Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiesiems V. J., A. G., D. G., N. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. 30 parų areštu, teistas 2009-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 35 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal LR BK 284 str. 1 d.

Z. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iš jos žodžių dirbanti L. žemės ūkio bendrovėje gyvulininkystės darbuotoja, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 159 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. V., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), ir Z. V., veikdami kaip bendrininkai, 2009 m. liepos 12 d., apie 22 val. 30 min., Pakruojo rajone, L. miestelyje, J. g. Nr. 2 kieme – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, M. V. vieną kartą vamzdiniu raktu sudavus nukentėjusiajam J. K. į koją, vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam V. J. į veidą, tuo sukeliant jiems fizinį skausmą, Z. V. sudavus vieną kartą metaliniu daiktu nukentėjusiajam A. G. į kaktą, vieną kartą kumščiu sudavus N. B. į lūpą, vieną kartą metaliniu daiktu sudavus smūgį nukentėjusiajam D. G. į ranką, tuo sukeliant jiems fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamieji M. V., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), Z. V. ir J. N., veikdami kaip bendrininkai, 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 22 val., Pakruojo rajone, L. miestelyje, J. gatvėje, prie namo Nr.15 keliuko į kiemą – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, Z. V. pradėjus tampyti už megztinio ir plaukų einančią gatve E. A. ir sudavus jai ranka ne mažiau dviejų smūgių į veidą, J. N. sudavus rankomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas ir ne mažiau dviejų kartų spyrus koja į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai E. A. įėjus į savo namo kiemą, M. V. spyrus kojomis ne mažiau 15 smūgių nukentėjusiajai E. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajai kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, kraujosruvą ir nubrozdinimus dešiniame klube, kraujosruvas nugaroje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, po to M. V. išbėgus iš E. A. kiemo, prie keliuko į gatvę, ranka sudavus nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį į veidą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamasis M. V., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 12 d., apie 9 val., Pakruojo mieste, Vienybės a. Nr.1, Pakruojo rajono apylinkės teisme, būdamas liudytoju, būdamas prisiekęs ir pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjui Laisvydui Zederštremui, apie tai, kad „iš baro išėjo vieni, nukentėjusysis A. M. liko bare. Išėjus iš baro dėdė užsirūkė, po to nuėjo už baro kampo nusišlapinti. Jis visą laiką matė dėdę. Tuo metu iš baro niekas nebuvo išėjęs, nukentėjusiojo taip pat nebuvo, matydamas, kad dėdė šlapinasi, jis pradėjo eiti namo. Dėdė už kokių dviejų minučių jį pasivijo ir kartu grįžo namo. Dėdė buvo blaivas“, davė melagingus parodymus.

Be to, kaltinamoji Z. V. 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 22 val., Pakruojo rajone, L. miestelyje, J. gatvėje, prie namo Nr.15, prašydama savo nepilnamečio sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ateiti prie E. A. kiemo, į nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą įtraukė vaiką M. V., gimusį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 12 d. L. miestelyje, dienos metu jį sumušė P. ir J., o muštynes matė G., G., J. K. Dėl sumušimo jis į policiją nesikreipė, bet vakare apie tai pasakė mamai Z. V. ir su mama sutarė nueiti į V. J. kiemą, nes jis matė, kad ten būtent buvo P. ir kiti vaikinai, matę muštynes. Apie 22 val. 30 min. jis, jo mama Z. V., sesuo R. Č. ir dėdė Ž. V. nuėjo į V. J. kiemą. Jie atėjo į kiemą tuščiomis rankomis, nieko rankose neturėjo. Kieme su mama pradėjo aiškintis dėl jo sumušimo su ten buvusiais vaikinais: P., G., G., K., A. J. kieme nebuvo, pradėjus aiškintis, P. irgi kažkur dingo. Jie su tais vaikinais susiginčijo, jis susinervino ir nebesusilaikęs sudavė vieną kartą ranka V. J. į veidą, o J. jam sudavė vieną kartą atgal. Daugiau jis niekam nesudavė jokio smūgio. Jis buvo visiškai blaivus. Mama, dėdė ir sesuo kalbėjosi su ten buvusiais, ar kam sudavė kokį smūgį jis nematė.

E. A. epizode nedalyvavo, nei jos, nei J. K. nesumušė, iš viso tenai nebuvo, nes tuo metu buvo namuose.

Dėl melagingų parodymų davimo pripažįsta viską, pripažįsta, kad melavo, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, manė, kad dėdei Ž. V. bus geriau, nes dėdė buvo teisiamas.

Gailisi, pasižada daugiau nieko panašaus nebedaryti, nes pabuvęs nelaisvėje, suprato, jog kalėjimas ne jam ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamoji J. N. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies parodė, kad tą vakarą ėjo su mama Z. V. ir stūmėsi vaiką su vežimėliu L. miestelyje, ėjo pas seserį R. Č. ir V. J. Jau buvo tamsoka. Joms iš paskos ėjo kažkokia moteris. Ji paprašė mamos, kad pašviestų, kas eina. Mama su žiebtuvėliu pašvietė į tą moterį ir prasidėjo konfliktas, nes ta moteris A. buvo neblaivi, kažką pasakė necenzūriškai, pradėjo mamą kolioti. Priėjus prie keliuko į kiemą, kur gyvena sesuo R., ji vežimėlį įstūmė į kiemą, ir su mama stabtelėjo prie keliuko. Tuo momentu priėjo A., koliodamasi visokiais žodžiais. Ji A. pasakė, kad nekoliotų mamos. Tada A. trenkė su ranka jai į krūtinę ir ji nuo smūgio nugriuvo. Tada ji atsistojo ir spyrė su koja A. į pilvą bei sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, kadangi buvo nėščia ir pagalvojo, kokią teisę A. turi ją nėščią mušti. Jos mama A. nemušė, tik stovėjo viduryje tarp jų ir bandė jas atstumti vieną nuo kitos. Jos brolio M. V. iš viso tenai nebuvo. Ji pripažįsta, kad visus smūgius, nurodytus kaltinime, ji sudavė viena. Muštynės vyko tik ant keliuko, A. kieme niekas nemušė. Kai A. po muštynių nuėjo į kiemą, tada prie jų priėjo R. A. su J. K. ir klausė, kas čia vyko. Ji papasakojo viską, kaip buvo ir R. A. prašė nerašyti pareiškimo policijai bei nuėjęs į kiemą apkoliojo motiną A. ir trenkė vieną smūgį, jai matėsi šešėlis, kaip trenkė.

Kaltinamoji Z. V. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamieji M. V. ir J. N., tai yra, kad ji pirmame epizode nieko nemušė, o tik buvo nuėjusi išsiaiškinti, kas primušė jos sūnų M. V. ir matė, kaip M. sudavė vieną smūgį V. J., antrame epizode E. A. ji nemušė, o tik saugojo nėščią dukterį J. N., kad neužsigautų, kad sūnaus M. V. tenai iš viso nebuvo ir trečiame epizode, kaip ji galėjo sūnų M. įtraukti į nusikaltimą, jeigu jo tenai iš viso nebuvo.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad tą vakarą su R. A. stadione žaidė krepšinį, o po to atėjo pas jį į namus. Namuose buvo jo buvusi sugyventinė R. I. Jiems bebūnant kieme, pasigirdo triukšmas ir netrukus į jo kiemą atbėgo G., B., K., G., K., D., o draugams iš paskos atbėgo Z. V., R. Č., Ž. V., ir M. V., kurie rankose turėjo metalines lazdeles apie pusės metro ilgio. Atsisukęs jis pamatė, kad J. K. iš kojos bėga kraujas. Po to jam J. pasakė, kad M. V. neaišku dėl ko sužalojo koją, kurioje matėsi žaizda blauzdoje. M. V. trenkė su kumščiu jam į veidą, o jis trenkė M. į galvą. M. apsiraminus, jis paklausė V. Z., kodėl jie atbėgo į jo kiemą ir kelia triukšmą. V. pradėjo sakyti, kad tie visi sumušė jos sūnų M. V. Jis liepė V. iš kiemo išeiti, bet jie nėjo. Z. V. vaikščiojo ratais po kiemą ir eidama sudavė su „kuloku“ B. į veidą. Visas triukšmas kieme užtruko gal kokias 5 minutes, po to jie iš kiemo išėjo. Kažkas paskambino ir pranešė policijai. Jis jokių pretenzijų M. V. neturi, nes ir pats jam sudavė smūgį atgal.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad įvykio vakarą mokyklos stadione žaidė krepšinį ir grįžtant namo juos pradėjo vytis V. Visi nubėgo į V. J. kiemą. Juos vijosi M. V., Ž. V., R. Č. ir Z. V. Visi rėkavo, triukšmavo, kažkuris su akmeniu paleido į J. ir prakirto koją. Z. V. kažkokiu raktu sudavė B. į veidą, paskui su tuo pačiu raktu sudavė jam į kaktą. V. sakė, kad jos sūnų M. kažkas primušė. V. raktą atsinešė įsikišusi į rankovę. R. irgi turėjo pasiėmusi kažkokį strypelį. Nepastebėjo, ar M. ką nors turėjo rankose, neatsimena. Jam sužalojimas buvo padarytas nedidelis, sukėlė nedidelį skausmą į ekspertizę nevažiavo, pretenzijų V. neturi.

Nukentėjusysis N. B. parodė, kad įvykio vakarą su draugais mokyklos stadione žaidė krepšinį, po žaidimo ėjo namo. Einant namo juos pradėjo vytis M. V., Ž. V., R. Č., Z. V. ir jie subėgo į V. J. kiemą. V. pradėjo aiškintis, kas primušė M. V. Jis stovėjo prie J. namo durų, visiškai į konfliktą nesikišo, o V., praeidama pro šalį, su kumščiu trenkė jam į veidą ir prakirto lūpą. Į medikus nesikreipė, dvi dienas paskaudėjo ir praėjo. Pretenzijų V. neturi. Jis nematė, kas ir kam sudavė, tik vėliau K. jam pasisakė, kad M. V. į jį paleido metalinį vamzdinį raktą, kuris pataikė į koją ir ją prakirto. M. V. turėjo vamzdinį metalinį raktą. J. N. ir R. Č. rankose turėjo metalinius vamzdelius. Jis nematė, kam sudavė M., nes tenai jų buvo daug, triukšmas, prietema, ne labai ir matėsi. M. buvo neblaivus, o visi kiti buvo blaivūs.

Nukentėjusysis D. G. parodė, kad kiti nukentėjusieji pasakė viską teisingai. M. V. tikrai buvo neblaivus, nes matė, kaip tą dieną gėrė pas S. Jis įvykio metu stovėjo nuošalyje, nesikišo, tik žiūrėjo, o V. priėjusi prie jo su metaliniu vamzdiniu raktu trenkė į ranką, tačiau P. nieko nedarė, nors jis irgi ten buvo. M. V. P. irgi nieko nedarė. Po sudavimo jam ant rankos buvo mėlynė, į ekspertus nesikreipė, jokių pretenzijų V. nereiškia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. A. parodė, kad įvykio vakarą apie 22 val. ėjo iš miestelio namo. Priešais ją ėjo Z. V. ir J. N.. Jai sukantis į savo kiemą, Z. pasakė, kodėl ji apstojo jos nėščią dukrą. Ji atsakė, kad dukros neapstojo. Tada jos pradėjo ją tampyti, ji iš jų išsiplėšė ir įėjo į savo namų kiemą. Netrukus atbėgo M. V. ir tiesiai puolė ant jos su kojomis, ji neteko sąmonės. V. gyvena netoli jos, tik už vieno namo. Iš pat pradžių V. pradėjo ją tampyti už megztinio ir už plaukų, sudavė du kartus su ranka į veidą. Tada ją pradėjo mušti ir Z. dukra N., kuri sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau kaip po du kartus į įvairias kūno vietas. Konfliktas vyko gatvėje lygiagrečiai su jos namu. Ji išsiplėšė iš jų ir įėjo į savo kiemą, galvodama, jog įeis į kambarį ir užsirakins duris. Einant į kiemą, išgirdo, kaip Z. suriko „Minde, staigiai atvaryk“ ir suprato, kad pakvietė savo sūnų M. V. Tuoj pat į jos kiemą įbėgo M. ir pradėjo ją spardyti kojomis, spardė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 15 kartų. Ji neteko sąmonės ir nugriuvo. Išgirdęs triukšmą, jos vyresnysis sūnus R. grįžo namo, įvedė ją į kambarį ir ji užsirakino duris. Kitos dienos rytą pranešė policijai. Iš vakaro policijai nepranešė, kadangi neturėjo telefono, nes jai iš kišenės buvo ištrauktos cigaretės, telefonas, kurie buvo rasti ant kelio ir paduoti jos sūnui. Buvo paduoti sūnui iš vakaro, tačiau sūnus buvo išėjęs pas draugą. V. ir N. į ją su žibintu nešvietė. Ji reiškia 4000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ją primušdami, pažemino, buvo kraujosruvos paakiuose, veide. Taip pat reiškia 200 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai, nes kainavo ekspertizės atlikimas, reikėjo mokėti už transportą vykimui į policiją ir į ekspertizę.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. vakare, apie 22 val. su J. K. jie ėjo namo ir netoli savo namų kiemo išgirdo triukšmą, moteriškus balsus, kažkas rėkavo, koliojosi. Jis pažino savo mamos balsą. Priėjus arčiau, pamatė prie jų kiemo ant keliuko stovinčias Z. V. ir J. N. Staiga pamatė iš jų kiemo išbėgantį M. V., kuris bėgdamas pro Justiną, su kumščiu trenkė J. į veidą ir prakirto lūpą. M. V. buvo neblaivus, nes tai matėsi iš jo judesių, akių. Įėjęs į namų kiemą, jis pamatė prie namo kampo gulinčią mamą E. A., kuri pasakė, kad ją sumušė M. V. Mama sakė, kad M. jai sudavė per galvą, ji nugriuvo ir tada mušė nugriuvusią. Matėsi mamai sumuštas veidas. Jis mamą pakėlė ir nuvedė į kambarį. Palikęs mamą kambaryje, nuėjo pas Z. V. ir J. N. aiškintis dėl to konflikto ir jos pasakė, kad konfliktą pradėjo jo mama, nes pirma jas užkabino. Jos nesakė, kad mušė jo mamą. Z. V. pasakė, kad kieme rado mobilaus ryšio telefoną, kurį jis atpažino, kaip mamos telefoną. Z. V. jam telefoną atidavė, o jis jį atidavė po to mamai. Tada V. ir N. išėjo namo. Jis gerai matė, kaip M. V. prabėgdamas pro šalį sudavė smūgį J. K., nes nebuvo tamsu ir jis buvo tik kokio metro atstumu nuo Justino. Suduodamas J. smūgį, M. V. nieko nesakė.

Dėl 2009 m. liepos 12 d. vakare V. J. kieme įvykusio konflikto liudytojas davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji V. J., A. G., N. B., ir D. G., nurodydamas, jog jis matė, kaip M. V. metė su kažkokiu metaliniu daiktu į J. K. ir pataikė jam į koją, kurią prakirto, bei matė, kaip sudavė smūgį su ranka į veidą V. J.

Liudytojas G. A. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji V. J., A. G., N. B., D. G. bei liudytojas R. A., nurodydamas, jog jis matė, kaip M. V. metė su vamzdiniu raktu į J. K. ir pataikė jam į koją, iš kurios pradėjo bėgti kraujas, bei matė, kaip sudavė smūgį su ranka į veidą V. J., bei matė, kaip Z. V. priėjusi prie A. G. su vamzdžiu ar strypu (nežino, kaip jį tiksliai pavadinti) sudavė vieną kartą kažkur į veidą, bei suprato iš kalbos ir judesių, kad M. V. buvo girtas, nes blaivus jis taip nedaro.

Liudytojas M. G. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji V. J., A. G., N. B., D. G. bei liudytojai R. ir G. A.

Liudytoja R. I. parodė, kad ji 2009 m. liepos 12 d. vakare, kai įvyko konfliktas V. J. kieme, su juo kartu gyveno kaip sugyventiniai. Konflikto metu ji matė, kaip M. V. metė vamzdinį raktą į J. K. ir pataikė J. į koją, kurią prakirto. Matė, kaip M. V. sudavė smūgį į veidą V. J. M. V. tą vakarą buvo neblaivus, nes tai matėsi iš jo judesių ir elgesio.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 24-25, I t.) matyti, kad įvykio vieta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nukentėjusiesiems J. K., V. J., A. G., N. B. ir D. G. fizinio skausmo sukėlimo yra Pakruojo rajone, L. miestelyje, J. g. Nr. 2 namo kieme.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 73-76, I t.) matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimas E. A. ir J. K. atžvilgiu padarytas Pakruojo rajone, L. miestelyje, J. g. Nr.15 namo kieme.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 85, I t.) matyti, kad nukentėjusiajai E. A. 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 22 val. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, kraujosruva dešinės akies obuolyje, kraujosruva ir nubrozdinimas dešiniame klube, kraujosruvos nugaroje, dešiniame žąste, kurie padaryti bukais kietais daiktais ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamosios J. N. ir liudytojo R. A. (b.l. 113, I t.) matyti, kad liudytojas R. A. patvirtino, jog po jo mamos E. A. sumušimo iš jų kiemo išbėgo M. V., kuris išbėgdamas trenkė J. K. į veidą.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamosios Z. V. ir liudytojo R. A. (b.l. 114-115, I t.) matyti, kad liudytojas R. A. patvirtino, jog po jo mamos E. A. sumušimo iš jų kiemo išbėgo M. V., kuris išbėgdamas trenkė J. K. į veidą.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamosios J. N. ir nukentėjusiosios E. A. (b.l. 116-117, I t.) matyti, kad nukentėjusioji E. A. patvirtino, jog ją ant keliuko ties jos namu sumušė Z. V. ir J. N., o jos namų kieme ją spardė M. V., kurį pakvietė Z. V.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamosios Z. V. ir nukentėjusiosios E. A. (b.l. 118-119, I t.) matyti, kad nukentėjusioji E. A. patvirtino, jog ją ant keliuko ties jos namu sumušė Z. V. ir J. N., o jos namų kieme ją spardė M. V., kurį pakvietė Z. V.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo M. V. ir nukentėjusiosios E. A. (b.l. 120-121, I t.) matyti, kad nukentėjusioji E. A. patvirtino, jog ją ant keliuko ties jos namu sumušė Z. V. ir J. N., o jos namų kieme ją spardė M. V., kurį pakvietė Z. V.

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo M. V. ir liudytojo R. A. (b.l. 122, I t.) matyti, kad liudytojas R. A. patvirtino, jog po jo mamos E. A. sumušimo iš jų kiemo išbėgo M. V., kuris išbėgdamas trenkė J. K. į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. V., J. N. ir Z. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, M. V. kaltė dėl melagingų parodymų davimo ir Z. V. kaltė dėl nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamojo M. V. padaryta veika dviejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – L. miestelyje, J. gatvės Nr. 2 namo kieme, įžūliu elgesiu, tyčia, vieną kartą vamzdiniu raktu sudavė nukentėjusiajam J. K. į koją, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, kitame epizode, viešoje vietoje – L. miestelyje, J. g. Nr.15 namo kieme, įžūliu elgesiu, tyčia spyrė kojomis ne mažiau 15 smūgių nukentėjusiajai E. A. į įvairias kūno vietas, po to išbėgęs iš E. A. kiemo, sudavė ranka nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį į veidą, padarant nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeliant nukentėjusiesiems J. K. ir V. J. fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 235 str. 1 d., kadangi jis davė melagingus parodymus, būdamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamosios J. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi ji viešoje vietoje – L. miestelyje, J. gatvėje, prie namo Nr.15 keliuko į kiemą, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai E. A., padarant nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamosios Z. V. padaryta veika dviejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi ji viešoje vietoje – L. miestelyje, J. gatvės Nr.2 namo kieme, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė vieną kartą metaliniu daiktu nukentėjusiajam A. G. į kaktą, vieną kartą kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam N. B. į lūpą, vieną kartą metaliniu daiktu sudavė smūgį nukentėjusiajam D. G. į ranką, kitame epizode, viešoje vietoje - L. miestelyje, J. gatvėje, prie namo Nr.15 keliuko į kiemą, įžūliu elgesiu, tyčia tampė už megztinio ir plaukų nukentėjusiąją E. A. bei sudavė nukentėjusiajai E. A. ne mažiau dviejų smūgių ranka į veidą, padarant nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeliant nukentėjusiesiems A. G., N. B. ir D. G. fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamosios Z. V. padaryta veika, kad ji įtraukė savo nepilnametį sūnų M. V. į nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, prašydama savo sūnaus ateiti prie nukentėjusiosios E. A. kiemo, atitinka LR BK 159 str. kvalifikaciją. Kaltinime šiame epizode buvo nurodyta, kad kaltinamoji Z. V. padarė veiką, numatytą LR BK 159 str. 1 d., todėl veikos kvalifikacija tikslintina, nurodant tik BK 159 str., kadangi šis straipsnis neturi dalių. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo M. V. fizinis smurtas nukentėjusiųjų J. K., V. J. ir E. A. atžvilgiu, kaltinamosios J. N. fizinis smurtas nukentėjusiosios E. A. atžvilgiu, kaltinamosios Z. V. fizinis smurtas nukentėjusiųjų E. A., A. G., N. B. ir D. G. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitiems nukentėjusiesiems fizinį skausmą, matant ir girdint aplinkiniams, yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis M. V. pirmame epizode nepripažino sudavęs smūgį vamzdiniu raktu nukentėjusiajam J. K., o antrame epizode visiškai nepripažino dalyvavęs. Kaltinamoji J. N. nepripažino, kad sumušė nukentėjusiają E. A. bendrininkų grupėje su M. V. ir Z. V., teigdama, kad M. V. tenai visai nebuvo, o Z. V. nieko nedarė, tik ją su nukentėjusiąja bandė išskirti. Kaltinamoji Z. V. visiškai nepripažino nė vieno epizodo, teigdama, jog pirmame ir antrame epizode niekam nesudavė jokių smūgių, kad jos sūnaus M. V. antrame epizode nebuvo, todėl ji jo neįtraukė į nusikalstamos veikos darymą.

Tokie kaltinamųjų parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusieji V. J., A. G., N. B., D. G. ir E. A. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jie buvo sumušti kaltinamųjų bei nurodė visas sumušimo aplinkybes. Nukentėjusieji V. J., A. G. ir D. G. tais pačiais parodymais patvirtino, kad pirmame epizode buvo sužalota nukentėjusiojo J. K. koja, kurią jam sužalojo kaltinamasis M. V. Nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų R. A., G. A., M. G. ir R. I. parodymai bei specialisto išvada dėl nukentėjusiajai E. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji ir liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamuosius, be to, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų M. V., J. N. ir Z. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (LR BK 59 str.).

Kaltinamųjų M. V., J. N. ir Z. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamajam M. V. iš kaltinimo šalintina ir nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą pirmame epizode jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi pats kaltinamasis šios aplinkybės nepripažino, kai kurie nukentėjusieji ir liudytojai tvirtino, kad kaltinamasis buvo išgėręs, tačiau girtumas jam nustatytas nebuvo ir nėra pagrįstai įrodyta, ar girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, numatytais LR BK 80-90 str.

Kaltinamasis M. V. teisiamas trečią kartą, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui (b.l. 6-7, 9-19, II t.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 4-5, 8, II t.), nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis, gyveno su mama ir seserimi (b.l. 20, II t.), gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (b.l. 21, II t.), nedirba ir nesimoko, padarė tris nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), neatlygino nukentėjusiajai E. A. nusikaltimu padarytos žalos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme (LR BK 50 str., 80 str., 90 str.).

Kaltinamajam M. V. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Kaltinamoji J. N. neteista (b.l. 25, II t.), nebausta administracine tvarka (b.l. 29, II t.), gyvena su šeima, augina dvi mažametes dukras, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jos elgesiu neturi (b.l. 27, 28, II t.), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), neatlygino nukentėjusiajai E. A. nusikaltimu padarytos žalos, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, ji yra baustina laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Kaltinamoji Z. V. neteista (b.l. 31, II t.), bausta administracine tvarka (b.l. 32-37, II t.), gyveno su vaikais, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jos elgesiu neturi (b.l. 38, 39, II t.), padarė tris nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), iš jos žodžių dirba L. žemės ūkio bendrovėje, neatlygino nukentėjusiajai E. A. nusikaltimu padarytos žalos, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, ji yra baustina bausme - pinigine bauda (LR BK 47 str.).

Nukentėjusiosios E. A. 200,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį (LR CK 6.249 str., LR BPK 115 str. 6.263 str.).

Nukentėjusiosios E. A. 4000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais (LR CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad E. A. dėl kaltinamųjų M. V., J. N. ir Z. V. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinį skausmą, mušama viešoje vietoje patyrė pažeminimą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 4000,00 Lt, yra per didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart esančio byloje nukentėjusiosios prašymo pripažinti civiline ieškove ir nutarimo pripažinti ją civiline ieškove (b.l. 79, 80, I t.), bei nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiajai priteistina 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 2500,00 Lt atmestina (LR BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Kaltinamojo M. V. ekstradicijos išlaidos 4850,44 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. V. (b.l. 27-33, III t.; LR BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 235 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas L. miestelyje, J. g. Nr.2) - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas L. miestelyje, J. g. Nr.15) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 235 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką M. V. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2011 m. gegužės 5 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

J. N. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir ją nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Z. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 159 str., ir ją nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas L. miestelyje, J. g. Nr.2) – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda;

pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas L. miestelyje, J. g. Nr.15) – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

pagal LR BK 159 str. – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo principu ir galutinę bausmę paskirti 7 MGL (910 Lt) dydžio piniginę baudą, įpareigojant ją sumokėti iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Išaiškinti kaltinamajai Z. V., kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitai apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios E. A. 200,00 (dviejų šimtų) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4850,44 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 44 centus) proceso (ekstradicijos) išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, buveinė Saltoniškių g. 19, Vilniaus mieste, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“, banko kodas 00758.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.