Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-736/2015 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui notarei A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010-07-21 L. J. K. sudarytą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo E. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-08-03 mirė L. J. K.. Po jo mirties vienintele įsta­tymine įpėdine tapo jo sesuo – ieškovė E. K.. Atsiradus palikimui, ieškovė sužinojo iš atsakovo E. M., kad jis ketina kreiptis į notarų biurą ir pri­imti mirusio jos brolio L. J. K. palikimą pagal 2010-07-21 sudarytą oficialųjį testamentą. Atsakovo turimas testamentas buvo patvirtintas Kėdainių rajono 1-jame notarų biure notarės A. R.. Testamente nurodyta, kad visą savo turtą testatorius palieka atsakovui. Testamentas buvo sudarytas akivaizdoje dviejų liudytojų: R. Z. ir V. P., testamentą pasirašė S. P.. Testamente nurodyta, kad L. J. K. negali pats pasirašyti testamento dėl ligos. Ieškovė tvirtina, kad jos brolis neturėjo tokių fizinių trūkumų ar ligos, dėl kurių negalėtų pasirašyti testamento. Taip pat nebuvo ir jokių kitų objektyvių priežasčių testamentą pasirašyti kitam asmeniui. Tiek prieš, tiek po testamento patvirtinimo L. J. K. yra sudaręs ne vieną sutartį ir savo ranka pasirašęs reikiamus dokumentus. Be to, testamentą už testatorių pasirašęs asmuo ir dalyvavę liudytojai yra susiję artimais ryšiais su atsakovu ir jo šeima. S. P. yra atsakovo uošvė, R. Z. ­– atsakovo sesuo, o liudytoja V. P. – atsakovo žmonos brolio žmona. L. J. K. objektyviai pats galėjo pasirašyti testamentą, bet nepasirašė, todėl darytina išvada, kad testamentas yra negaliojantis ir turėtų būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad jis ūkininkauja, todėl sutarė su L. J. K., kad prižiūrės iki L. J. K. mirties jam priklausančią žemę, ją dirbs, o jis testamentu žemę paliks atsakovui. Ieškovė E. K., kuri girdėjo susitarimą, tam neprieštaravo. Be to, ji taip pat pasiūlė testamentu palikti po jos mirties jai priklausantį turtą atsakovui. Todėl jie trise 2010-07-21 nuvažiavo į Kėdainių rajono 1-ajį notarų biurą pas notarę A. R. patvirtinti tiek L. J. K., tiek ieškovės E. K. testamentų. Notarė A. R. parengė L. J. K. testamentą, tačiau jo patvirtinti nesutiko, nes L. J. K. rankos dėl sveikatos būklės stipriai drebėjo ir jis nesugebėjo tinkamai pasirašyti. Notarė paaiškino, kad ji patvirtins testamentą tik tokiu atveju, jei jį pasirašant dalyvaus trys liudininkai. Tuomet notarė patvirtino E. K. testamentą, kuriuo ji padarė patvarkymą, kad visą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka atsakovui. Po šio ieškovės testamento pasirašymo, susirado tris liudytojus, kurie, o taip pat ir pati ieškovė E. K. dalyvavo patvirtinant L. J. K. testamentą. Ieškovė testamentą užginčijo tik po brolio mirties, suprasdama, kad L. J. K. savo nuomonės ir valios šiuo klausimu pareikšti nebegalės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog ieškovė ir jos brolis visą savo turtą, kuris priklausytų jų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui E. M. tą pačią dieną 2010-07-21 surašytais testamentais. E. K. testamentas patvirtintas 8.50 val., o L. J. K. – 11.00 val. Iš to teismas sprendė, jog abu testatoriai buvo galutinai apsisprendę turtą palikti atsakovui. Testamentų patvirtinimo laikas patvirtina ir atsakovo bei notarės A. R. aiškinimą, kad abu siekė testamentus sudaryti būtent tą dieną, nebuvo atsižvelgta į notarės siūlymą L. J. K. atvykti dėl testamento sudarymo kitu laiku, kai jam galbūt nedrebės ranka ir jis galės reikiamai pasirašyti testamentą, buvo važiuojama ieškoti liudytojų ir tik po daugiau kaip dviejų valandų buvo įformintas L. J. K. testamentas. E. K. ne tik kad neprieštaravo brolio testamento sudarymui, bet ir aktyviai to siekė, be to, remiantis liudytojų S. P. ir R. Z. parodymais, ji pati apmokėjo notarei už testamento įforminimą. Remiantis liudytojų, buvusių pas notarę, ir notarės parodymais, kuomet buvo forminamas testamentas L. J. K., jis ir sesuo sėdėjo prie pat notarės stalelio, notarė garsiai perskaitė testamento tekstą, jokių pastabų ar siūlymų nebuvo pareikšta. Byloje pateiktos su L. J. K. prieš ir po testamento sudarymo sudarytos kelios sutartys nepaneigia to fakto, jog testamento sudarymo metu jis negalėjo pasirašyti dėl drebančios rankos, nes ir E. K. negalėjimo pasirašyti fakto neginčijo bei neneigė (neprieštaravo notarės patarimui rasti tris asmenis, važiavo ieškoti asmenų, galinčių už brolį pasirašyti testamente), be to, 2010-05-27 pasirašytoje sutartyje L. J. K. parašas (jeigu tai jo parašas) taip pat be reikiamų grafinių elementų, o kitos sutartys taip pat nežinia, ar pasirašytos L. J. K.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po testamento surašymo nei E. K., nei L. J. K. net 4 metus nereiškė jokio nepasitenkinimo dėl testamento, kuriuo turtą paliko E. M., jo nepanaikino, o E. K. savąjį testamentą, kuriuo visą turtą paliko taip pat E. M., panaikino po brolio mirties praėjus 15 dienų. S. P. nėra įpėdinis pagal testamentą, o jos ir testamentą pasirašiusių liudytojų artimesnė ar tolimesnė giminystė su E. M. teisinės reikšmės neturi ir tai nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pasirašę testamentą asmenys būtų darę neleistiną poveikį testatoriaus valiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas jai nepalankų procesinį sprendimą, rėmėsi tik atsakovo ir jo liudytojų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pagal byloje esančius duomenis testamento sudarymo procese dalyvavo tik E. M. artimi giminaičiai. Apie tai, kad ji pati dalyvavo L. J. K. testamento sudarymo procese, niekur neatsispindi. Neaišku, kodėl pas notarą E. M. vyko su liudytojais, jau iš anksto žinodamas, kad L. J. K. nepasirašys testamente. Dėl tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas iš anksto buvo suplanavęs, kad už L. J. K. pasirašys kitas asmuo. Be to, teismas nepakankamą dėmesį skyrė liudytojos D. K. parodymams, kuri paliudijo, kad L. J. K. nenorėjo testamentu palikti savo turto nei seseriai E. K., nei ūkininkui E. M.. Atmetus ieškinį ieškovei atsiras sunkios pasekmės, kadangi ji turės išsikelti iš broliui priklausančių namų, kuriame ji gyvena. Todėl teismas, laikydamas, jog ieškovė yra neteisi, turėjo spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovo.

Atsakovas E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad jis pas notarę vyko iš karto su liudytojais R. Z., V. P. ir S. P.. Iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad šie liudytojai buvo pakviesti vėliau, kai L. J. K. negalėjo pasirašyti testamento dėl jo drebančių rankų. Nustatyta, kad ieškovė buvo aktyvi ir ne tik kad neprieštaravo brolio L. J. K. testamento sudarymui būdama notarės kabinete, bet ir aktyviai siekė tokio rezultato, be to, remiantis liudytojų S. P. ir R. Z. parodymais, ji pati apmokėjo notarei už testamento įforminimą. Be to, ir pati ieškovė 2010-07-21 notarės kabinete sudarė testamentą ir visą savo turtą, kuris priklausytų jai mirties dieną, paliko atsakovui, ir neatsižvelgė į notarės siūlymą L. J. K. atvykti dėl testamento sudarymo kitu laiku, kai jam galbūt nebedrebės ranka ir jis galės reikiamai testamentą pasirašyti, pagaliau ieškovė neprieštaravo notarės pasiūlymui susirasti liudytojus, o pas liudytoją S. P. važiavo į namus ir pati ieškovė prašė jos pasirašyti už L. J. K.. S. P. nėra įpėdinis pagal testamentą, o jos ir testamentą pasirašiusių liudytojų artimesnė ar tolimesnė giminystė su atsakovu neturi teisinės reikšmės ir tai nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad testamentą pasirašę asmenys būtų darę neleistiną poveikį testatoriaus valiai. Teismas skundžiamame sprendime pakankamai ir išsamiai aptarė liudytojos D. K. įrodymus ir tinkamai juos įvertino visų kitų įrodymų kontekste.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad L. J. K. 2010 m. liepos 21 d. notarine tvarka patvirtintu testamentu visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui E. M.. Testamente buvo nurodyta, kad už negalintį dėl ligos pasirašyti L. J. K., jam pačiam prašant testamentą pasirašo S. P., o sudarant testamentą dalyvavo liudytojos R. Z. ir V. P. (b. l. 6–7). Ieškovė prašė šį testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį įstatymo reikalavimams, nurodydama, kad pagal įstatymą testamentą pasirašo pats testatorius ir kad išimtis gali būti taikoma tik tada, kai testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti testamento (CK 5.28 straipsnio 3 dalis ir 5.29 straipsnis), o šiuo atveju nebuvo priežasčių, dėl kurių būtų turėjęs pasirašyti kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą, su kuo nesutinka ieškovė, iš esmės teigdama, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai.

Dėl CK 5.29 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis turi būti sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką; surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentą pasirašo pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento. Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). CK 5.29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, todėl itin svarbu nustatyti faktą, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių.

Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, šis klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad testamento sudarymo metu tiek pati ieškovė (ieškovė tą pačią dieną sudarė testamentą atsakovo naudai), tiek testatorius L. J. K. buvo visiškai apsisprendę palikti turtą atsakovui. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina byloje nustatytos faktinės testamento tvirtinimo aplinkybės, o būtent: kad ieškovės testamentas atsakovui E. M. buvo patvirtintas tą pačią 2010 m. liepos 21 d. 8:50 val. o L. J. K. – 11:00 val., prieš tai notarei pasiūlius L. J. K. atvykti kitą dieną, kai jam nedrebės ranka ir galės reikiamai pasirašyti testamentą; kad tiek ieškovė, tiek testatorius L. J. K. prašė S. P. važiuoti pas notarę ir pasirašyti už testatorių, kartu buvo ieškoma liudytojų, todėl testamentas ir buvo pasirašytas praėjus dviem valandom po ieškovės testamento patvirtinimo; kad ieškovė ne tik neprieštaravo brolio testamento sudarymui, bet ir pati aktyviai to siekė ir net pati sumokėjo už testamento įforminimą. Šios aplinkybės nustatytos, remiantis rašytiniais įrodymais – ieškovės ir L. J. K. patvirtintais testamentais ir juose įtvirtintais duomenimis (b. l. 6–7, 20), testamento patvirtinime dalyvavusių asmenų – atsakovo, liudytojų S. P., R. Z., V. P. parodymais, testamentą tvirtinusios notarės A. R. paaiškinimais, todėl šios aplinkybės nekelia abejonių. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas iš anksto buvo pasiruošęs tam, kad pasirašytų kitas asmuo, kadangi į testamento patvirtinimą atvyko jau su liudytojais, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), ir atvirkščiai, tai paneigia virš nurodyti įrodymai. Ieškovė kartu kelia nurodytų liudytojų suinteresuotumo testamento patvirtinimu klausimą, kadangi testamento patvirtinime dalyvavę liudytojai ir už jį pasirašęs asmuo yra atsakovo giminaičiai. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas testamento patvirtinimo aplinkybes, kai pati ieškovė siekė, kad testamentas būtų patvirtintas ir dalyvavo ieškant liudytojų ir galinčio pasirašyti testamentą asmens, iš esmės paneigia galimą šių asmenų suinteresuotumą, be to, šie asmenys, išskyrus atsakovo seserį (liudytoją) R. Z., nėra giminaičiai CK 3.130 straipsnio prasme, juos sieja svainystės ryšiai (CK 3.136 straipsnis). Nepaisant to, šiuo atveju itin svarbi ir reikšminga yra paties testatoriaus valia, darant patvarkymus dėl savo turto, o byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka) ir todėl byloje nėra nustatyta, kad testatorius tokios valios, kuri išreikšta testamente, neturėjo ar kad šie asmenys būtų darę kokį nors poveikį testatoriaus valios susiformavimui. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojos D. K. parodymus, kadangi teismas skundžiamame teismo sprendime juos įvertino ir pagrįstai pripažino juos prieštaraujančiais įrodymų visumai. Pažymėtina, kad liudytoja D. K. pati nedalyvavo testamento patvirtinime, o jos parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Byloje nenustačius jokių aplinkybių, kad ginčijamame testamente išreikšta testatoriaus L. J. K. valia neatitinka jo tikrosios valios, net ir nustačius testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumus iš esmės nebūtų pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Tačiau kartu pripažintina, kad buvo visos CK 5.29 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant už testatorių galėjo pasirašyti kitas asmuo, t. y. testamente užfiksuota, kad pačiam testatoriui prašant pasirašė kitas asmuo, o priešingai nėra nustatyta; kitas testamente pasirašęs asmuo – S. P. nėra įpėdinis pagal testamentą; testamentas pasirašytas notaro ir dviejų liudytojų (R. Z. ir V. P.) akivaizdoje, jiems taip pat pasirašant testamentą; testamente nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti, t. y. dėl ligos ir, kaip faktiškai nustatyta, dėl to, kad jis dėl ligos negalėjo pasirašyti testamento dėl rankų drebėjimo, šią priežastį pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pripažino esant pagrįsta, o apeliantė šių išvadų neginčija.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir ieškovei atsirasiančių sunkių pasekmių

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad atmetus ieškinį jai atsiras itin sunkios pasekmės, kadangi ji gyvena L. J. K. priklausančiame name, iš kurio atsakovui tapus šio turto savininkui ji turės išsikelti, o ji yra tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės, kuri neleidžia tinkamai pasirūpinti savimi. Tačiau bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia byloje pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas, o byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, jo pagrindu buvo testamento pasirašymo aplinkybės, todėl paveldimo turto sudėtis nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas neprivalėjo nustatyti ir nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su paveldimo turto sudėtimi, jo apimtimi. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat negali vertinti.

Nesutiktina su ieškove, kad teismas privalėjo spręsti taikos sutarties sudarymo klausimą. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl taikos sutarties sąlygų ir nebuvo pateikusios taikos sutarties tvirtinti teismui, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą CPK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu. Būtent šalims numatyta teisė sudaryti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir tik jos šią teisę gali realizuoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.