Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2259-485/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2A-2259-485/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Algirdas Remeika (pran.), Ramūnas Mitkus
Atsakovas
UAB „Dalista“
Ieškovas
UAB „Flameksas ir Ko“
Civilinė byla Nr. 2A-2259-485/2012
Pirmos instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko

Procesinio dokumento kategorija 35.3.6; 40.2; 121.14; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 06 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Dalista“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1288-199/2012 pagal ieškovės UAB „Flameksas ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „Dalista“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 22 767,36 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. birželio 1 d. tarp UAB „Dalista“ (užsakovas) ir UAB „Flameksas ir Ko“ (rangovas), buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 11-06/A-S. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini) (Malūnsparnių remonto dirbtuvėse), atlikti metalinių konstrukcijų priešgaisrinio dažymo darbus pagal atsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją. Nurodytos sutarties kaina 22 000 Lt be PVM, o bendra sutarties vertė su PVM 26 620 Lt. Ieškovei pilnai atlikus visus darbus buvo pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 2011/06/29 ir Nr. 2011/09/30, atsakovei buvo išrašytos ir įteiktos PVM sąskaitos-faktūros serija FLAM Nr. 018618 ir Nr. 019175, bendrai 26 620 Lt sumai. Pasibaigus sutartyje numatytam PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminui, atsakovė savo prievolę sumokėti už atliktus darbus įvykdė tik dalinai 2011 m. spalio 27 d. bankiniu pavedimu pervesdama 3 852,64 Lt, dėl ko iš atsakovės priteistina ieškovei likusi skolos dalis, t.y. 22 767,36 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su ieškiniu ir preliminariu sprendimu bei nurodė, kad ieškovės darbuotojai, atlikdami darbus, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, t.y. atliko dažymo darbus esant stipriam gausiniam vėjui, dėl ko dažų debesis nusėdo ant toliau nuo dažomo objekto buvusių transporto priemonių. Atsakovė, suremontavusi apgadintus automobilius, 2011-10-21 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DLS Nr.0652, kuria buvo padengtos dėl ieškovės kaltų veiksmų atsiradusios žalos ištaisymo išlaidos atsakovei. Minėtos sąskaitos-faktūros pagrindu, ieškovės skola atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, buvo įskaityta už atsakovės skolą ieškovei pagal sąskaitas faktūras Nr. 018618, Nr. 0191751. Kadangi ieškovės reikalaujama suma atsakovės reikalaujamą sumą viršijo 3 852,64 Lt, todėl atsakovė ieškovei sumokėjo tik 3 852,64 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. galutiniu sprendimu (t. 2, b. l. 102-110) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą paliko galioti, t.y. priteisė ieškovei iš atsakovės 22 767,36 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342 Lt žyminį mokestį bei 1 210 Lt už teisinę pagalbą, priteisė iš atsakovės valstybei 39,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog Teismas, nustatydamas automobilių apgadinimo faktą, rėmėsi liudytojų parodymais, UAB AK „Aviabaltika“ 2011-07-18 aktu, UAB „Žukausko ir Ko“, atlikusios automobilių remontą, remonto darbų sąmatomis. UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-02-10 raštu informavo teimą, kad vadovaujantis draudimo taisyklių 10.4.2, 13.2 p., žalos administravimas buvo nutrauktas UAB „Dalista“ nepateikus prašomos informacijos ir dokumentų bei nesant galimybės įsitikinti draudžiamuoju įvykio aplinkybių, žalos priežasčių buvimu, žalos apimtimi ir nuostolio dydžio pagrįstumu. Teismas, remdamasis surinktais duomenimis, darė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovė yra kalta dėl automobilių sugadinimo dažais. taip pat teismas pažymėjo, jog žala bei jos dydis nustatyti išskirtinai suinteresuotais asmenimis, nesant objektyvių nesuinteresuotų asmenų išvadų. teismas konstatavo, jog valant automobilius UAB „Žukauskas ir Ko“ bei UABN „Žaliakalnio žėrutis“ buvo šalinami ir defektai, nesusiję su automobilių aptaškymu dažais. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė sutiko su įskaitymu, jo neginčijo, nes byloje nustatė priešingas aplinkybes, būtent, kad ieškovė nesutiko su atsakovės vienašališku pareiškimu dėl įskaitymo bei pačiu įskaitymu. Teismas nurodė, jog žalos padarymo aplinkybės kelia abejonių, nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp atsakovės nurodomos žalos bei ieškovės veikos, kadangi ieškovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti surašant automobilių apgadinimo aktus, ieškovė teigia, jog ne visi defektai galėjo būti padaryti nuo nusėdusių dažų dulkelių, be to, ieškovė savo nesutikimą su atsakovės vienašališku 22 767,36 Lt įskaitymu išreiškė pareikšdama ieškinį teisme. Be to, dėl atsakovės nurodomų žalos aplinkybių, žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir veikos suabejojo ir UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas nurodė, jog atsakovės reikalavimas dėl 22 767,36 Lt sumos 2011-10-21 vienašalio įskaitymo metu nebegaliojo bei negalėjo būti vykdytinas 2011-10-21 dienai. Atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei jos dydis nėra apibrėžti bei nustatyti, o yra ieškovės ginčijami, o iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų, matyti, kad reikalavimas dėl 22 767,36 Lt žalos atlyginimo ieškovei nėra pagrįstas, jos dydis kelia abejonių, nes suremontuotų automobilių UAB „Žukauskas ir Ko“, UAB „Žaliakalnio žėrutis“ skaičius prieštarauja UAB DK „PZU Lietuva“ apžiūrėtų automobilių skaičiui, ir ne visi automobilių defektai galėjo atsirasti nuo nusėdusių dažų dulkelių. Teismas laikė, jog ieškovės pagal tarp šalių sudarytą 2011-06-01 rangos sutartį darbus atliko, todėl atsakovė privalo sumokėti 22 767,36 Lt. Be to, atsakovė neginčijo atliktų darbų aktų bei savo parašų ant PVM sąskaitų faktūrų. Teismas laikė, jog atsakovės atliktas vienašališkas įskaitymas padarytas pažeidžiant LR CK 6.130 str. 1 d, o LR CK 6.134 str.1 d.1 p. reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Dalista“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 114-125) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CK 6.245 - 6.249 str. normas, numatančias žalos atlyginimą, vertindamas įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovė kalta dėl žalos (automobilių sugadinimo dažais). Ieškovės darbuotojai elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, t. y. atliko dažymo darbus esant stipriam gūsiniam vėjui, dėl ko dažų debesis nusėdo ant toliau nuo dažomo objekto buvusių transporto priemonių, padarydamas žalos transporto priemonių savininkams. Šį faktą įrodo 2011-07-18 d. automobilių apipurškimo dažais aktas (t. 1, b. 1. 31), ieškovės 2011-08-09 paaiškinimas (t. 1, b. 1. 33), bei liudytojų parodymai (t. 2, b. l. 33). Žalos buvimo faktas yra nustatytas ir UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktais, sudarytais 2011-07-25. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu, pagrindžiančiu žalos mastą, 2011-07-18 automobilių apipurškimo dažais akto (t. 1, b. l. 159). Kadangi, remiantis 2011-01-17 d. rangos sutartimi Nr. LK-02/11 (t. 1, b. 1. 37-48) tarp UAB AK „Aviabaltika“ (užsakovo), kurio teritorijoje ieškovė atliko darbus, ir atsakovės UAB „Dalista“ (rangovo), atsakovė UAB „Dalista“ yra tiesiogiai atsakinga už jos samdytų darbų vykdytojų (subrangovų) padarytą žalą, UAB „Dalista“ savo lėšomis atlygino subrangovo (ieškovės) kaltais veiksmais padarytą žalą, t. y. remontavo ieškovės darbuotojų apgadintus automobilius. Tokiu būdu atsakovė įgavo reikalavimo teisę į ieškovę užsakovui atlygintos ir savo patirtos žalos ribose.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog žala ir jos dydis nustatyti išskirtinai suinteresuotiems asmenims, neesant objektyvių, nesuinteresuotų asmenų išvadų. Teismas nepagrįstai liudytojo A. V. parodymams priskyrė didesnę įrodomąją galią nei rašytiniams įrodymams byloje - UAB „Žukauskas ir ko“ bei UAB „Žaliakalnio žėrutis“ pateiktoms atliktų darbų sąmatoms ir sąskaitoms (t. 1, b. l. 49-82). Be to, teismas netyrė ir nevertino dalies rašytinių įrodymų, t. y. UAB AK „Aviabaltika“ darbo tvarkos taisyklių (t. 2, b. l. 62-65), instrukcijos dėl autotransporto leidimų patekti į aviakompanijos UAB AK „Aviabaltika“ teritoriją tvarkos organizavimo (t. 2, b. l. 66), svečių registracijos žurnalo bei automobilių registracijos žurnalo (t. 2, b. l. 67-82) iš kurių matyti, jog patekimas į UAB AK „Aviabaltika“ teritoriją yra griežtai registruojamas tiek patekus fiziniams asmenims, tiek jų transporto priemonėms. Šie įrodymai leidžia abejoti liudytojo A. V. parodymais, kad jis buvo atvykęs į UAB AK „Aviabaltika“ teritoriją, apžiūrėjo automobilius, pateikė komercinį pasiūlymą. Jei šis liudytojas būtų atvykęs, tai būtų atžymėta aukščiau nurodytuose dokumentuose. Tai rodo, jog UAB „Goncas“ vadovas UAB AK „Aviabaltika“ teritorijoje niekada nebuvo. Taip pat kyla prieštaravimai tarp A. V., B. P. ir S. B. parodymų. Teismas nepagrįstai nevertino šių byloje esančių paaiškinimų (parodymų) prieštaravimo ir dėl to nepasisakė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad valant automobilius UAB „Žukauskas ir ko“ bei UAB „Žaliakalnio žėrutis“ buvo šalinami ir defektai, nesusiję su automobilių aptaškymu dažais, kadangi iš pateiktų atliktų darbų sąmatų ir sąskaitų (t. 1, b. l. 49-82), matyti, jog transporto priemones valiusios įmonės sąskaitas išrašė tik už minėtų transporto priemonių valymo darbus.Teismas turėjo kritiškai pasisakyti ir dėl liudytojo A. P. parodymų, kad ieškovė transporto priemones gerai nuvalė per porą dienų. Įvykis įvyko 2012-07-18, jei ieškovė būtų nuvaliusi transporto priemones per keletą dienų, tai PZU draudimo atstovui 2012-07-25 atvykus įvertinti žalos į UAB AK „Aviabaltika“ teritoriją, transporto priemonės turėjo būti jau švarios (t. 2, b. l. 70), tačiau atvykęs PZU draudimo atstovas konstatavo žalos faktą ir mastą (t. 1, b. l. 105-121). Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovei nebuvo suteikta galimybė remontuoti automobilius. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės atstovo L. Sasnausko paaiškinimų byloje (t. 2, b. l. 97), jog B. P. ieškojo, kas galėtų atlikti darbus, bet kai atėjo laikas atlikti darbus, pasakė, kad servisas užsiėmęs du mėnesius į priekį. Todėl darytina išvada, kad ieškovei tokia galimybė buvo suteikta.Teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę ir vienašalis įskaitymas buvo atliktas nepagrįstai, kadangi atsakovė įgavo reikalavimo teisę į ieškovę nuo to momento, kai patyrė žalą, o ne po mėnesio po patirtos žalos momento, kaip nurodo sprendime pirmosios instancijos teismas, todėl užskaitymas buvo atliktas teisėtas. Žalą atsakovė patyrė padengusi transporto priemonių valymo išlaidas. Kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo aiškus faktinis užskaitymo pagrindas, nes ieškovei prie pranešimo buvo pridėta PVM sąskaita-faktūra už transporto priemonių valymą, todėl laikytina, jog esminės reikšmės nesudaro atsakovės pavartota sąvoka skola, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti turinio prieš formą viršenybės principą ir šios aplinkybės nelaikyti pagrindu atsakovės motyvams dėl ieškinio netenkinimo atmesti.Teismas netinkamai taikė precesines teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė priešieškinio šioje byloje nepateikė, nors galėjo tai padaryti pagal LR CPK 430 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (2007-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007), kur yra pasakyta, jog atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Todėl darytina išvada, kad atsakovė šioje byloje pareikšti priešieškinio neprivalėjo. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog UAB DK „PZU Lietuva“, nutraukdama žalos administravimą, suabejojo žalos padarymo aplinkybėmis, žalos priežastimi, žalos buvimo bei jos dydžiu, nes netinkamai vertino rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 135), netyrė su byla susijusių Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 bei nepasisakė dėl jų vertinimo ir sąryšio su byla. Kaip matyti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-02-10 rašto (t. 1, b. l. 135), žalos administravimas buvo nutrauktas dėl to, kad atsakovė draudimo kompanijai nepateikė reikiamų dokumentų, o ne dėl to, kad draudimo kompanija suabejojo žalos padarymo faktu bei su tuo susijusiomis aplinkybėmis.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 210 Lt už teisinę pagalbą, kadangi ieškovės atstovas teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Flameksas ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 133-141) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė vienašališkai įskaitė ginčijamą prievolę atlyginti tariamai ieškovės darbuotojų tretiesiems asmenims padarytą žalą, prieš atlikdama įskaitymą apie tokią tariamą prievolę ieškovės neinformavo, nepateikė jokių tokios prievolės atsiradimą patvirtinančių dokumentų ir nenustatė tokios prievolės įvykdymo termino, kuris įskaitymo metu būtų pasibaigęs. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina tai, kad ginčijamą įskaitymą atsakovė vienašališkai atliko 2011-10-21, būtent tą pačią dieną, tai yra 2011-10-21 vienašališkai išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą DLS Nr. 0652, joje nurodydama tariamai padarytos žalos atlyginimo sumą, tai yra 22 767,36 Lt, šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodė, kad jos apmokėjimo terminas irgi baigiasi tą pačią dieną, tai yra 2011-10-21. Visi nurodyti dokumentai ieškovei buvo įteikti tik 2011-10-23. Vien šios aplinkybės neleidžia atsakovės vienašališkai atlikto ginčijamos prievolės įskaitymo laikyti atitinkančių įstatymo keliamus reikalavimus.Rangos sutarties Nr. LK-02/11 turinys patvirtina, jog žalą, jeigu tokia vykdant statybos darbus būtų padaryta UAB AK „Aviabaltika“ ar tretiesiems asmenims, turėjo atlyginti atsakovės pasirinkta draudimo bendrovė, apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę. Būtent dėl šios priežasties atsakovė 2011-07-20 pranešimu kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, kur buvo pradėtos žalos bylos administravimo procedūros. UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-02-10 rašte Nr. 04-11B-92139 nurodyta, kad žalos administravimo procedūros pagal UAB „Dalista“ 2011-07-20 pranešimą buvo nutrauktos vadovaujantis draudimo taisyklių 10.4.2 ir 13.2 punktais, tai yra UAB „Dalista“ nepateikus prašomos informacijos ir dokumentų bei UAB DK „PZU Lietuva“ nesant galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio aplinkybių ir priežasčių buvimu, žalos apimtimi bei nuostolio dydžio pagrįstumu. Tokiu būdu nurodytos žalos atlyginimo administravimo procedūros buvo nutrauktos dėl atsakovės kaltės, kadangi ji negalėjo draudimo kompanijai pateikti dokumentų, patvirtinančių padarytos žalos dydį ir patį žalos padarymo faktą. Ieškovė pripažino, kad atliekant priešgaisrinio dažymo darbus nurodytame - objekte pagal 2011-06-01 rangos sutartį Nr. 11-06/A-S, 2011-07-18 nudažius maždaug puse pastato, buvo gauta informacija apie tai, kad pakilęs dažų debesis, perskriejo per šalia esantį pastatą-angarą ir nusėdo už 200-300 metrų ant UAB AK „Aviabaltika“ ir jos darbuotojų automobilių. Sustabdžius darbus, buvo apžiūrėta 10 ten stovėjusių automobilių, daugiau jokių automobilių toje vietoje nebuvo. Apžiūrėjus nurodytus automobilius buvo nustatyta, kad ant jų yra vos įžiūrimų sudžiūvusių dažų dalelių. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją nedelsiant buvo kreiptasi į UAB „Goncas“, užsiimančia automobilių plovimu, valymu, poliravimu ir t.t. Atvykę šios bendrovės atstovai įsitikino, kad tos dažų dalelės nesunkiai nusivalo ir pasiūlė atlikti nurodytų automobilių valymo, o esant reikalui ir poliravimo darbus, jei to ieškovei nepavyks padaryti savo jėgomis, paaiškindami, kad maksimali tokių darbų atlikimo kaina, įskaitant automobilių poliravimą, siektų 100-200 litų. Nuvalius nurodytus automobilius, tuo visi susirinkę nurodytų automobilių savininkai buvo patenkinti ir ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Tokiu būdu buvo atstatyta nurodytų automobilių būklė buvusi iki dažų patekimo ant jų, o tuo pačiu ir išspręstas padarytos žalos pašalinimo faktas.Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės atstovas B. P. pripažino, kad dažais buvo apipurkšti visi atsakovės nurodyti automobiliai, viso 27 automobiliai, dėl ko vadovaujantis LR CPK 182 str. 5 p. atsakovei nurodytų aplinkybių nebereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių ieškovė niekada nepripažino, kadangi apžiūros metu teritorijoje buvo tik prieš tai paminėti 10 automobilių, kurie buvo apžiūrėti ir nuvalyti. Iš kur UAB AK „Aviabaltika“ darbuotojų vienašališkai surašytuose aktuose atsirado dar 17 automobilių ieškovei nėra žinoma. Ieškovė nebuvo informuota nei apie tokių automobilių apžiūrą, nei apie jų tariamo apipurškimo dažais aktų surašymo vietą bei laiką ir nedalyvavo nei surašant nurodytus aktus, nei apžiūrint paminėtus automobilius.

Akivaizdu, kad vienašaliu įskaitymu atsakovė įskaitė ginčijamą reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš delikto, atlyginimo regreso tvarka. Atsakovė neįrodė visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog žalos padarymo faktą patvirtina UAB DK „PZU Lietuva“ padarytos fotonuotraukos ir surašyti defektiniai aktai, kadangi UAB DK „PZU Lietuva“ surašė defektinius aktus tik 15 automobilių, o nufotografavo 18 automobilių. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, jog UAB „Žukauskas ir Ko“ atliko tik dažų šalinimo darbus. Iš UAB „Žukauskas ir Ko“ remontuojamų automobilių fotonuotraukų akivaizdu, kad atliekant automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW 530,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, buvo šalinamos automobilio dalių rūdys, po ko nurodytos automobilių dalys buvo ruošiamos dažymui bei dažomos ir poliruojamos. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė ne tik, kad neteisėtai atliko vienašalį ginčijamos prievolės įskaitymą, bet ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovė teismui nepateikė jokių nepriklausomų ekspertų išvadų apie byloje minimų automobilių apgadinimą ir būtinus jų remonto darbus bei kaštus. Ginčijamas atsakovės reikalavimas 22767,36 Lt sumai pagrįstas tik pelno siekiančių juridinių asmenų, tai yra UAB „Žukauskas ir Ko“ ir UAB „Žaliakalnio žėrutis“ išrašytomis sąskaitomis-faktūromis.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog automobilių valymo bei poliravimo darbus galima atlikti žymiai mažesnėmis sąnaudomis. Ieškovė teismui pateikė ne tik UAB „Goncas“ komercinį pasiūlymą, bet ir UAB „Meninis lyginimas“ kainininką, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog maksimali automobilių valymo ir poliravimo darbų kaina yra 300 litų. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi ieškovė su ieškiniu pateikė ir atskirą prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo bei tokio prašymo priedą - PVM sąskaitą-faktūrą. Būtent nurodyto ieškovės prašymo pagrindu, pirmos instancijos teismas dar 2011 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu tenkindamas ieškovės ieškinį be kitų mokėtinų sumų iš atsakovės priteisė ir 1 210 litų advokato pagalbai apmokėti. Galiojanti LR CPK redakcija nenumato reikalavimo šaliai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti teismui dar kartą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-01-17 tarp UAB AK „AVIABALTIKA“ ( toliau –Užsakovas ) ir atsakovės UAB „ Dalista“ ( toliau – Rangovas ) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. LK-02/11 ( toliau – Sutartis ) pagal kurią šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis Rangovas savo jėgomis ir rizika Užsakovo pastato – klubo statinyje ( statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja atlikti šioje Sutartyje statinio rekonstravimo statybos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 2 ( toliau – Darbai ) ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Darbų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 37-48 ). Daliai darbų ( t. y. dažymo darbams ) atsakovė pasamdė ieškovę, kuri tapo subrangovu. 2011-06-01 ieškovė UAB „ Flameksas ir Ko“ ir atsakovė UAB „ Dalista“ sudarė rangos sutartį Nr. 11-06/A-S, pagal kurią ieškovė ( toliau – Rangovas ) įsipareigojo (duomenys neskelbtini) ( Malūnsparnių remonto dirbtuvės ) atlikti metalinių konstrukcijų priešgaisrinio dažymo darbus pagal atsakovės ( toliau – Užsakovas ) pateiktą projektinę dokumentaciją ( t. 1, b. l. 7-9 ). Atsakovė niekada neginčijo nei nurodytų įsipareigojimų atlikimo terminų, nei atliktų darbų kokybės. Tai patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 2011/06/29 ir Nr. 2011/09/30 bei ieškovės išrašytos ir atsakovės atstovų pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros Flam Nr. 018618 ir Flam Nr. 019175 bendrai 26 620 Lt sumai ( t. 1, b. l. 10-13 ). Remiantis jau minėtos rangos sutarties2.4 punktu atsakovė sąskaitas – faktūras turėjo apmokėti iki 2011-08-29 ( Flam Nr. 018618 ) ir iki 2011-10-30 ( Flam Nr. 019175 ). Kaip nustatyta, atsakovė šias sąskaitas – faktūras apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2011-10-27 bankiniu pavedimu pervesdama ieškovei 3852,64Lt. Likusią atliktų darbų kainą sumokėti atsisakė motyvuodama tuo, kad ji 2011-10-21 vienašališkai išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą DLS Nr.0652 už ieškovės darbuotojų tretiesiems asmenims padarytos žalos atliekant priešgaisrinio dažymo darbus pagal rangos sutartį, atlyginimą, bendrai 22 767,36 Lt ir šią sumą įskaitė kaip dalinį ieškovės išrašytų jau minėtų sąskaitų – faktūrų apmokėjimą ( t. 1, b. l. 29-30 ).

Pirmosios instancijos teismas minėtą įskaitymą pripažino neteisėtu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovė ( apeliantė ) kategoriškai nesutinka.

Įstatymas numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą ( CK 6.130 str. 1 d. ). Taip pat įstatymas numato sąlygas kada įskaitymas draudžiamas, t. y. draudžiama įskaityti : 1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme, 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, 3) reikalavimus, kurių vykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu, 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą, 5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą, 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, 7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus ( CK 6.134 str. 1 d. ). Be to, įstatymas numato, jog tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis ( CK 6.131 str. 1 d. ). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs , kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011 ). Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ( CK 6.130 str. 1 d. ) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-408/2008 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nesutaria dėl atsakovės nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turėjo atsižvelgti į tai, jog pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu ), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo ) rezultatu. Tam, kad būtų konstatuotas tokio priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti skolininko veiksmus ir visas bylos faktines aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2007; 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt. ).

Be to, kai matyti iš byloje esančio automobilių apipurškimo dažais akto, jame nurodyta, kad 2011-07-18 g. tarp 13 val. ir 15 val., statybvietėje dažant statomą angarą buvo apgadinti ( apipurkšti dažais ) bendrovės teritorijoje stovėję automobiliai, taip pat nurodytas ir jų skaičius, t. y. 22 automobiliai ( t. 1 ,b. l. 31 ). Iš 2011-07-25 automobilių apipurškimo dažais akto priedo Nr. 1 matyti, kad papildomai buvo nurodyti dažais apipurkšti dar penki automobiliai, tačiau du automobiliai iš šio akto priedo išbraukti ( t. 1, b. l. 155 ). Iš to seka, kad buvo iš viso nurodyti dažais apipurkšti 23 automobiliai. Tai iš dalies patvirtino savo 2011-08-09 paaiškinime ir ieškovės direktorius A. P. ( t. 1, b. l. 33 ). Tačiau vėlesniuose paaiškinimuose jis aiškino, kad dažais buvo apipurkšti tik dešimt automobilių, kuriuos jų bendrovės darbuotojai nuvalė ir jų savininkai jokių pretenzijų niekam nereiškė. Iš byloje esančių draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ( kuri atliko draudiminio įvykio tyrimą ) transporto priemonės techninės apžiūros – defektinių aktų matyti, kad buvo apžiūrėtos 17 ( septyniolika ) automobilių, kuriuos reikia remontuoti ( t. 1, b. l. 105-121 ). Taip pat nustatyta, kad automobilius remontavo UAB „ Žukauskas ir Ko“ bei UAB „ Žaliakalnio žėrutis“ Iš pridėtų dokumentų matyti, kad juose nurodyta, jog iš viso buvo suremontuoti 21 automobilis ( t. 1, b. l. 49-81 ). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kiek tiksliai automobilių buvo apgadinta ir kiek jų reikėjo remontuoti. To tiksliai nenustačius nebuvo galimybės tiksliai nustatyti ir padarytų nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo įskaitymo, netyrė nei atsakovo apskaičiuotų nuostolių teisėtumo, nei jų dydžio pagrįstumo, nei priežastinio ryšio su ieškovo neteisėtais veiksmais klausimų. Taip pat darytina išvada, kad nebuvo išsiaiškintos reikšmingos ir esminės bylos aplinkybės, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė. Taip pat atsižvelgtina tai, kad kaip jau minėta, įskaitymui atlikti būtina konstatuoti esant apibrėžtus priešpriešinius šalių reikalavimus ( kas nebuvo padaryta ).

Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos galutinis sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Taip pat pažymėtina, kad pripažinus, jog įskaitymas galėjo būti vykdomas, ieškovas turi galimybę ginčyti atsakovo teisę skaičiuoti nuostolius bei jų dydį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. galutinį sprendimą .panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika