- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-273-579/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- A. J., R. B., M. J.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
- nukentėjusiajai R. B. 1 490 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam A. J. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- nukentėjusiajam M. J. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. T. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė žmogų, o būtent: 2020 m. rugsėjo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. J. (I. J.) ne mažiau 30 smūgių rankomis, kojomis, plaktuku bei akmenimis į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, pilvą, sėklides bei kitas kūno vietas, padarydamas pastarajam daugybinius kūno sumušimus: kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kakle, krūtinėje, pilve, rankose, kojose, muštines žaizdas veide su apatinio dešiniojo ketvirto danties išmušimu, kairiojo skruostikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio skeveldriniais lūžiais, kaukolės priekinės daubos lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, muštinę žaizdą kairėje rankoje, kirstinę žaizdą su kairiojo žastikaulio ir kairiojo stipinkaulio lūžiu kairėje rankoje, krūtinkaulio (viengubą) ir šonkaulių lūžius – dešiniųjų I-III, XI-XII (viengubus), VI-V (dvigubus), VI-X (trigubus), kairiųjų I (dvigubas), II (trigubą), III-X (keturgubą), XI-XII (dvigubą), kepenų ir blužnies sužalojimus, masyvias kraujosruvas varpoje ir sėklidėse, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu (pilvaplėvės ertmėje – 1 420 g, kapšelyje 125 g skysto kraujo), ūmiu širdies kraujagyslių veiklos sutrikimu, dėl ko I. J., paliktas sumuštas ir sunkiai sužalotas, dėl daugybės jam padarytų sužalojimų patyręs didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias, o dėl pakartinio krūtinės traumavimo, kuomet buvo pakartotinai žalojami lūžgaliai ir masyvių lytinių organų – varpos ir sėklidžių sužalojimų (padarytų ne vieną kartą suduodant smūgius) mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Mindaugas Jancevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir S. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirti 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas nuteistajam S. T. bausmę pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kilusių labai sunkių padarinių, nustatytų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. T. asmenybės ir kitų aplinkybių, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė už sankcijos vidurkį, yra neteisinga, neproporcinga, neadekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintina kaip aiškiai per švelni.
2.2. Prokuroro skunde, cituojant teismų praktiką, pažymima, jog skirdami bausmes kaltinamiesiems pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“). Kaltininkui skiriamos bausmės teisingumas reiškia ir tai, kad turi atitikti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Be to, skiriant bausmę ne mažiau svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-452/2012). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad didesnio pavojingumo laipsnio paprastai pripažįstamas toks nužudymas, kuris padaromas intensyviai naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, panaudojant įrankius, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012).
2.3. Skundo autoriaus teigimu, veikos padarymo metu S. T. buvo itin žiaurus, prieš senyvo amžiaus, fiziškai silpnesnį I. J. intensyviai naudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, padaryti daugybiniai kūno sumušimai. Nuteistasis S. T. smūgius sudavė ne tik rankomis ir kojomis, bet panaudojo plaktuką bei akmenis. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, pakartotinių smūgių sudavimą į tas pačias vietas, bei tai, kad sužalojimai padaryti I. J. dar esant gyvam, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis jautė dideles fizines kančias ir skausmus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio smurtas panaudotas prieš asmenį (I. J.), kuriam nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis ir kuris dėl savo sveikatos būklės objektyviai net negalėjo pasipriešinti nuteistajam. Be to, nuteistasis S. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino bei nerodė jokio gailesčio dėl savo veiksmų, nebandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, kokiu nors būdu bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, kas rodo visišką nuteistojo S. T. abejingumą kilusioms pasekmėms. Byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. T. iš esmės yra charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas 8 kartus, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė praktiškai iš karto, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taigi, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio. Šios aplinkybės rodo didesnį S. T. padaryto nusikaltimo pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą visuomenei.
2.4. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad, įvertinus visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu S. T. paskirta bausmė vertintina kaip pernelyg švelni ir neproporcingai maža, kuri neužtikrins baudžiamajame įstatyme bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo, todėl nuteistajam S. T. skirtina griežtesnė bausmė.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras, nukentėjusieji A. J. ir R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti nuteistajam S. T. griežtesnę bausmę, nuteistasis S. T. ir gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos I. J. nužudymo aplinkybės ir S. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl I. J. nužudymo, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam S. T. paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra aiškiai per švelni.
6. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
7. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Skiriant bausmę teisingumo principo įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).
9. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
10. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu S. T. buvo paskirta 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
11. Nuteistojo S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat S. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. T. nuteistas už baigtą tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Be to, atsižvelgtina ir į konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes – nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai buvo itin intensyvūs, nužudytajam I. J. daugybiniai kūno sužalojimai padaryti sudavus ne mažiau 30 smūgių, smūgiuojant ne tik rankomis ir kojomis, bet panaudojant plaktuką bei akmenį. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina ir tai, kad S. T. ankščiau teistas 8 kartus už vagystes, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik dviem savaitėms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę.
12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, formaliai išvardijo visas S. T. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, bet, teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas nuteistajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį vis dėlto neteisingai įvertino šias byloje nustatytas aplinkybes. Akivaizdu, kad S. T. yra charakterizuojamas vien tik neigiamai, yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio reikalavimų, visiškai nerodo pastangų keisti savo elgesio nepaisant anksčiau jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių. Priešingai, tik atlikęs bausmę jis padarė dar sunkesnį nusikaltimą. Nuteistojo S. T. padarytas nusikaltimas ne tik sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, bet ir buvo padarytas itin žiauriai, nužudytajam I. J. padaryti daugybiniai sužalojimai, suduodant, kaip jau minėta, ne mažiau kaip 30 smūgių ne tik rankomis ir kojomis, bet panaudojant plaktuką, akmenį, kas rodo itin brutalų, neturintį jokio gailesčio nuteistojo elgesį. Įvertinus S. T. asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. T. paskirta savo dydžiu nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, iš esmės nepadės užtikrinti nė vieno iš bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina kaip aiškiai per švelni, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą skirtina savo dydžiu didesnė už sankcijos vidurkį bausmė – 15 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri yra adekvati nuteistojo asmenybei ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, atitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus bei padės užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam S. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą paskirti 15 (penkiolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.