Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimo M. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. M. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismą liudytoju R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas R. G., kurį apeliantas prašo apklausti, jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, jo parodymai buvo įvertinti, todėl jo kvietimas dar kartą būtų perteklinis. Kviesti ir apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus taip pat nėra jokio pagrindo, nes M. B. bylos tyrimo eigoje nuosekliai aiškino, kad jis bendrovės patalpose dirbo valymo darbus, ir šiuo metu ten jam yra leidžiama įeiti ir imti likusias medžiagas. Pirmosios instancijos teisme tokio prašymo – apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus pažeidėjas neteikė, o versija, kad dėl R. G. įdarbinimo jis tarėsi su bendrovės darbuotoju, atsirado tik apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, taip pat nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apelianto prašymas vertintinas tik kaip siekis pateisinti naujas gynybines versijas. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat ir į tai, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, pažeidėjas savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. B., turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą patekti į jos patalpas, esančias Alytuje, Pramonės g. 1, ir pasiimti po valymo darbų likusių medžiagų, metalo ir kt., R. G. leido dirbti šiose patalpose. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp M. B. ir R. G. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, ir ar M. B. ANK 95 straipsnio kontekste gali būti laikomas darbdaviu. Apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, jog tarp jo ir R. G. nebuvo susiklostę jokie pavaldumo santykiai, kad jis galėtų jam parūpinti darbą, tačiau ne kaip darbdavys, o R. G. dirbtų savarankiškai pagal verslo liudijimą, dėl ko ir liepė šiam jį išsiimti, ir apskritai, M. B., kaip fizinis asmuo, neturėdamas jokių darbdavio požymių, negalėjo būti vertinamas kaip R. G. darbdavys.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria ir konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir teisingai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog M. B. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo pažeidėjo administracinio nusižengimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

12. Apeliantas skunde savo nekaltumą grindžia tuo, kad jis negali būti darbdavys ir vykdyti darbdavio funkcijas, todėl ir susitarė su R. G., kad jis galėtų pas jį dirbti išsipirkto VMI verslo liudijimo pagrindu. Tačiau ši apelianto nurodyta deklaratyvi aplinkybė, kad jis negalėjo atlikti darbdavio funkcijų, nepaneigia jo galimybės būti darbdaviu, o vertinant jo veiksmus visų bylos duomenų kontekste, nepaneigia ir jo kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens pavaldžiai kitam asmeniui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos.

13. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, teismas pagrįstai kaip atitinkančius faktus laikė paties pažeidėjo ir liudytojo R. G. išdėstytas aplinkybes. M. B. 2020 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodė, kad R. G. armatūrą pjaustė jam priklausančia metalo pjaustymo įranga, kuria pats jam ir leido naudotis. Kadangi R. G. dirbo pirmą dieną, todėl darbo sutarties su juo dar nepasirašė, nes jam dar buvo bandomasis laikotarpis. Už šį darbą jis nesumokėjo R. G. ir nemokės, nes šis padarė jam žalos. R. G. jam pasakė, jog 2020 m. kovo 3 d. išsipirko verslo liudijimą valymo darbams, kuriuos šis būtent ir vykdė jo nurodytoje vietoje. Jis R. G. davė apsauginį veido skydelį, apsauginius akinius ir dujokaukę. Jis su R. G. turėjo susitarti po pirmos dienos darbo laiko pabaigos. Dėl R. G. darbe esančių pavojų, rizikos ir darbų saugos jo nesupažindino, tačiau tai planavo padaryti po tos dienos darbo laiko pabaigos. R. G. 2020 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodė aplinkybes, analogiškas pažeidėjo nurodytoms aplinkybėms, kad jis kreipėsi į M. B. dėl darbo, ir šis nurodė galinti suteikti darbą. M. B. jam nurodė, kur reikės dirbti ir kokius darbus reikės atlikti, dėl darbo užmokesčio konkrečiai nesutarė, tačiau M. B. jam pažadėjo sumokėti nuo parduoto metalo kiekio. Sutartu laiku atvykus į darbą, M. B. parodė metalo pjaustymo įrangą, davė jam apsauginį veido skydelį, apsauginius akinius ir dujokaukę. M. B. liepimu, jis buvo išsipirkęs Verslo liudijimą.

15. Apeliaciniame skunde M. B. nurodė, kad teismas nepagrindė savo išvados, kodėl R. G. įsigytą verslo liudijimą įvertino kaip darbo santykių maskuotę. Kaip tvirtino apeliantas ir R. G., prieš pastarajam pradedant darbą, M. B. nurodė išsipirkit verslo liudijimą. Pažymėtina, kad asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, dirba individualiai, teikia paslaugas savo darbo priemonėmis ir naudoja savo asmenines apsaugines priemones. Šiuo atveju surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantas R. G. davė visą darbui reikalingą įrangą, taip pat aprūpino jį apsauginėmis darbo priemonėmis ir pavedė atlikti konkretų darbą. Toks darbo organizavimas rodo, kad M. B. veikė kaip R. G. darbdavys. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. B., pasamdydamas kitą asmenį jo nurodytiems darbams atlikti, suteikdamas visas reikiamas priemones, tačiau liepdamas jam išsipirkti verslo liudijimą, siekė pateisinti faktiškai susiklosčiusius darbo santykius pasamdyto darbuotojo individualia veika. Todėl tokie veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kaip darbo santykių maskuotė.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus ir tarpusavyje suderintus, laikė pažeidėjo ir liudytojo R. G. teisme duotus parodymus, ir laikė juos siekimu padėti M. B. išvengti atsakomybės, nes šie jų parodymai ne tik kad prieštaringi, tačiau ir nelogiški. M. B. nurodė, kad R. G. kreipėsi į jį dėl darbo, šis pasakė, kad turi jam darbo ir sutarė 2020 m. kovo 4 d. darbo vietoje susitikti ir apsižiūrėti, kokius darbus reikės dirbti, tačiau darbo vietoje R. G. nebuvo sutikęs, ir tik vėliau pastarasis jam paskambino ir pasakė apie užsidegusį vatinuką. Nurodė, kad neleido R. G. dirbti su pjaustymo įranga ir nedavė kitų šiam darbui reikalingų priemonių, tačiau tuo pačiu ir neneigė, kad pažadėjo jam duoti darbą pjaustyti metalą, kuriam atlikti, akivaizdu, tokia įranga reikalinga.

17. R. G. parodė, kad paklausus M. B. dėl darbo, šis pažadėjo „suvesti“ jį su kažkokiu žmogumi bei nurodė, kad jam bus reikalingas verslo liudijimas. Jis įsigijo verslo liudijimą ir 2020 m. kovo 4 d. nuėjo į M. B. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. M. B. turėjo suvesti jį su žmogumi dėl darbo, tačiau nuvykęs į minėtas patalpas nei M. B., nei kito žmogaus nesutiko, tačiau ten rado deguonies ir dujų balionus, kurie buvo pajungti su metalo pjaustymo aparatu, su kuriuo jis ir pjaustė metalą. Jam niekas nieko nesakė, ką reikia daryti. Iš tokių parodymų darytina išvada, kad R. G., net nežinodamas, kokius darbus ir su kokiomis priemonėmis ar prietaisais reikės atlikti, nesutikęs žmonių, kurie turėjo jam tai paaiškinti ir nurodyti, pats savarankiškai sugalvojo, kad turi pjaustyti metalą, ir pats susirado ir paėmė patalpose rastą įrangą. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl jo teisme duoti parodymai skiriasi nuo paaiškinimo, duoto iš karto po įvykio.

18. Pirmosios instancijos teisme R. G. nurodė naują aplinkybę, kad dėl darbo apeliantas jį turi supažindinti su kažkokiu žmogumi, nors pats M. B. parodymuose teisme jokio kito žmogaus nepaminėjo. Tik apeliaciniame skunde jau nurodė, kad kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų priežiūros meistru dėl galimybės įdarbinti pas juos R. G. pagal darbo sutartį, bet tas meistras kovo 4 d. patalpose taip ir nepasirodė. Toks parodymų prieštaringumas, jų derinimas, keitimas ir naujų aplinkybių atsiradimas tiek apelianto, tiek ir liudytojo paaiškinimuose, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jų bendro susitarimo, tokiu būdu siekiant bet kokiais būdais padėti M. B. išvengti atsakomybės. Ir šiuo atveju visiškai neturi reikšmės, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo susitarta.

19. Skunde išdėstytas teiginys, kad R. G. dirbo ne apelianto patalpose ir ne su jo įranga, kad metalo pjaustymo įranga priklausė arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kitai ten valymo darbus atliekančiai įmonei, todėl svetimose patalpose negalėjo būti darbdaviu, nepagrįstas ir jo kaltės nepaneigia. M. B. versija, kad svetimose patalpose jis negalėjo būti darbdaviu, taip pat vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pats apeliantas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Pramonės g. 1, Alytuje, jis atlikinėjo valymo darbus pagal sutartį, kuri jau nebegalioja, tačiau jam po valymo darbų niekas nedraudžia patekti į patalpas, bendrovė jam atidavė po valymo darbų likusias medžiagas, kurias jis naudoja savo reikmėms. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad būtų atliekami darbai, susiję su pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kad ten būtų jos darbuotojų. Apeliantas patvirtino, kad tose patalpose jau nieko nebuvo ir jis vienas ten vykdė veiklą – atskyrinėjo ir pardavinėjo po valymo likusį metalą. Nors M. B. skunde tvirtina, kad metalo pjaustymo įranga priklausė ne jam, o bendrovei, tačiau 2020 m. kovo 4 d. paaiškinime jis nurodė, kad įranga priklauso jam, o teisme nurodė neleidęs R. G. su ja dirbti, tačiau kad ji priklausė ne jam, nepaminėjo. Taigi, aplinkybė, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtinti darbiniai santykiai tarp apelianto ir R. G. susiklostė ne darbdaviui priklausančioje vietoje, nepaneigia šių santykių buvimo fakto.

20. Taigi, M. B. pozicija, grindžiama teiginiais, jog tarp jo ir R. G. nebuvo jokios kalbos apie darbo sutarties sudarymą, kad jis asmeniškai R. G. darbui pagal darbo sutartį nesamdė, kad darbai vyko ne pažeidėjui priklausiančiose patalpose, pati savaime neeliminuoja pažeidėjui teisės aktuose reglamentuotos pareigos vykdyti savo, kaip darbdavio funkcijas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad tarp apelianto ir R. G. buvo įvykęs realus susitarimas dėl pastarojo priėmimo konkrečių pareigų atlikimui, kuris nebuvo nustatytas rašytine darbo sutartimi, nes aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas su R. G. buvo susitaręs tiek dėl darbo pobūdžio, tiek dėl darbo užmokesčio, o tai, kad pats pažeidėjas yra fizinis asmuo, šiuo atveju, pagal susiklosčiusias aplinkybes, nepašalina jo kaip darbdavio pareigos įdarbinti R. G. pagal Darbo kodekse nustatytą tvarką, t. y. sudaryti darbo sutartį su darbuotoju bei apie tai pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.