- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-431-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00082-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos darbuotoju, teistas:
1) 2011 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2012 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams.2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista areštu 90 parų. 2013 m. balandžio 2 d. arešto bausmę atlikęs;
3) 2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 2018 m. balandžio 5 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį:
2019 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kumščiu į veido sritį savo broliui V. S., padarydamas nukentėjusiajam sužalojimą - veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sutrikdžiusį šeimos nario V. S. sveikatą.
Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. ir P. B. namuose šventė Naujuosius metus. Kartu buvo ir jo brolis V. S.. Jie vartojo alkoholį. Tarp kaltinamojo ir jo brolio kilo žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus V. S. nugriuvo virtuvėje ant stalo ir apsivertė. V. S. veidas buvo sužalotas, V. B. vedė jį nusiprausti. Po to V. S. išėjo namo. Po kurio laiko jis sugrįžo ir atsisėdo kambaryje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė ir dėl kokios priežasties, kaltinamasis nesuprato. Pareigūnai savo atvykimo priežasties jam nenurodė. Tvirtin, kad brolio V. S. nemušė, jis pats susižalojo griūdamas ant stalo. Ant kaltinamojo rankos buvo senas sužalojimas, kurį jis patyrė darbe prieš keletą dienų. Brolis ir sesuo jaučia pavydą V. S., todėl jį apkalba ir kaltina nebūtais dalykais.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. 2019 m. sausio 1 d., abu su broliu V. S. nuėjo pas P. B. ir V. B., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsinešė degtinės butelį ir jį išgėrė. P. B. jau buvo neblaivus, todėl netrukus nuėjo miegoti. V. S., būdamas neblaivus, darėsi agresyvus, ėmė kabinėtis prie V. S.. V. S. žodžiais jam atsikirto, todėl brolis supyko ir smogė jam stovinčiam ne mažiau kaip 6 kartus į veidą. V. S. nuo suduotų smūgių pargriuvus ant žemės, V. S. jam ne mažiau kaip du kartus spyrė į nugarą. V. S. pajuto stiptų fizinį skausmą, iš nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. V. S. trumpam užsidarė kitame kambaryje ir, palaukęs kol brolis apsiramino, išėjo į namus kviesti pagalbos. Su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, jį buvo palikęs namuose. Namuose pasiėmęs telefoną, V. S. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Grįžo prie B. namo ir laukė atvykstant pareigūnų lauke, į butą užėjęs nebuvo. Tik atvykus policijos pareigūnams kartu su jais nuėjo į X-tą butą. Pareigūnai pastebėjo, kad V. S. rankos krumpliai sužaloti. Prieš tai nukentėjusysis sužalojimų ant brolio rankų nematė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė V. S. į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir veido sumušimas.
Šiuos savo parodymus nukentėjusysis V. S. patvirtino akistatos su kaltinamuoju V. S. metu (b. l. 147-150).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G247/2019(03) konstatuota, kad V. S. buvo nustatytas veido sumušimas su nosies kaulų lūžimu. Sužalojimas padarytas paveikus V. S. nosies sritį kietu buku daiktu, galėjo gautis vieno traumuojančio poveikio pasekmėje. Neįtikima, kad nustatytą sužalojimą V. S. būtų patyręs griūdamas bei atsitrenkdamas. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - V. S. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 89).
Liudytojas policijos pareigūnas M. R. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 4 val. nakties, gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, smurtaujama artimoje aplinkoje. Pareigūnams atvykus į iškvietime nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini) laiptinės juos pasitiko nukentėjęs V. S.. Jo veidas buvo akivaizdžiai sužalotas, nosis ir lūpa kraujavo. Nukentėjęs paaiškino, kad švenčiant Naujuosius metus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė brolis V. S.. Nukentėjusysis nurodė butą, kuriame buvo sužalotas. Buto duris pareigūnams atidarė šeimininkas. Šiame bute buvo ir agresyviai nusiteikęs V. S.. Pastarasis pareigūnams paaiškino, kad brolio V. S. nemušė, tačiau jį išvarė iš buto, nes nebenorėjo kartu girtauti. Apžiūrėjus kaltinamojo rankas, ant dešinės rankos krumplių matėsi paviršinis kapiliarinis kraujavimas ir nežymus įdrėskimas. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti kaip ant jo rankos atsirado sužalojimas. Bute ant sienos matėsi kraujo dėmė. V. S. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, o nukentėjęs asmuo nuvežtas į ligoninę.
Liudytojas P. B. (asm. dok. P. B.) parodė, kad 2019 m. sausio 1 d, apie 2 val., pas jį į svečius atėjo kaltinamasis V. S. ir nukentėjęs V. S.. P. B. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl netrukus nuėjo miegoti. Su svečiais pasiliko jo brolis V. B.. Kas tą vakarą įvyko jo namuose, P. B. nematė ir negirdėjo. Pabudo tik atvykus policijos pareigūnams. Kartu su pareigūnais atvyko ir V. S.. Liudytojas nepastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas būtų sužalotas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad jo namuose įvyko muštynės. Kraujo pėdsakų savo namuose nematė. Vėliau jo brolis V. B. paaiškino, kad nukentėjusysis V. S. buvo nugriuvęs ant stalo, sulaužė kompiuterį. Daugiau apie šį įvykį brolis nieko nepasakojo. V. S. jam paaiškino, kad brolis Viktoras kažko pavydėjo ir tyčia iškvietė pareigūnus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo V. B. (asm. dok. V. B.), kuris teisiamojo posėdžio metu yra miręs, parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 2 val., pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atėjo V. S. ir V. S.. Jie atėjo jau būdami neblaivūs. V. B. brolis P. B., atėjus svečiams, nuėjo miegoti. V. B. kartu su V. ir V. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis visą laiką buvo kartu su V. ir V., todėl gali užtikrinti, kad V. prieš V. nesmurtavo ir smūgių savo broliui nesudavė. Liudytojas matė, kad V. pats krito veidu ant stalo, sulaužė kompiuterį. V.. B. padėjo V. atsistoti, nuvedė jį į vonią apsiprausti, kadangi jo veidas kraujavo. Po to V. S. išėjo. Po to V. S. grįžo į butą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Tą vakarą V. B. buvo neblaivus, tačiau gerai prisimena, kad V. S. susižalojo pats (b. l. 39-41).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog smurtą patyręs V. S. nurodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp V. S. ir V. S.. V. S. „iš rankos“ trenkė V. S. į veidą ir po smūgio išmetė jį iš buto į laiptinę. V. S. veide pareigūnai mato ir aprašo kraujuojančią žaizdą ir lūpos patinimą. Smurtu įtariamas V. S. agresyvus, ant jo rankos pareigūnai mato ir aprašo sužalojimą. V. S. atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 7-10).
Skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams, buto duris atidaro P. B.. Už jo nugaros stovi V. S.. Kartu su pareigūnais atvykęs V. S. pirštu rodo į V. S. ir sako: „tai jis“. Pareigūnai klausia V. S., kas įvyko. V. S. jiems atsako, kad brolis pats krito. Pareigūnai prašo V. S. parodyti rankas, jas apžiūri. Ant V. S. rankos matomas sužalojimas. V. S. aiškina kad jo brolis V. ėjo namo ir nukrito laiptais. Vyras, apsirengęs juoda striuke, sako, kad V. nekaltas, nes V. jį pats puolė. Pareigūnai nukentėjusio V. S. prašo parodyti vietą, kurioje jis buvo sužalotas. V. S. palydi pareigūnus į virtuvę. Virtuvėje ant sienos stebima dėmė, panaši į kraujo dėmę. Pareigūnai klausia, kaip atsirado ši dėmė. V. S. nieko neatsako (b. l. 60-62).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, jog 2019 m. sausio 2 d. apžiūrėjus V. S. rankas, ant jo dešinės rankos, krumplių srityje, stebima žaizda (b. l. 125-129).
Garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, apžiūros protokole užfiksuota, jog 2019 m. sausio 1 d., 3.57 val., bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas tokio turinio V. S. pranešimas :
V. S.: mane brolis sumušė. Galima greitąją ir policiją?
BPC darbuotojas: „Klaipėda?“. Kokia gatvė?“;
V. S.: „ (duomenys neskelbtini), butas X. Aš ten lauksiu“.
V. S.: „Sumušė mane“;
BPC darbuotoja: „kas? Brolis?“.
V. S.: „Taip“.
BPC darbuotoja: „Kurią vietą sumušė?“;
V. S.: „Dantis išmušė visus, visas kraujuotas esu. Yra teistas ne vieną kartą už tą patį dalyką“.
BPC darbuotoja: „Jūsų vardas ir pavardė“.
V. S.: „V. S.“. „Galima kuo greičiau“.
(b. l. 67-69).
Policijos registruojamų įvykių žurnalo išraše užfiksuota, jog 2019 m. sausio 1 d., 8 val. 40 min., gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimas apie tai, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 04:49 val. GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris medikams paaiškino, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 04:00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sumušė brolis. Nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, nosies kaulo lūžis, gydosi ambulatoriškai (b. l. 55-56).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. S. 2019 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), tyčia smogė kumščiu į savo broliui V. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu, t. y. nesunkiai sužalojo šeimos narį. Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir tvirtino, jog brolis V. S. griūdamas ant virtuvės stalo susižalojo pats. Šią kaltinamojo versiją paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis V. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jį draugų bute sumušė brolis V. ir, kad brolis išgėręs alkoholinių gėrimų tampa agresyvus. V. S. paaiškino, kad buvo sumuštas bute, virtuvėje, jam V. S. smogė į veidą ne mažiau kaip šešis kartus. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyti V. S. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas – nosies sritį paveikus kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno traumuojančio poveikio pasekmėje (b. l. 89). Liudytojas policijos pareigūnas M. R. parodė, kad pagal iškvietimą atvykus į (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko smurtą patyręs V. S.. Jo veidas buvo kruvinas, patinęs. Nukentėjęs iš karto nurodė, kad jį sumušė jo brolis V. S.. Bute Nr. X pareigūnai rado neblaivų V. S.. Jis buvo agresyvus, dešinės rankos krumpliai sužaloti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad V. S. prieš brolį nesmurtavo, o V. S. pats susižalojo krisdamas veidu ant stalo (b. l. 39-41). Šie liudytojo V. B. parodymai, kaip ir kaltinamojo parodymai, vertinami kritiškai, jų nepatvirtina kiti byloje teismo ištirti įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, jog neįtikima, kad nustatytą sužalojimą V. S. būtų patyręs griūdamas bei atsitrenkdamas (b. l. 89). Nukentėjusysis iš karto po patirto smurto skambindamas bendruoju pagalbos telefonu nurodė smurtavusį asmenį, t. y. parodė, kad buvo sumuštas brolio (b. l. 67-69). Analogiškas jo sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis parodė atvykusiems pareigūnams, taip pat ir pristatytas GMP į ligoninę (b. l. 7-10, 60-62, 55-56). Pažymėtina tai, jog iš karto po įvykio ant dešinės kaltinamojo rankos krumplių pastebėtas sužalojimas, kurio atsiradimo V. S. negalėjo paaiškinti ir tik teismo posėdžio metu teigė, jog susižalojo darbe. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis V. S. tvirtino, kad jo brolis V. S. susižalojo eidamas namo ir krisdamas nuo laiptų (b. l. 60-62). 2019 m. sausio 1 d., 16.25 val., apklausiamas įtariamuoju, V. S. paaiškino, kad įvykio dieną su broliu jis nekonfliktavo, V. S. išėjo į namus nesužalotas. Kada ir kokiomis aplinkybėmis V. buvo sužalotas, kaltinamasis paaiškinti negalėjo (b. l. 120). Ir tik 2019 m. sausio 7 d. akistatos tarp nukentėjusiojo ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmenų metu V. S. ėmė tvirtinti, kad V. S. krito virtuvėje ant stalo ir susižalojo pats (b. l. 147-148). Tuoj po to apklaustas liudytojas V. B. patvirtino kaltinamojo V. S. iškeltą versiją apie jo brolio sužalojimo aplinkybes.
V. S. anksčiau teistas už smurtines nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje, padarytas analogiškomis į šioje byloje tiriamas aplinkybėmis (2012 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 103-108). Šie duomenys, nors ir nepatvirtina V. S. kaltės padarius šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jie duomenų visumoje charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo tyčios kryptingumą ir elgesio sistemiškumą analogiškose situacijose.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. kaltė smurtavus prieš brolį V. S. įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte kaltinamasis V. S. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo V. S. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte aprašant V. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis ne mažiau kaip šešis kartus smogė kumščiu į veido sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į nugarą savo broliui V. S.. Nukentėjusysis V. S., tuoj po nusikaltimo paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad brolis trenkė į veidą ir išmušė visus dantis (b. l. 67-69). Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis paaiškino, kad V. S. „iš rankos“ trenkė jam į veidą ir po smūgio išmetė jį iš buto į laiptinę. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatytas veido sumušimas su nosies kaulo lūžimu padarytas vieno traumuojančio poveikio pasekmėje, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu. (b.1. 89). Nukentėjusiojo nugaros sužalojimai, kurie galėjo gautis spiriant koja, neaprašyti nei medicininėje dokumentacijoje, nei specialisto išvadoje. Apie tokius sužalojimus ir jų subjektyviuosius požymius (skausmą, kraujosruvas) nukentėjusysis nenurodė nei greitosios pagalbos medikams, nei jį apžiūrėjusiam Všį Klaipėdos universitetinė ligoninė gydytojui (b. l. 55-56). Kaltinamasis V. S. iš viso neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir tvirtino, kad pastarasis vieną kartą buvo nugriuvęs veidu į stalo paviršių. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jis anksčiau buvo tris kartus teistas, iš jų net du kartus už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 103-108). Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus susijusius su viešąja tvarka, padarytus neblaivaus asmens, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 95-102). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų neturi. Nusikaltimo padarymo metu jis gyveno kartu su motina ir broliu V. S.. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad po nusikaltimo jis persikėlė gyventi pas sužadėtinę į R. rajoną.
Padaryto nusikaltimo sunkumas ir kaltinamojo V. S. asmenybės pavojingumas bei didelė nusikalstamo elgesio recidyvo galimybė, sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis kaltinamajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo.
Kaltinamasis V. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo brolio neatsiprašė ir nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesiekdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad Naujųjų metų naktį jis gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi girtas. Nukentėjusysis V. S. ir liudytojas policijos pareigūnas M. R. patvirtino, kad V. S. buvo girtas ir dėl to agresyvus, atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Teismo vertinimu, būtent alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją ir jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti. Ši aplinkybė pripažįstama V. S. atsakomybę už smurtinę nusikalstamą veiką sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. S. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarė būdamas nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendis), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą, 2018 m. balandžio 5 d. atlikęs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi kaltinamasis V. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, V. S. skiriama Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos namuose.
2019 m. sausio 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais V. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas paliekamos galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios (b. l. 132-133, 135-136).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 1 d., 4 val. 07 min., iki 2019 m. sausio 2 d., 15 val. 30 val. (dvi dienos) (b. l. 113-114, 123).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. S. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 112,57 Eur turtinę žalą (b. l. 74-76). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). 2019 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 80-81).
Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 112,57 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). V. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš jo priteisiama 112,57 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidos – 50,45 Eur, išmokėtos iš teismo lėšų nukentėjusiajam V. S. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti, priteistinos iš kaltinamojo V. S..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD su duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo metu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kaltinamajam V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 4 val. 07 min., iki 2019 m. sausio 2 d., 15 val. 30 val. (dvi dienos)
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. S. 112,57 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidas – 50,45 Eur, išmokėtas iš teismo lėšų nukentėjusiajam V. S. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti, priteisti iš kaltinamojo V. S..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD su duomenimis, gautasi tyrimo metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.
Nuosprendį proceso dalyviai per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.