistravęs darbo biržoje ir vėl joje įsiregistravo bylą nagrinėjant teisme, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo susirasti darbo. Tokie pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, rodo, jog pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja D. J. gauna pakankamas pajamas vykdyti skoliniams įsipareigojimams. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos D. J. sąžiningumo, o būtent faktas, kad ji, šeimai esant sudėtingoje finansinėje situacijoje nesikreipė dėl išlaikymo vaikams sumažinimo, neginčijo prašomos išlaikymo sumos. Išlaikymo įsiskolinimo faktas pareiškėjams bendrai gyvenant šeimoje ir bendrai vedant ūkį taip pat rodo daugiau tikėtinu buvus pareiškėjų nesąžiningumo faktą, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad galimai pareiškėjai neturi visos išieškomos sumos (manytina, jog priešingu atveju įsipareigojimai būtų vykdomi), tačiau kokio dydžio būtų įsiskolinimas atskaičius turimo nekilnojamojo turto, akcijų vertę, – pareiškėjai nepagrindė, pareiškėjai yra darbingi, pareiškėjos atlyginimas pakankamai didelis, o V. J. bylai įpusėjus teisme ėmė ieškotis kito geriau apmokamo darbo, darytina išvada, kad pareiškėjų būklė neatitinka nurodytosios FABĮ 2 str. 2 d. Taip pat pažymėtina, kad skoliniai įsipareigojimai bankams (AB SEB bankui -7 laiduotojai, Swedbank, AB 5 asmenys) yra bendri su kitais trečiaisiais asmenimis, todėl traktuoti, kad pareiškėjų skolos yra tokio dydžio, kokias nurodė pareiškime, negalima.
Taip pat teismas pažymi, kad fizinio asmens mokumo atkūrimas nėra šio įstatymo vienintelė paskirtis. Būtina atsižvelgti į FABĮ 1 str. nustatytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planai siejami su galimybe parduoti pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta hipoteka prievolės kreditoriams (bankams) vykdymui užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad iki priverstinio išieškojimo veiksmų buvo svarstomas toks skolos grąžinimo variantas ir bankams apie tai buvo pranešta. Taip pat prie duomenų apie numatomas gauti pajamas pareiškėjai nurodė savo darbo užmokestį (pareiškėjo apie 700,00 Lt, pareiškėjos – apie 6000,00 Lt). Įvertinus pareiškėjų mokumo atkūrimo planus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjai galbūt kada nors ir pradėtų atkurti savo mokumą, tačiau nenustatyta, kad patenkinus jų reikalavimus skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bus teisingai užtikrinta. Be to, pažymėtina, jog netgi tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškimą ir iškeltų pareiškėjams bankroto bylą, hipotekos kreditorius vis tiek turės pirmumo teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyks – perduoti šį turtą jo nuosavybėn; įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą (FABĮ 29 str. 1 d.). Taigi, bet kuriuo atveju kreditorius bankas „Swedbank“, AB turi pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.
Fizinių asmenų bankroto procedūra negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.
Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 1 p.).
Iš pareiškėjų V. J. ir D. J. procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti kelti V. J. ir D. J. bankroto bylą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.