Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1A-246-462/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00082-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Irmantas Ruželė, Edvardas Staponkus, Irmantas Ruželėsu
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-462/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00082-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiajam V. S. ir jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-18 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-01-01 4 val. 7 min. iki 2019-01-02 15 val. 30 val. (dvi dienos).

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 112,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidos – 50,45 Eur, išmokėtos iš teismo lėšų nukentėjusiojo V. S. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti, priteistos iš V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2019-01-01, apie 4.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kumščiu į veidą savo broliui V. S., padarydamas nukentėjusiajam sužalojimą – veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sutrikdžiusį šeimos nario V. S. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Edvardas Staponkus nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-18 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir apeliantą išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieš brolį nesmurtavo. Brolis pavydi apeliantui, todėl jį apkalba. Apelianto parodymai yra nuoseklūs, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagą, apelianto parodymai yra įtikimi, priimtini ir gyvenimiški. Liudytojas V. B. parodė, jog nukentėjusysis buvo pats neblaiviausias, nesiorientavo aplinkoje. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis turi sveikatos problemų – serga depresija, turi 3-os grupės neįgalumą. Apeliantas teigė, jog nukentėjusysis būdamas neblaivus B. bute nugriuvo ant stalo veidu ir susižalojo veidą. Tokius apelianto parodymus patvirtino liudytojas V. B.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, jog tokių parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, atmetė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi medicinos specialisto išvada, kuri nemotyvuota, t. y. neaišku, kuo remdamasis specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam sužalojimai negalėjo būti padaryti atsitrenkiant į stalą griūvant.

2.1. Apelianto gynėjas mano, jog jei nukentėjusįjį būtų sužalojęs apeliantas, nukentėjusysis apie tai būtų informavęs motiną, tačiau kaip liudytoja apklausiama teisme S. S. parodė, jog grįžęs į namus nakties metu pasiimti telefono sūnus V. S. buvo labai neblaivus, kraujo ant jo veido nebuvo, ji iš nukentėjusiojo pasakojimo nesuprato, kam nukentėjusiajam reikalinga greitoji medicinos pagalba.

2.2. Byloje kaip įrodymas yra minimas apelianto dešinės rankos sužalojimas. Tačiau apelianto gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog žaizda yra ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ant krumplių. Apeliantas susižalojo pora dienų iki nagrinėjamo įvykio. Tačiau dėl apelianto susižalojimo laiko nustatymo nebuvo skirta teismo medicinos specialisto, kuris galėtų nurodyti susižalojimo laiką, apžiūra.

2.3. Nukentėjusysis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui teigė, kad brolis išmušė visus dantis, apklausos metu papildomai nurodė, kad brolis kumščiu jam į veidą sudavė ne mažiau kaip šešis kartus ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į nugarą. Tačiau nei dantų sužalojimai, nei daugybinių smūgių sudavimo į veidą, nei spardymo į nugarą faktai nepasitvirtino.

2.4. Nukentėjusysis taip pat davė parodymus apie įvykio metu buvusias aplinkybes, kurių nepatvirtino nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo. Be to, P. B. parodė, jog V. B. jam pasakojo, jog nukentėjusysis nukrito ant stalo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai apie susižalojimo aplinkybes kelia abejonių. Be to, nei prokuratūra, nei teismas nesidomėjo, koks nukentėjusiajam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Apelianto gynėjo manymu, nustačius, kad nukentėjusiojo girtumo laipsnis buvo vidutinis arba sunkus, jo parodymai būtų dar labiau abejotini.

2.5. Kaltinimas turi būti paremtas neabejotinai patikimais, neginčytinais įrodymais, o ne vienintelio liudytojo (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo) parodymais, kurie kitais objektyviais įrodymais byloje nėra paremti. Visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Apkaltinamasis nuosprendis dėl apelianto priimtas remiantis tik prielaidomis, nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių apelianto kaltės įrodymų.

3. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Irmantas Ruželė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto nukentėjusiajam V. S. jo patirtas atstovavimo išlaidas.

3.1. Atsikirtimuose nurodoma, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagą, jo parodymai dėl ant brolio kūno atsiradusių sužalojimų yra visiškai įtikimi, priimtini ir gyvenimiški. Tokie apelianto teiginiai yra formalūs, nuosprendyje teismas aprašė motyvus, kodėl nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo vertinami kritiškai, akivaizdu, kad apeliantui šios nustatytos bylos faktinės aplinkybės yra nepalankios, jų nuginčyti neturėdamas motyvų paprasčiausiai negali. O būtent atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nuteistasis negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado jo rankos krumplių sužalojimai, pareigūnams paaiškino kitokias aplinkybes, nei vėliau nurodė teismui dėl nukentėjusiojo susižalojimo, t. y. pastarasis eidamas namo krito nuo laiptų, vėliau, prisitaikydamas prie situacijos (radus pareigūnams į kraują panašių dėmių bute), teigia, kad nukentėjusysis krito ir susižalojo virtuvėje. Taip pat nuteistasis yra teigęs, jog konflikto su nukentėjusiuoju neturėjęs, iš buto pastarasis išėjęs sveikas, vėliau jau prisitaiko prie neginčijamų faktinių aplinkybių ir keičia parodymus dėl galimo nukentėjusiojo susižalojimo. Apibendrinant, apelianto teiginiai dėl nuoseklių nuteistojo parodymų yra visiškai paneigti, nuteistasis akivaizdžiai prisitaiko prie byloje nustatytų faktinių objektyvių aplinkybių ir keičia parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, todėl tokie duomenys teisingai teismo buvo įvertinti kaip gynybiški, neatitinkantys kitos bylos medžiagos ir vertintini kritiškai.

3.2. Apeliantas kritikuoja teismo medicinos specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo susižalojimo mechanizmo, tačiau svarbu pažymėti, kad tokių klausimų nekėlė pirmosios instancijos teisme, nors išvada buvo žinoma iš anksto. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad specialisto išvada visiškai nemotyvuota. Pažymėtina, kad gyvenimiškai natūralių, visiems suvokiamų reiškinių nėra jokios būtinybės aiškinti ar aprašyti, ypač specialiųjų žinių turinčio asmens formuojamame dokumente. Ir specialiųjų žinių neturintys blaiviai mąstantys asmenys gali susivokti, kad stovintis žmogus (o ypač nukentėjusysis, būdamas santykinai žemo ūgio) krisdamas be kitos pašalinės jėgos suteikto pagreičio negali taip stipriai trenktis į santykinai netoli esantį objektą (stalo paviršius ir stovinčio nukentėjusiojo veidas yra apie 1 m atstumu), kad partirtų tokius didelius sužalojimus, lėmusius kelių veido sričių pažeidimus ir net kaulo lūžius. Priešingai, nuteistajam nustatytas rankos sužalojimas pagrindžia stipraus smūgiavimo aplinkybę ir tai atitinka nukentėjusiojo sužalojimo padarinius.

3.3. Apelianto motyvas, kad nukentėjusysis apie sužalojimą nepasisakė motinai, yra visiškai nereikšmingas ir neturintis jokios įtakos priimto nuosprendžio keitimui ar naikinimui.

3.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuteistajam iš bylos duomenų nėra nustatyti rankos krumplių sužalojimai. Tiek policijos pareigūnų paaiškinimais, tiek skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuteistojo rankoje ties krumpliais buvo sužalojimų, nėra jokių abejonių, kad teismas šią aplinkybę nustatė teisingai ir ja tinkamai vadovavosi priimdamas nuosprendį.

3.5. Apelianto motyvas, kad teismas pašalino dalį kaltinimo aplinkybių dėl smūgių sudavimo skaičiaus, neturi jokios įtakos paties nuosprendžio pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino ne kaip neįvykusią, o trūkstant duomenų neginčijamai įrodyti buvus didesniam smūgių skaičiui. Taigi, nukentėjusiojo parodymų teisingumo vertinimo kontekste šis apelianto motyvas taip pat yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

3.6. Nukentėjusiojo parodymais nei dėl girtumo įvykio metu, nei dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų nėra jokio pagrindo abejoti ir juos vertinti kritiškai ar kaip nepakankamus kaltei pagrįsti, nes jis iš karto po prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, taip pat bendravo su kitų tarnybų atstovais (medikais) ir jo paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito ir vėliau proceso metu jam jau nebesant neblaiviam. Tariamo nuteistojo apkalbėjimo įvykdžius nusikaltimą nei pats nuteistasis, nei apeliantas niekaip logiškai nepagrindžia, teiginiai tik formalūs, nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. V. S. gynėjas advokatas teigia, kad V. S. turi būti išteisintas, nes jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teigia, jog kaltinimas yra paremtas išimtinai prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Tokią išvadą patvirtina toliau dėstomi argumentai.

7. Pirmiausia pastebėtina, jog ne nukentėjusiojo, o paties apelianto parodymai yra nuolat kintantys. Pastebėtina, jog iš karto po įvykio V. S. atvykusiems policijos pareigūnams teigė, jog 2019-01-01nukentėjusysis susižalojo pats krisdamas ant laiptų:

7.1. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041100_030 nustatyta, jog V. S. nurodo: „vat šitas“, rodo į V. S. (vaizdo įrašo 0.09, 0.22 min.). V. S. nurodo, jog tas brolis (rodo į V. S.) čia krito (vaizdo įrašo 0.38 min).

7.2. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041200_031 nustatyta, jog V. S. nurodo, jog brolis V. S. išėjo namo, krito ant laiptų (vaizdo įrašo 0.06 min.), vėliau V. S. nurodė, jog V. S. puolė jį (vaizdo įrašo 0.09 min.). Kartu su V. S. vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nurodo, jog V. S. pats užpuolė V. S., V. S. nekaltas (vaizdo įrašo 0.38 min).

7.3. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041300_032 nustatyta, jog pareigūnas nurodo: „čia virtuvėje matau kraujo dėmes“ (vaizdo įrašo 0.31 min.). V. S. nurodo: „mes jį (V. S.) išlydėjom tiesiog“ (vaizdo įrašo 0.55 min.).

7.4. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_042000_039 nustatyta, kad V. S. nurodo, jog tas (V. S.) nukrito laiptais (vaizdo įrašo 0.57 min.).

8. V. S. apklausiant kaip įtariamąjį jis jau nenurodo aplinkybės, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir galbūt taip susižalojo. Iš 2019-01-01 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 120) nustatyta, jog V. S. paaiškino, kad 2019-01-01 B. namuose šventė Naujuosius metus. Šventėje dalyvavo V. ir P. B. ir brolis V. S.. Visi kartu vartojo alkoholį. Nežino, kokiu tiksliai laiku V. S. išėjo namo, po kurio laiko grįžo, tačiau buvo neaiškus, labai keistas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nežino, kas iškvietė policiją ir dėl ko. Jokio konflikto tą vakarą nebuvo, su broliu nesipyko ir jo nemušė, tai gali paliudyti šventėje dalyvavę draugai.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti tiek įtariamojo, tiek kartu su juo vaizdo įraše matomo asmens policijos pareigūnams duodami paaiškinimai neatitinka Įtariamojo apklausos protokole užfiksuotos V. S. versijos, t. y. kad tarp jo ir nukentėjusiojo 2019-01-01 nebuvo jokio konflikto. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, jog konfliktas įvyko, tačiau V. S. nurodė, kad nukentėjusysis pats jį užpuolė (žr. nutarties 7.2 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pastebėtina ir tai, jog V. S. akistatos su V. S. metu vėl pakeitė versiją, nurodydamas, kad konfliktas su broliu vis dėlto įvyko, tačiau tai neva buvo tik žodinis konfliktas dėl mažareikšmių priežasčių. Be to, akistatos metu V. S. nurodė ir naują galimą brolio V. S. susižalojimo būdą – apsivertė su stalu. Iš 2019-01-07 Akistatos protokolo nustatyta, jog V. S. paaiškino, jog 2019-01-01 jis, brolis V. S. ir jų motina buvo namie, vartojo alkoholinius gėrimus. Sutikę Naujuosius metus V. S. ir V. S. nutarė nueiti pas V. ir P. B.. Į svečius nuėjo jau būdami neblaivūs, broliai B. taip pat buvo neblaivūs. Svečiuose taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint prie stalo V. S. kažko susipyko su V. B., V. S. jam trenkė. Po konflikto su V. B. V. S. jau buvo apsiraminęs, visi sėdėjo toliau prie stalo. Po kurio laiko V. S. pradėjo kabinėtis prie V. S.. V. S. kumščiu smogė V. S. į nosį ir koja spyrė į nugarą, kiek kartų, neprisimena. V. S. iš nosies ir iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, jis pajuto stiprų skausmą. Tuomet V. apsiramino, o V. B. V. S. paslėpė kitame kambaryje. Kai V. S. V. S. nematė, V. S. išėjo namo pasiimti savo telefono ir išsikvietė policijos pareigūnus. V. S. su V. S. parodymais nesutiko. Nurodė, kad iš pradžių jis su broliu V. S. ir mama vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose, vėliau, jau būdami apsvaigę nuo alkoholio, išėjo pas brolius B.. Broliai V. jau taip pat buvo neblaivūs. Visi kartu sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp V. S. ir V. S. kilo žodinis konfliktas dėl nereikšmingų dalykų, V. S. bandė įrodinėti savo teisybę ir apsivertė su stalu, prie kurio visi sėdėjo, negali paaiškinti, kaip tai įvyko. Po to V. S. buvo kažkur išėjęs, tačiau nežino kur. Brolio nemušė ir jo nesužalojo.

11. Pastabėtina ir tai, jog, V. S. apklausiant baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos 2019-06-04 teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad nukentėjusysis V. S. susižalojo „sukrisdamas ant žemės“ (b. t. 2, b. l. 10). Apeliaciniame skunde jau nurodoma, jog nukentėjusysis nugriuvo ant stalo veidu bei susižalojo veidą.

12. Be to, V. S. parodymų kintamumas pastebimas taip pat nurodant aplinkybes dėl nukentėjusiojo V. S. grįžimo į B. butą. Kaip minėta, V. S. apklausiant kaip įtariamąjį jis, be kita ko, nurodė, jog nežino, kokiu tiksliai laiku V. S. išėjo namo, po kurio laiko grįžo, tačiau buvo neaiškus, labai keistas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nežino, kas iškvietė policiją ir dėl ko. Tačiau iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų ir policijos pareigūno M. R. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų yra nustatyta, jog V. S. į B. butą grįžo su policijos pareigūnais, o ne, kaip nurodo apeliantas, V. S. keistas grįžo į butą ir tik vėliau atvyko policijos pareigūnai.

13. Apibendrinusi išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagą, jo parodymai dėl ant brolio veido atsiradusių sužalojimų yra visiškai įtikimi, priimtini ir gyvenimiški. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino apelianto parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Kaip minėta, apeliantas nuolat keitė versijas, kaip nukentėjusysis galėjo susižaloti, iš pradžių nurodydamas, kad konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, o nukentėjusysis nukrito nuo laiptų; vėliau apeliantas nurodė, jog konfliktas buvo, tačiau nukentėjusysis jį užpuolė; dar vėliau – kad nukentėjusysis susižalojo būdamas neblaivus ir tiesiog „sukrisdamas“, o galiausiai – kad nukentėjusysis griuvo ant stalo ir taip susižalojo veidą. Sutiktina su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apelianto teiginiai dėl nuoseklių jo parodymų yra visiškai paneigti, apeliantas akivaizdžiai prisitaiko prie byloje nustatytų faktinių objektyvių aplinkybių ir keičia parodymus dėl esminių aplinkybių, todėl tokie duomenys teisingai baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip gynybiški, neatitinkantys kitos bylos medžiagos ir vertintini kritiškai.

14. Nagrinėjamu atveju, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl jo sužalojimo aplinkybių buvo nuoseklūs bei atitiko kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Nukentėjusysis 2019-01-01 paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog jį sumušė brolis V. S. (b. t. 1, b. l. 67–68). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. R. 2019-01-01 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. t. 1, b. l. 7–10) nustatyta, jog ant nukentėjusiojo V. S. veido (nosies ir burnos) pareigūnas užfiksavo kraujuojančią žaizdą, patinimą; nukentėjusysis – šoko būsenos, stipriai susijaudinęs. Smurtu įtariamas asmuo – V. S., matyti jo kūno sužalojimai, jis agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, tačiau tikrintis atsisakė. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog V. S. paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kurių metu įvyko konfliktas su broliu V. S., pastarasis ranka trenkė į veidą. Po smūgio į veidą V. S. nukentėjusįjį V. S. išmetė iš buto į laiptinę. V. S. dėl smūgio į veidą patyrė fizinį skausmą. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vaizdo įrašas. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos K. P. 2019-01-01 Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. t. 1, b. l. 1) nustatyta, jog 2019-01-01 apie 4.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), V. S. ranka trenkė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą savo broliui V. S..

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia nukentėjusiojo nurodoma įvykių versija taip pat iš dalies yra patvirtinta paties apelianto bei V. B. paaiškinimais. Kaip minėta, V. S. nurodė, jog V. S. puolė jį (vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041200_031 0.09 min.). Kartu su V. S. vaizdo įraše užfiksuotas asmuo (V. B.) nurodo, jog V. S. pats užpuolė V. S., V. S. nekaltas (to paties vaizdo įrašo 0.38 min).

16. Kaip minėta, nukentėjusiojo versija buvo nuosekli nuo pat pradžių. Iš 2019-01-02 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 19–20) nustatyta, jog kaip liudytojas apklausiamas nukentėjusysis paaiškino, kad 2019-01-01 su broliu V. S., būdami neblaivūs, nuėjo į svečius pas brolius P. ir V. B., kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. P. B. nuėjo gulti, V. B. liko su V. ir V. S. ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. V. S. negali vartoti alkoholinio, nes tampa labai agresyvus. V. S. pradėjo žodžiu kabinėtis prie V. S., V. S. jam atsakė, kad negąsdintų, nes nebijo, tuomet V. S. pradėjo V. S. pulti ir mušti, t. y. ne mažiau kaip 6 kartus smogė V. S. į veidą, sulaužė nosį, ne mažiau kaip du kartus spyrė koja V. S. į nugarą. V. S. pajuto stiprų fizinį skausmą, iš nosies ir lūpos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tuomet V. S. ištrūko iš V. S., V. B. V. S. paslėpė kitame kambaryje, kad V. S. šiek tiek aprimtų. V. S. nuėjus į virtuvę, atsisėdus bei aprimus, V. S. išėjo į namus pasiimti telefono, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. V. S. nuėjęs iki (duomenys neskelbtini) namo policijos pareigūnų laukė lauke. Pareigūnams atvykus, V. S. kartu su pareigūnais nuėjo į butą. Vėliau V. S. greitosios medicinios pagalbos medikų buvo išvežtas į ligoninę, todėl daugiau detalių negali papasakoti. Tačiau V. S. paminėjo, kad brolis V. S. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, taip pat yra smurtavęs prieš seserį bei jos vyrą, tada sesuo su šeima išsikraustė gyventi atskirai.

17. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka ir 2019-02-28 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 45–46) užfiksuotus kaip liudytojo apklausiamo į iškvietimą 2019-01-01 atvykusio policijos pareigūno M. R. parodymus, kad prie laiptinės pasitiko nukentėjęs asmuo V. S., matėsi, kad jam yra sužalota nosis, iš nosies jam bėgo kraujas. Nukentėjusysis nurodė, kad šventė Naujuosius metus kartu su broliu ir dar dviem asmenimis, nukentėjusįjį sumušė jo brolis V. S.. Užėjus į butą jokių kraujo pėdsakų nebuvo matyti. Bendraujant su V. S., jis nurodė, kad nebenorėjo vartoti alkoholio su broliu, todėl jį išvarė iš buto, tačiau fizinio smurto prieš brolį nevartojo, nežino, kas brolį sužalojo. Apžiūrėjus V. S. rankas, ant vienos rankos krumplių buvo matyti įdrėskimas. Paklausus V. S., iš kur ant jo rankos krumplių atsirado įdrėskimas, jis paaiškinti negalėjo.

18. Be to, nukentėjusiojo nurodyta jo sužalojimo versija taip pat atitinka baudžiamojoje byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P. Specialisto išvadą Nr. G 247/2019(03) (b. t. 1, b. l. 89), iš jos nustatyta, jog V. S. buvo nustatytas veido sumušimas su nosies kaulų lūžimu. Sužalojimas padarytas paveikus V. S. nosį kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas vienu traumuojamojo poveikio smūgiu. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimas padarytas iki 2019-01-01 4.00 val. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. S. veido sužalojimus patyrė griūdamas ir veidu atsitrenkdamas į stalą, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog ši apelianto versija yra kategoriškai atmesta. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P. pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G 247/2019(03) nurodyta, jog neįtikima, kad nustatytą sužalojimą V. S. būtų patyręs griūdamas bei atsitrenkdamas.

19. Apeliaciniame skunde buvo kvestionuojama specialisto išvada, nurodant, jog ji nemotyvuota, t. y. neaišku, kuo remdamasis specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam sužalojimai negalėjo būti padaryti atsitrenkiant į stalą griūvant. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nei apeliantas, nei jo gynėjas tokių klausimų pirmosios instancijos teisme nekėlė, nors išvada buvo žinoma iš anksto. Tačiau, siekiant pašalinti absoliučiai visas abejones apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus specialisto išvadą pateikusį ekspertą R. P. P., ekspertas išvadą patvirtino ir parodė: „Jokių sužalojimų, kurie būtų būdingi atsitrenkiant į kietą daiktą nėra. Turėjo būti nubrozdinimai, atsikišusi veido dalis yra. Pirmiausia turėjo būti nubrozdinimas, žaizdelė. Antakio sritis, nosis, smakras būdinga atsitrenkimams. Daugumoje būna išorinės stebimos žaizdos.“

20. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas V. S. dešinės rankos krumplių sužalojimas. Iš 2019-01-02 Asmens apžiūros protokolo (b. t. 1, b. l. 125–126) nustatyta, kad ant V. S. dešinės rankos yra žaizda. Daugiau sužalojimų nenustatyta. Iš fotolentelių (b. t. 1, b. l. 128–129) matyti ant V. S. dešinės rankos netoli krumplių esantys sužalojimai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas ranką susižalojo darbe likus kelioms dienoms iki 2019-01-01 įvykio, be to, nesutinka, jog sužaloti yra krumpliai, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas R. P. P. patvirtino, jog apelianto dešinės rankos krumpliai buvo sužaloti, o tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo ir apelianto motina S. S. (b. t. 1, b. l. 51–52) nurodė, jog iki V. S. sužalojimo ant V. S. dešinės rankos krumplių sužalojimų nepastebėjo. Be to, ir pats apeliantas 2019-01-01 į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo nurodyti, kaip ir kada susižalojo dešinę ranką. Įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog V. S. ranką susižalojo suduodamas nukentėjusiajam V. S. smūgius į veidą. Tokią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas ekspertas R. P. P., nurodydamas, jog „į veidą gali būti tokie sužalojimai“.

21. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (apelianto versijos apie 2019-01-01 įvykius nuolat kito, nukentėjusiojo versija apie jo patirtus sužalojimus visą laiką buvo nuosekli ir atitinka baudžiamojoje byloje esančius kitus duomenis (policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą bei eksperto parodymus ir kt.), apelianto dešinės rankos krumplių sužalojimas atitinka nukentėjusiajam padarytus veido sužalojimus), nuteistojo V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas nuteistajam V. S. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo V. S. kaltės klausimu, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl nėra teisinio pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-18 nuosprendį ir nuteistajam V. S. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

22. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašė priteisti iš apelianto nukentėjusiajam V. S. jo patirtas atstovavimo išlaidas. Byloje pateikta atstovavimo sutartis bei 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. t. 2, b. l. 62–64).

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto V. S. nukentėjusiajam V. S. priteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms rengiant dokumentus apeliacinės instancijos teismui bei atstovaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti – 550 Eur.

25. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo 81,69 Eur proceso išlaidų. Ši suma priteistina valstybės naudai iš nuteistojo V. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš V. S. priteisti V. S. 550 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.

Iš V. S. priteisti 81,69 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Zigmas PociusRemigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė