- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-312-875/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Nijolė Matuzevičienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. Š.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, D. Š. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. Š. paskirta galutinė subendrinta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės nuosavybėn konfiskuojant mopedą „P. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Š. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. liepos 10 d. 20.13 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo kelių transporto priemonę – mopedą „P. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. liepos 10 d. 20.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0241, nustatytas 2,39 promilės neblaivumas.
2. Be to, nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 10 d. laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 22.30 val. (duomenys neskelbtini), buto patalpose, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,32 prom. neblaivumas), kilusio konflikto metu tyčia sudavė kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas G. L., taip padarydamas žaizdą kairiajame paakyje, kairėje kaktos pusėje, ties kaire ausimi, ties dešinės rankos alkūne, ant dešinės rankos pirštų, kraujosruvą ties dešinės pusės raktikauliu, nosies sumušimą ir sukeldamas nukentėjusiajam G. L. fizinį skausmą, taip pat suduodamas ranka smūgį nukentėjusiajam G. L., sudavė vieną smūgį alkūne į veidą L. G., taip padarydamas viršutinės lūpos muštinę žaizdą (patinimas) bei kraujosruvą ir sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Š. gynėja advokatė V. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, sušvelninant nuteistajam D. Š. skirtą bausmę, pritaikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.1. Nurodo, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturėjo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 30 d. paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
3.2. Kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų apeliantas neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimą - prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pripažįsta kaltę visiškai, supranta, kad pasielgė blogai ir pasižada ateityje niekada nenusikalsti. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, o teismo išvada dėl to, kad jo atžvilgiu negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, yra nepagrįsta. Jei bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, praras darbą, negalės padėti senyvo amžiaus mamai pasirūpinti buitimi. Nesistengia išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, žalos neatlygino, nes nukentėjusieji nurodė, kad žala jiems nebuvo padaryta. Šie duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistojo D. Š. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, ribojančias nuteistojo elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, tokios priemonės bus pakankamai efektyvios ir nuteistasis bus pakankamai nubaustas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdyje nuteistojo D. Š. gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, jos vykdymą atidedant.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta tinkama.
8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą D. Š. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 8 mėnesius. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą D. Š. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 9 mėnesius. Bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, kurią taikant BK 64¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad D. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, dominuoja smurtiniai nusikaltimai pagal BK 140 straipsnį, taip teistas ir už analogiškus nusikalstamus veiksmus vairuojant neblaiviam (b. l. 156-168), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nėra, dominuoja kelių eismo taisyklių pažeidimai neturint teisės vairuoti (b. l. 186-188). Įvertina ir tai, kad D. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsituokęs, įrašytas psichinių ligų įskaitoje, dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų jis nedaro ir nesiekia gyventi dorai, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. Š. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes.
9. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam D. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų D. Š. bausmei individualizuoti vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.
10. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
11. Apygardos teismo vertinimu, pritariant apylinkės teismo padarytai išvadai, šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nors D. Š. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą pagrindžia tai, kad padaryti tyčiniai savo pobūdžiu pavojingi nusikaltimai žmonių sveikatai ir gyvybei, nebuvo atsitiktiniai, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, D. Š. nesistengia pakeisti, pasekmė. Toks nuteistojo elgesys privalo būti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes šiuo atveju būtina užkirsti kelią nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra tyčinė, vairuodamas kelių transporto priemonę – mopedą, būdamas neblaivus (nustatytas 2,39 promilės neblaivumas), D. Š. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Be to, svarbu ir tai, kad už nusikaltimų, numatytų tiek BK 140 straipsnyje tiek ir BK 281¹ straipsnyje padarymą, buvo paskirtos pačios griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir jos buvo nepakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padarytomis veikomis ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam D. Š. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
14. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nustatė nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, tiek aprašomojoje tiek ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyse nurodyta, kad bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau nurodyta BK 63 straipsnio 3 dalis, nors turėjo būti nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalis. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi būti ištaisytas šia nutartimi.
Dėl proceso išlaidų
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
16. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi D. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, į nuteistojo amžių ir tai, kad jis yra darbingas, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. Š..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalį ištaisyti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį.
Išieškoti iš nuteistojo D. Š. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.