Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. atstovo advokato Sigito Petro Juodelio prašymą dėl nuteistajam K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Rusijos federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir RF BK) 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį 14 metų laisvės atėmimo, be baudos, neatimant teisės užsiimti tam tikra veikla ar eiti tam tikras pareigas, bausmę atliekant griežtojo rėžimo pataisos kolonijoje.

Sankt – Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacine nutartimi pakeitė Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį ir bausmę pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sumažino iki 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Sankt – Peterburgo miesto teismo prezidiumo 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis ir Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacinė nutartis pakeisti ir bausmė pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sušvelninta iki 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. liepos 20 d. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. liepos 19 d. (įskaitytinai) bei pagal Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį (vėliau pakeistą) atliktos bausmės dalis (LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo K. A. atstovo advokato Sigito Petro Juodelio prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių šalinimo, t. y. dėl nuteistajam K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nebuvo išspręstas suderintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos klausimas, t. y. nenustatyta K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigos rūšis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 3 dalies nuostatos. Prašyme pažymima, jog (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į nusikaltimą, kuris, suderinus Rusijos Federacijos teismų sprendimus su BK nuostatomis, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 22 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), nustatė nuteistajam K. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – kalėjimą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo vietą, nustatant konkrečią pataisos įstaigos rūšį, privalėjo parinkti teismas, o ne pataisos namai ar kitas subjektas (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-l 968 redakcija)). Nors BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-l 968 redakcija) nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XTII-2263 buvo pripažinta netekusia galios, tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio nuostatos). Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką įvykdo iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, t. y. 2020 m. liepos 1 d., vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turi įgaliojimus nuspręsti, kad už labai sunkų nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose ir, taikydami šias nuostatas, teisimai turi įvertinti, kokią įtaką nuteistojo teisinei padėčiai turės toks sprendimas. Tuo atveju, kai jis lengvina asmens teisinę padėtį, teismas, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi pats parinkti pataisos įstaigą, kaip, kad tai buvo nustatyta BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Taigi, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, derindamas nuteistajam užsienio valstybės teismų paskirtą bausmę su BK nuostatomis, privalėjo įvertinti ir aplinkybes, reikšmingas BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui laike. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl pataisos įstaigos rūšies parinkimo, svarbu įvertinti ne tik tai, kad K. A. nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, bet ir tokias jo asmenybę bei padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, kaip, kad tai, jog jis anksčiau nėra teistas, jis „pats atvyko prisipažinti“, kas Rusijos Federacijos teismų sprendimais pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, jo padaryta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. ji nebuvo baigta ir nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių teisiniams gėriams. Šiuo atveju akivaizdu, kad tiek kaltininko asmenybė, tiek padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, tiek ir nuosekli Lietuvos teismų jurisprudencija skiriant bausmes baudžiamosiose bylose dėl disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų (iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIH-2263 įsigaliojimo), kur kalėjimo bausmė skiriama tik išimtinais atvejais, suponuoja išvadą, jog K. A. turi būti nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, šioje byloje nėra. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu turi grįžtamąją galią, nes lengvina jo padėtį. Todėl apylinkės teismas šiuo atveju ne tik remiantis BPK 365 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bet ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), priimdamas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, privalėjo nustatyti bausmės atlikimo vietą ir tai daryti ne tik atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumą, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 83 straipsnio 1 dalis, bet ir kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, ir nustatyti, kad K. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų Konvencijos 10 straipsnis numato, jog: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė, kiek įmanoma, turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ 9 straipsnis numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis. Minėti tarptautiniai teisės aktai draudžia pasunkinti nuteistojo, kurio bausmės vykdymas perduodamas kitai valstybei – šiuo atveju Lietuvai, padėtį inter alia nustatyti tokias bausmės vykdymo sąlygas, kurios būtų griežtesnės, nei paskirta perduodančios valstybės nuosprendžiu. Rusijos Federacijos teismų sprendimais nustatyta, kad K. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti atlikta „griežto režimo pataisos kolonijoje“, t. y. nuteistajam paskirta atlikti bausmę ne kalėjime, o „pataisos kolonijoje“. Tuo tarpu BVK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šiuo atveju, nors Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos bausmės vykdymo įstaigų sistema nėra identiška, o nacionalinės teisės aktai, priešingai nei perduodančios valstybės, pataisos namų nediferencijuoja pagal jų režimą (atskirus režimo klausimus, esant BVK nustatytoms sąlygoms, lemia nuteistųjų priskyrimas atitinkamai režimo grupei), šis skirtumas neleidžia traktuoti nuteistajam nustatytos bausmės vykdymo vietos pasunkinant jo padėtį ir suderintą bausmę paskirti atlikti kalėjime. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog teismas, aiškindamas nuosprendžio (šiuo atveju nutarties dėl nuosprendžių suderinimo) vykdymo metu kilusias abejones, turi nustatyti K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

BPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.

Taigi, BPK 365 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog apylinkės teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo nuosprendžio asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustato ir pataisos įstaigos rūšį. Pažymėtina, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Vadovaujantis BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamo prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad vadovaujantis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo net ir už labai sunkų nusikaltimą asmeniui paskirtą bausmę paskirti atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose.

Pagal BVK 62 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dėl labai sunkios nusikalstamos veikos padarymo, todėl, vadovaujantis BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, bausmę turėtų atlikti kalėjime.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi suderintas su BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkią nusikalstamą veiką, už ką jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis įvykdė ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021, pažymėjo, kad konkretaus nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, todėl vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), bylą nagrinėjantis teismas turi įgaliojimus, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti nuteistajam, nusikaltusiam iki naujosios BK 50 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, jam paskirtos bausmės atlikimo vietą.

Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) K. A. skirtą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos kolonijoje, o ne kalėjime. Iš šio teismo nuosprendžio, taip pat Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacinės nutarties, Sankt – Peterburgo miesto teismo prezidiumo 2018 m. spalio 10 d. nutarimo (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėto Teikimo Nr. T-612-817/2021 medžiaga) matyti, kad K. A. nusikalto pirmą kartą, įvykdė nebaigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, jog jis išlaiko nepilnametį vaiką, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, nors šio prašymo nagrinėjimo metu, kaip jau minėta, vadovaujantis BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, be kita ko, asmenys, nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jiems paskirtą bausmę atlieka kalėjime, tačiau BVK 83 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), kuris įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d., numatyta, jog kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, aptartas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, teismas paskiria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirtą bei suderintą su BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

tenkinti nuteistojo K. A. atstovo advokato Sigito Petro Juodelio prašymą.

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirtą bei suderintą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.