Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

institucijos atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovėms: V. V., K. V., S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio P. rajono sav., N. sen., N. mstl., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad jie dirba trise nuo 2014–2015 m., yra bendradarbiai, dirba vasarą melioracijoje. Nuo praeito rudens buvo darbo biržoje. Pavasarį iš įmonės nepaskambino, nusprendė darbą susirasti patys. Nutarė įdėti skelbimus, jis yra du metus dirbęs su verslo liudijimu. Jis nusipirko kortelę, pinigus už skelbimus pasidalino po lygiai. Jie visi yra draugai, jis nėra darbdavys. Gegužės mėnesį paskambino šeimininkas iš L. ir pasakė, kad yra apie 20 m², pasakė, kad reikia takelio prie pavėsinės, sutarė kainą 200 Eur. Iš pradžių žadėjo vykti visi trys, vėliau pašnekėjo, kad kelionė 65 km, 200 Eur ne tiek daug, o jų finansinė padėtis sunkesnė, sakė, kad jie padarys. Trinkelių klojimas yra ne vieno darbas, turi būti du. Gegužės 31 d. buvo antra darbo diena, abi dienas nuvežė. Įrankiai yra jų bendri. A. ir P. M. mokėjo šeimininkas, o jo net nebuvo. Jis pats nedirbo todėl, kad iš 200 Eur atėmus dvi keliones – 40 Eur, lieka tik 160 Eur, o 160 Eur padalint ant trijų, kas gaunas. Jei tai būtų buvęs didesnis objektas, jis taip pat būtų dirbęs nelegaliai, tas objektas mažos vertės. Jis paskaičiavo, kad jis nuveš po 20 Eur už dieną. Jiems už dieną lieka po 40 eurų, o jam 40 Eur už kurą. Telefonas buvo įdėtas jo ir jis susitarė su šeimininku, kad čia šeimininkas negalvotų, kad atvažiuoja kitas. Tik automobilis jo, jie kaip draugai paprašė nuvežti, parvežė taip pat jis. Įrankiai yra bendri, bet jis tų darbų nedarė, tik pašnekėjo su šeimininku. Jam buvo stresas, jis nepaskaitė ką parašė, ne kasdien bendrauja su policija. Jis gailisi, kad į tai įsivėlė, t. y. šeimininkui pasakė, kad jie visi turi individualias veiklas, pasielgė tikrai neatsakingai. Nebuvo susitarta, per kiek laiko darbas bus atliktas. Jam atrodo, kad M. buvo daromas spaudimas, buvo grasinta juos išvežti, jie buvo streso būsenoje. Kaip draugams jis davė darbo įrankius, kartu buvo šeimininkas ir jis aiškino savo norus, o jie buvo visi trys. Pinigų momento perdavimo nematė, bet pinigus padavė A., nes A. jam atnešė 40 eurų. Atsiprašo, kad negerai padarė, kad be verslo liudijimų. Trinkelių klojimas yra komandinis darbas, o su šeimininku visi vienu metu kalbėti negali, jis nesijaučia darbdavys. Iš brigados jis turi daugiausia patirties, todėl dažniausiai ir bendrauja, čia buvo pirmas kartas.

Liudytojas A. M. parodė, kad seniau kartu dirbdavo melioracijoje, bet šiemet pasitarę jis, V. ir P., nutarė įdėti skelbimus. Paskambino iš L. žmogus ir pasakė, kad yra 20 m². Skambino V., nes buvo jo numeris. Važiavo dirbti dviese su broliu, nes nelabai didelė suma, darbo buvo nedaug. Su šeimininku susitarė V., o bendravo visi po šiek tiek. Visą informaciją sužinojo iš V., tarėsi visi trys, prieš tai dirbo dieną. Atlygį gavo, sumokėjo V. – tas žmogus, kuris skambino. Visą sumą padavė jam, o jis davė P. Rašant paaiškinimą, jis buvo pasimetęs. Jis dirbo su broliu V. prašymu, nes dirbo pas jį. Darbui naudoja karutį, kastuvą. Į darbą nuveždavo V., nes jie neturi mašinos. Terminas nebuvo sutartas, galvojo, kad padarys per dieną ar dvi. Brolis turi mašiną, bet tuomet buvo sugedus, už nuvežimą V. davė 40 Eur. Kai savininkas atsiskaitė, buvo trise, bet pinigus padavė jam.

Liudytojas P. M. parodė, kad kartu su V. D. dirba septynis metus, dirbo melioracijoje, bet šį sezoną nepasiūlė darbo, Darbo biržoje irgi kaip ir norėjo išmesti. Susirinko visi pas V. ir nutarė, kad reikia dėti skelbimus. Susimetė dviem skelbimams, atsirado darbo pas ūkininką – 20 m². Telefono numeris buvo įdėtas V. Nutarė dirbti dviese, jo mašina buvo pagedus, tai parašė V. nuvežti. Kvadratas 10 eurų, tai 20 kvadratų - pasakė 200 Eur. Susitarė V., nes jam paskambino ūkininkas, o V. pasakė jiems. Pinigus paėmė A. grynais, kaip pinigai buvo perduoti, jis nematė, gal įrankius dėjo. Melioracijoje dirbo septynis metus ir visada rinkdavosi 7 valandą, išvyko maždaug septintą. Įrankius turi savo – „tačką“, kastuvą, „šiupelį“, „bulgarkę“, gulksčiukus ir šalmus – dar iš melioracijos. Kai rašė pasiaiškinimą, buvo susinervinęs. Pinigus jam padavė A. Įrankiai yra visų, kas ką turi, tą ir susimetė. Dabar išsiėmė pažymą individualiai veiklai, pildė internetu. Dabar turi objektą P., dirba su broliu, taip pat dirba ir V. Dėl šio objekto tarėsi visi trys. Jis pats turi tik dalį reikiamų įrankių.

Liudytojas V. D. nurodė, kad turi privatų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Laikraštyje susirado skelbimą, paskambino nurodytu telefono numeriu, atvažiavo žmonės ir pradėjo darbus. Nežino nei vieno iš asmenų vardo ir pavardės. Tarėsi, kad išdėtų trinkeles, nurodė kvadratų skaičių. Atvažiavo, apžiūrėjo, pradėjo dirbti. Atvažiavo trise, dirbo du asmenys. Kai jau atvažiavo dirbti, tai kalbėjosi su tais dviem vaikinais. Pinigus už darbą padavė tiems dviem dirbusiems vaikinams, tiksliau, vienam iš jų. Visą sumą, 200 Eur. Apie tai, kam reikštų pretenzijas, paaiškėjus galimiems darbų trūkumams, nepagalvojo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nelegalaus darbo apibrėžimas yra Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. ir P. M. yra buvę bendradarbiai, kadangi pavasarį visi neturėjo darbo, nusprendė darbą susirasti patys. Įdėjo skelbimus apie klojamas trinkeles, pinigus už skelbimus pasidalino po lygiai. Jie visi yra draugai, jis nėra darbdavys. Gavus užsakymą, iš pradžių žadėjo vykti visi trys, vėliau pašnekėjo, kad kelionė iki vietos yra 65 km, o 200 Eur atlygis yra ne tiek daug, kad dalintis trims, todėl nusprendė, kad užsakymą atliks A. ir P. M., kadangi jų finansinė padėtis sunkesnė. V. D. išdėstyta pozicija, jog jis nebuvo ir nėra A. M. ir P. M. darbdavys, įtikina teismą, atsižvelgiant į tai, kad ją iš esmės patvirtina tiek liudytojų A. M. ir P. M., tiek liudytojo V. D. parodymai, taip pat nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. ir P. M. realiai atliko trinkelių klojimo darbus, tačiau bylos duomenys nepatvirtina tokių nelegalaus darbo požymių kaip paklusimas darbdavio nustatytai darbo tvarkai, pavaldumas jam, darbas darbdavio naudai ir pan., egzistavimo. Nors tiek pats V. D., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad dėl trinkelių klojimo privačiame objekte su jo savininku susitarė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau tarp jo ir objekto savininko V. D. nebuvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, nenustatyta, jog V. D. turėjo ar siekė iš A. ir P. M. darbo gauti sau finansinės ar kitokios naudos, išskyrus atlygį už pavėžėjimą iki objekto. Būtent tokią sumą, dėl kokios buvo susitarta, t. y. 10 Eur už kv. metrą, t. y. iš viso 200 Eur, objekto savininkas sumokėjo dviem darbus atlikusiems asmenims. Reikšminga šiame kontekste laikytina ir aplinkybė, jog pinigus atsiskaitydamas už darbą V. D. padavė ne V. D., o A. M., ką patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas A. M. patvirtino, jog dėl darbų atlikimo tarėsi visi trys (t. y. darbų imtis visiems trims ar tik dviem, atsižvelgiant į nedidelę užsakymo apimtį ir pan.).

Nors teikdamas pirminį paaiškinimą (2021 m. gegužės 31 d. (b. l. 4)) V. D. nurodė, kad jis paaiškino A. ir P. M., ką reikės daryti, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad objekte pasirodė tik tam, kad šeimininkas negalvotų, kad atvažiuoja kas kitas, kadangi būtent jo telefonas buvo įdėtas ir jis tarėsi su šeimininku, būtent savininkas A. ir P. M. „aiškino savo norus“. Be to, liudytojas V. D. patvirtino, kad tuomet, kai A. ir P. M. jau atvažiavo dirbti, tai būtent su jais ir kalbėjosi apie darbus. Anksčiau minėtame pirminiame savo paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad suteikė priemones darbams atlikti, tačiau teismo posėdžio metu tiek pats V. D., tiek liudytojais apklausti darbus atlikę asmenys patikslino, kad įrankius susivežė tokius, kokius kiekvienas turėjo, tik dalis įrankių buvo V. D., įrankiai yra jų bendri. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, A. ir P. M. V. D. nebuvo nurodytas ir konkretus darbų atlikimo terminas.

Pastebėtina ir tai, kad V. D. nėra įsteigęs juridinio asmens. Nors tai nepaneigia jo galimybės būti darbdaviu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens pavaldžiai kitam asmeniui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-561-478/2020). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad A. M. ir P. M. dirbo iš esmės savarankiškai, o V. D. vaidmuo vertintinas kaip tarpininko tarp užsakovo ir darbininkų, o ne darbdavio jų atžvilgiu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo teisena V. D. atžvilgiu nutraukiama, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. D. atžvilgiu, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.