- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-1541-1068/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00328-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., D. V., T. V., valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Ramunė Kičiatovienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., D. V., T. V. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. po sutuoktinės Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjas yra Z. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje kartu su tėčiu, po Z. V. mirties, faktiškai valdydamas priėmė pareiškėjo tėtis J. V.. Minėtas turtas buvo registruotas tėčio vardu, todėl jis nemanė, kad turėtų dėl turto nuosavybės įregistravimo kreiptis į notarą. J. V. po savo sutuoktinės Z. V. mirties likusį turtą prižiūrėjo, valdė, naudojo kaip nuosavą. Po tėčio mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą, paduodamas pareiškimą notarui priėmė pareiškėjas. Šį faktą patvirtina 2023 m. gruodžio 18 d. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės išduotas liudijimas. J. V. nuosavybės teise jam priklausantį visą turtą paliko pareiškėjui. Šį faktą patvirtina 2014 m. kovo 12 d. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės surašytas testamentas. Kiti įpėdiniai: sesuo R. V., brolis M. V., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini), brolio vaikai yra D. V. ir T. V.. Išdavus liudijimą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas sužinojo, kad jo tėtis nebuvo susitvarkęs dokumentų dėl palikimo priėmimo po mamos Z. V. mirties, nors faktiškai palikimą buvo priėmęs ir faktiškai paveldėtu turtu naudojosi visą laiką iki savo mirties. J. V. po savo sutuoktinės Z. V. atsiradusį palikimą priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą. J. V. mamai priklausiusiu turtu naudojosi kaip nuosavu ir tokiu būdu, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. faktiniu valdymu per tris mėnesius priėmė palikimą. J. V. po sutuoktinės Z. V. mirties nors teisiškai ir neįformino palikimo priėmimo fakto, nepadavė pareiškimo notarui, tačiau atlikdamas aktyvius veiksmus – rūpindamasis turtu, juo naudodamasis, valdė jį kaip savo nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys R. V., D. V. ir T. V. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą į bylą neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir pranešimai apie teismo posėdį jiems įteikti tinkamai.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad tėvas J. V. savo vardu pirko nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone (pareiškime nurodyta turto vieta Klaipėdos rajonas yra rašymo apsirikimas), valdė kartu su mama Z. V., o mamai mirus, tėvas palikimo nepriėmė, nes nežinojo, kad puse turto priklauso mamai. Tai vienintelis turtas, nes žemę tėvas, dar būdamas gyvas, padovanojo seseriai. Nei D. V., nei T. V. niekada į palikimą nepretendavo, sesuo R. V. gyvena Olandijoje. Turtas buvo įgytas tėvams gyvenant santuokoje, po mamos mirties tėtis taip ir liko gyventi tame name, valdė jį, mokėjo mokesčius. Jis padėjo turtą valdyti, o po tėvo mirties ir gyvena tuose namuose. Jis visada gyveno su tėvu. Rašytinių įrodymų, kad tėvas mokėjo mokesčius, nebeturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai Z. V. ir J. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė trijų vaikų – A. V. (šioje byloje pareiškėjas), R. V. (šioje byloje suinteresuotas asmuo), M. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (byloje suinteresuotais asmenimis patraukti jo vaikai D. V. ir T. V.). Santuokos metu Z. V. ir J. V. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turtas valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje buvo įregistruotas J. V. vardu. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės 2024 m. sausio 4 d. liudijimas patvirtina, kad po Z. V. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3 – ajame notaro biure notarės vedama nebuvo, Z. V. palikimas nėra priimtas, Testamentų registre nėra įregistruotų Z. V. palikimo priėmimo faktų. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės 2023 m. gruodžio 18 d. liudijimas patvirtina, kad po J. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas A. V..
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. V. ir J. V. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo, būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas įregistruotas tik J. V. vardu, tačiau sutuoktinių, po santuokos sudarymo, įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). J. V. po sutuoktinės Z. V. mirties toliau liko gyventi tuo pačiu adresu ir toliau naudojosi turtu kaip savu, pareiškėjo teigimu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo ir kt. Šių aplinkybių suinteresuoti asmenys byloje neginčijo. Akivaizdu, kad faktas, jog J. V., būdamas registruotas turto savininku, laikė save jo savininku ir po sutuoktinės mirties jį visą valdė kaip savo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje esami duomenys patvirtina, kad J. V. įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po sutuoktinės Z. V. mirties likusį palikimą ir tai padarė faktiniais veiksmais, pradėdamas (tęsdamas) turto valdymą. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti, ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. po sutuoktinės Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Bylą nagrinėjant teisme, patirta 60,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo, jam byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (55,00 Eur) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (60,47 Eur), lieka valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.