Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintos kaltomis ir nuteistos J. N. ir Z. V., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), kartu su Z. V., veikdami kaip bendrininkai, 2009 m. liepos 12 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kieme – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, M. V. vieną kartą vamzdiniu raktu sudavus nukentėjusiajam J. K. į koją, vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam V. J. į veidą, tuo sukeliant jiems fizinį skausmą, Z. V. sudavus vieną kartą metaliniu daiktu nukentėjusiajam A. G. į kaktą, vieną kartą kumščiu sudavus N. B. į lūpą, vieną kartą metaliniu daiktu sudavus smūgį nukentėjusiajam D. G. į ranką, tuo sukeliant jiems fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), kartu su Z. V. ir J. N., veikdami kaip bendrininkai, 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) keliuko į kiemą – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, Z. V. pradėjus tampyti už megztinio ir plaukų einančią gatve E. A. ir sudavus jai ranka ne mažiau kaip du smūgius į veidą, J. N. sudavus rankomis ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas ir ne mažiau kaip du kartus spyrus koja į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai E. A. įėjus į savo namo kiemą, M. V. spyrus kojomis ne mažiau kaip 15 smūgių nukentėjusiajai E. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajai kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, kraujosruvą ir nubrozdinimus dešiniame klube, kraujosruvas nugaroje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, po to M. V. išbėgus iš E. A. kiemo, prie keliuko į gatvę, ranka sudavus nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį į veidą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 12 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) a. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, būdamas liudytoju, būdamas prisiekęs ir pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjui L. Z., apie tai, kad „iš baro išėjo vieni, nukentėjusysis A. M. liko bare. Išėjus iš baro dėdė užsirūkė, po to nuėjo už baro kampo nusišlapinti. Jis visą laiką matė dėdę. Tuo metu iš baro niekas nebuvo išėjęs, nukentėjusiojo taip pat nebuvo, matydamas, kad dėdė šlapinasi, jis pradėjo eiti namo. Dėdė už kokių dviejų minučių jį pasivijo ir kartu grįžo namo. Dėdė buvo blaivas“, davė melagingus parodymus.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. V. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų V. J., N. B., E. A., liudytojų R. A., G. A., M. G., R. I. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius M. V. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė kaltinamojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. J., N. B., E. A., liudytojų R. A., G. A., M. G., R. I. parodymais. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijų analizei, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad M. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl to visiškai pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė.

Nuteistasis M. V. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo neginčija, bet ginčija nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymo aplinkybes, tačiau apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymo

Tai, kad M. V. 2009 m. liepos 12 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kieme – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, vieną kartą vamzdiniu raktu sudavė nukentėjusiajam J. K. į koją, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, tuo sukeliant jiems fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, patvirtina nuoseklūs ir tapatūs liudytojų R. A. (2 t., 96–97 b. l.), G. A. (2 t., 97 b. l.), M. G. (2 t., 97-98), R. I. (2 t., 98 b. l.), nukentėjusiųjų V. J. (3 t., 543-54 b. l.), N. B. (3 t., 54 b. l.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, iš kurių matyti, kad vis dėlto M. V. buvo įvykio vietoje – V. J. kieme, į kurį atėjo kartu su Z. V., Ž. V. ir R. Č., po to M. V. metė į J. K. vamzdinį raktą, kuris pataikė jam į koją, ir ją prakirto, tada pripuolė prie V. J. ir sudavė jam ranka vieną kartą į veidą. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, iš prieš tai paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad pats nuteistasis M. V. elgėsi agresyviai ir provokavo konfliktą.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. V. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo M. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)).

Kitus nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie namo (duomenys neskelbtini)), paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios E. A. (3 t., 55 b. l.) ir liudytojo R. A. (2 t., 96–97 b. l.) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kur nukentėjusioji parodė, kad M. V. puolė ant jos kojomis, po to ji prarado sąmonę, ką patvirtina ir liudytojo R. A. parodymai, kur jis parodė, jog matė, kaip iš jo kiemo išbėgdamas M. V. trenkė kumščiu J. K. į veidą, po to, įėjęs į savo kiemą, prie namo kampo rado gulinčią mamą, ir ši jam pasakė, kad ją sumušė M. V.. Taigi, analizuojant minėtas aplinkybes ne atskirai, o jų visumą, susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kad nuteistasis M. V., priešingai, nei jis nurodo savo apeliaciniame skunde, buvo įvykio vietoje – nukentėjusiosios E. A. kieme, – ten jai kojomis sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, po to, išbėgęs iš nukentėjusiosios kiemo, ranka sudavė nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Netikėti visų aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie siejasi tarpusavyje ir papildo vienas kitą, be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji ir liudytojai galėtų apkalbėti nuteistąjį, todėl nuteistojo M. V. skunde nurodytas teiginys – atsižvelgti į melagingus nukentėjusiosios E. A. parodymus – laikytinas deklaratyviu.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo apeliacinio skundų argumentų

Nors nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmes vadovavosi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jog nusikalto būdamas teistas du kartus, teistumui neišnykus, administracine tvarka nebaustas, nusikalto būdamas nepilnamečiu, nedirba, nesimoko, neatlygino nukentėjusiajai E. A. nusikaltimu padarytos žalos, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. V. už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)), BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)), BK 235 straipsnio 1 dalyje - paskirtos bausmės savo dydžiu yra mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad savo kaltę visiškai pripažino, jog norėtų atsiprašyti nukentėjusiųjų, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, deklaratyvūs, kurių nepatvirtina bylos medžiaga. Be to, paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Gi šiuo nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. V. net savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, todėl apelianto skunde nurodytas teiginys, kad kaltę pripažįsta ir, jog nuoširdžiai gailisi, nepagrįstas, kadangi iš šio nuteistojo teiginio neaišku, ką jis pripažįsta ir dėl ko nuoširdžiai gailisi, nes nuteistasis apart deklaratyvaus pasisakymo apie kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi nenurodė kokias faktines aplinkybes jis pripažįsta. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo negalima pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kiti nuteistojo skundo argumentai, kad abu nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, kad nori pasitaisyti, jog nesuprato, kad už melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, be to, šios aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo dukryte, kuria jis nori rūpintis ir auginti, suteikti jai paramą, padėti sunkiai sergančiai mamai, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. V. naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 235 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė būdamas teistas 2 kartus, teistumui neišnykus už tyčinio nusikaltimo padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė 7 mėnesiams po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis M. V. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog M. V. bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl to buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis M. V. atžvilgiu dėl jam pareikštų kaltinimų nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 235 straipsnio 1 dalyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, ir daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl M. V. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.