Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 16 d. informacija apie eismo įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020 m. vasario 9 d. 14.58 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrė automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. Š., ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovo J. Ž. Dėl minėto eismo įvykio nustatyta, jog D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4; 9; 154 punktus, taip padarydamas Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pažeidžiant reikalavimą duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį. Taip pat nustatyta, kad kitas eismo įvykio dalyvis J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126; 127 punktus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje: draudimą vairuoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę; 415 straipsnio 2 dalį: draudimą vairuoti transporto priemonę be techninės apžiūros, 417 straipsnio 7 dalį. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai: automobilio (duomenys neskelbtini), valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance AS Kasko draudimu, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8-10, tomas 1). Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo draudėjui transporto priemonės (duomenys neskelbtini) rinkos vertės - 26200,00 EUR draudimo išmoką, perimdamas automobilio liekanų nuosavybės teisę. Draudimo išmokos dydis nustatytas vadovaujantis turto vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos verte eismo įvykio dieną (e.b.l. 114-128 tomas 1). Pagal automobilių remonto paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Mototoja“ sudarytą automobilio remonto sąmatą nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 18234,91 EUR. Remiantis draudimo sutarčiai taikytinų taisyklių nuostatomis automobilio (duomenys neskelbtini) remontas buvo pripažintas ekonomiškai netikslingu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Taigi, pagal bendrąsias deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininko. Tokią nukentėjusio asmens teisę perima ir draudimo išmoką išmokėjęs draudikas. Todėl atsakovo argumentas, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nepagrįstas. Atsakovas teigia, jog atsakomybė dėl žalos atlyginimo turi kilti transporto priemonės privalomuoju draudimu neapdraudusiam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas žalos priežastį kildina iš atsakovo įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeisimo, nesilaikant leistino greičio, o ne iš įstatymo nustatytos prievolės apdrausti kelių eisme dalyvaujančią transporto priemone privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl kelių transporto priemonės savininko veiksmai, nevykdant minėtos prievolės, nesusiję su ieškovo formuluojama prašomos atlyginti žalos kilimo priežastimi.

Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos (automobilių susidūrimo), todėl ji atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Taigi, ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas įstatymo nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtą veiką, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kai dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kalti keli tų šaltinių valdytojai, tai jų turtui padarytą žalą turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno iš jų kaltės laipsnio, išreikšto procentais. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kurio vairuotojo veiksmai bei kokiu mastu sąlygojo eismo įvykį.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ginčo eismo įvykio ekspertizė eismo įvykio mechanizmui nustatyti, taip pat kurio iš vairuotojų ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, taip pat ekspertizės įstaigai užduotas klausimas, kokiu greičiu važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat susidūrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 12 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai vienoda apimtimi sąlygojo eismo įvykį: automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. Š. veiksmai – nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės artėjančiam automobiliui (duomenys neskelbtini); automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Ž. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, dėl ko prarado galimybę išvengti susidūrimo su į sankryžą įvažiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 182-188).

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis kilo dėl to, kad ieškovo apdrausto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. Š. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam atsakovo vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių 154 punkte yra numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 3.2 punkte yra apibrėžta, kad sąvoka „Duoti kelią“ reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma dėl eismo įvykio patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. Š. yra nubaustas dėl Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimo.

Vertindamas minėtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pagrindinis avarinę situaciją sąlygojęs veiksnys yra ieškovo draudėjo įvykdytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. neįsitikinus atliekamo manevro saugumu išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį ir taip sudarant fizinę kliūtį atsakovo vairuojamai transporto priemonei. Jeigu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų įsitikinęs jo atliekamo manevro saugumu ir įvertinęs artėjančios atsakovo vairuojamos transporto priemonės greitį, avarinės situacijos būtų išvengta ir aplinkybė, ar atsakovas būtų viršijęs leistiną greitį, ar ne, nebūtų turėjusi jokių žalingų pasekmių. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovo draudėjo galimybes pastebėti pagrindiniu keliu artėjančią transporto priemonę ir įvertinti jos greitį. D. Š. rašytiniame paaiškinime, duotame administracinio nusižengimo byloje, nenurodyta, jog iki eismo įvykio nebuvo galimybių pamatyti pagrindiniu keliu artėjančią atsakovo vairuojamą transporto priemonę (e.b.l. 17-18, tomas 2). Minėtame paaiškinime D. Š. nurodė, kad diena buvo giedra, jokių blogo matomumo požymių nenurodė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie automobilio (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo įtaką automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui pastebėti pagrindiniu keliu artėjantį automobilį ir įvertinti jo greitį. Iš atsakovo paaiškinimų ir eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, jog eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras; sankryžoje keliai išsidėstę taip, jog iš sankryžos matyti pagrindinis kelias (e.b.l. 189-191, tomas 1). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad matė prie sankryžos artėjantį ieškovo draudėjo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau matomumą iš pagrindinio kelio ribojo tujos ir kelio remonto darbai (e.b.l. 19-20, tomas 2).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 12 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) ne mažesniu nei 94 km/h greičiu, kai eismo įvykio vietoje leistinas greitis – 50 km/h. Minėta ekspertizė buvo atlikta administracinio nusižengimo byloje, todėl ji šioje civilinėje byloje vertinama kaip rašytinis įrodymas, turintis vienodą įrodomąją galią su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtame ekspertizės akte padaryta išvada, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu nuo tos vietos, kurioje vairuotojas reagavo stabdymui, automobiliui (duomenys neskelbtini) greitėjant vidutiniu 1,5 m/s² pagreičiu, jis pasiekus 50 km/h greitį, kai automobilis (duomenys neskelbtini) dar nebūtų privažiavęs iki jo, susidūrimas su (duomenys neskelbtini) nebūtų įvykęs.

Įvertinęs minėtame ekspertizės akte nurodytas išvadas, jog abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles ir abu šie pažeidimai techniniu požiūriu vienoda apimtimi lėmė eismo įvykio priežastį, taip pat jog abu vairuotojai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, teismas laiko, jog dėl ginčo eismo įvykio kilusios žalos kalti tiek ieškovo draudėjas, tiek atsakovas lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc.

Šalių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017, nagrinėjama faktinė situacija nėra tapati šioje civilinėje byloje nagrinėjamai. Visų pirma, minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo vertinami eismo įvykio dalyvių veiksmai baudžiamosios atsakomybės kilimo aspektu. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje eismo įvykis įvyko reguliuojamoje sankryžoje, vairuotojui atliekant posūkio į kairę manevrą esant leidžiamam šviesoforo signalui, o greitį viršijusiam vairuotojui nestabdant transporto priemonės, turint tokią galimybę. Taip pat konstatuota, jog manevrą į kairę darančio automobilio vairuotojas dėl kitos transporto priemonės dvigubai viršyto greičio neturėjo galimybės laiku jo pamatyti. Darančio posūkio į kairę manevrą vairuotoja ir jos keleivis patvirtino, jog prieš tai buvo įsitikinta manevro saugumu ir kitų eismo įvykio dalyvių nebuvo pastebėta. Eismo įvykio mechanizmas buvo paremtas ne rašytiniu įrodymu, o teismo specialisto išvada. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų apie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo galimybių pamatyti pagrindiniu keliu artėjantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir įvertinti jo greitį apribojimą, taip pat nėra duomenų apie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus, įsitikinat manevro saugumu. Eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje sankryžoje, automobiliui (duomenys neskelbtini) darant manevrą iš šalutinio kelio. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017, nepaneigti kito eismo įvykio atsakomybės pagrindai, esant abipusiai eismo įvykio dalyvių kaltei, tačiau nurodyta, kad neatsargus eismo įvykio dalyvio elgesys turi būti įvertintas kaip reikšmingas, nustatant žalos dydį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog atsakovas nepasirinko saugaus greičio, važiavo viršydamas leistiną maksimalų greitį dėl ko prarado galimybę išvengti susidūrimo. Protokole taip pat nurodoma, jog atsakovas pažeidė KET 127 punkto, įpareigojančio vairuotojus neviršyti maksimalaus leistino greičio, nuostatas. Greičio viršijimo faktas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad tokia aplinkybė gali būti įrodoma tik greičio matavimo prietaiso parodymais. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 12 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini) greitis iki eismo įvykio buvo ne mažesnis, negu 94 km/h. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti duomenys dėl atsakovo greičio viršijimo iki eismo įvykio ir dėl jo įtakos eismo įvykio kilimui nepaneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Taigi, nors pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi yra ieškovo draudėjo įvykdytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jam, neįsitikinus atliekamo manevro saugumu, nesuteikiant pirmenybės pagrindiniu keliu judančiai transporto priemonei, tačiau atsakovo įvykdytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. leistino greičio viršijimas beveik dvigubai, lėmė galimybių sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę iki eismo įvykio praradimą. Tuo tarpu atsakovui laikantis leistino greičio, eismo įvykio būtų išvengta, atsakovui nekeičiant važiavimo greičio ir neatliekant jokių papildomų manevrų. Todėl atsižvelgiant į abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę, ieškinys tenkinamas 50 proc.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro eismo įvykio metu sunaikinto ieškovo draudėjo turto rinkos vertė eismo įvykio dieną, iš jo atėmus liekanų vertę, taip pat su turto vertinimu ir transportavimu susiję papildomos išlaidos.

Teismo vertinimu, minėti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl eismo įvykio sąlygoto jam nuosavybės teise priklausančio turto sunaikinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovo atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovo išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovas jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5583,34 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas patyrė 8,53 EUR už dokumentų vertimą, o atsakovas – 1875,50 EUR už advokato teisines paslaugas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 17,76 EUR, priteisiamos iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas sumokėjo teismui 200,00 EUR avansą liudytojo iškvietimo į teismą išlaidoms atlyginti, tačiau liudytoja L. L. prašymo dėl išlaidų atlyginimo teismui nepateikė, todėl atsakovo sumokėtas užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. Ž. ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 5583,34 EUR (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, trisdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo J. Ž. ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5583,34 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. Ž. ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 4,27 EUR (keturis eurus, dvidešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, atsakovui J. Ž. 937,75 EUR (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus, septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. Ž. valstybei 8,88 EUR (aštuonis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, valstybei 8,88 EUR (aštuonis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos atsakovui J. Ž. 200,00 EUR (du šimtus eurų) avanso.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.