Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Rusijos Federacijos teismų, laiko Lietuvos Respublikos piliečiui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Rusijos federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir RF BK) 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį 14 metų laisvės atėmimo, be baudos, neatimant teisės užsiimti tam tikra veikla ar eiti tam tikras pareigas, bausmę atliekant griežtojo rėžimo pataisos kolonijoje.

Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacine nutartimi pakeitė Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį ir bausmę pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sumažino iki 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Sankt – Peterburgo miesto teismo prezidiumo 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis ir Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacinė nutartis pakeisti ir bausmė pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sušvelninta iki 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo.

2021 m. liepos 29 d. gautas K. A. atstovo advokato Mykolo Girdiušo atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad nors formaliai yra teisinis pagrindas Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (su vėlesniais pakeitimais) paskirtą 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prilyginti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau pagal 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 12 straipsnį, kiekviena šalis, vadovaudamasi Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją. Teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje. Nors BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų, tačiau teismas, pritaikęs BK bendrosios dalies 62 straipsnį, gali nuteistajam K. A. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti nerevizuodamas Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo nuosprendžio (su vėlesniais pakeitimais). Prašo K. A. paskirtą bausmę sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus pataisos namų teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti (toliau – ir Sutartis) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą.

K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, 14 metų laisvės atėmimo, be baudos, neatimant teisės užsiimti tam tikra veikla ar eiti tam tikras pareigas, bausmę atliekant griežtojo rėžimo pataisos kolonijoje (už RF BK 228.1 straipsnio 5 dalies padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 15 metų iki 20 metų atimant teisę eiti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla laikotarpiui iki 20 metų arba be jo, ir su bauda iki 1 000 000 rublių, arba nuteistojo atlyginimo ar kitų pajamų dydžio už laikotarpį iki 5 metų, arba be jo, arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacine nutartimi pakeitė Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį ir bausmę pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sumažino iki 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. Sankt – Peterburgo miesto teismo prezidiumo 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis ir Sankt-Peterburgo miesto teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. apeliacinė nutartis pakeisti ir bausmė pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį sušvelninta iki 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo. Pagal Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei veikos kvalifikaciją, nuteistojo K. A. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai už K. A. įvykdytą nusikalstamą veiką numato maksimalią – 15 metų laisvės atėmimo bausmę (už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) K. A. paskirta 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, vadovaujantis Sutarties 8 straipsnio 2 dalies nuostata, suderinus Rusijos Federacijos teismų paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, K. A. paliktina paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, tenkinti nuteistojo K. A. atstovo advokato Mykolo Girdiušo prašymą mažinti šią paskirtą bausmę, teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) K. A. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. liepos 20 d., į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. liepos 19 d. (įskaitytinai). Į bausmės laiką įskaitytina ir pagal Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį (vėliau pakeistą) atlikta bausmės dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sutartimi dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 365 straipsniu,

nutaria:

Nuteistajam K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir paskirti jam 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 20 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. liepos 19 d. (įskaitytinai) bei pagal Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį (vėliau pakeistą) atliktą bausmės dalį.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.