- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2574-661/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., A. K. Č., O. Č., L. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007, suinteresuoti asmenys J. V. (Č.), A. K. Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujami įstatyminės atstovės A. K. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. Č. prašė teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 ir panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos V. Č. ir J. Č. (dabartinė pavardė V.) (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto 4.2. papunktį, eliminuojant iš jo žodžius „butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai V. Č. ir V. Č. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini) (66,79 kv. m ploto) su priklausiniais: kūrybinėmis dirbtuvėmis mansardoje (40,48 kv. m ploto), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-3474 (toliau – butas). Butas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre V. Č. vardu, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Butas nebuvo įregistruotas kaip asmeninė V. Č. nuosavybė. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. N2-482/95 V. Č. ir V. Č. santuoka buvo nutraukta. Santuoka nutraukta galiojant 1969 m. patvirtintam Santuokos ir šeimos kodeksui, kuris nenumatė nutraukiant santuoką išspręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis (turto padalijimu, vaikų išlaikymu ir kt.), todėl nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo spręstas. V. Č. ir jos buvęs sutuoktinis visada laikė, kad butas yra abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė, ir šį turtą valdė kaip bendraturčiai. Po skyrybų šalys buvo susitarusios, kad bute gyvens V. Č.. Laikinai ji bute gyveno su dukromis, jį išlaikė, tvarkė, vėliau šalių susitarimu į butą gyventi atsikėlė V. Č., o ji persikraustė į kitą gyvenamąją vietą, tačiau šalys minėtu butu rūpinosi kartu, bute ji toliau lankėsi, atvykdavo su dukromis, draugiškai bendravo. Šalys buvo sutarusios, kad V. Č. dalis po jos mirties liks buvusių sutuoktinių dviem dukroms, todėl ji visada laikė ir buvo įsitikinusi, kad 1/2 dalis buto priklauso jai nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) V. Č. vedė antrą kartą, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. 2-840-550/2007 jo santuoka su J. Č., įregistruota (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Šiame sprendime nurodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, tačiau, kaip šis butas buvo įgytas santuokoje V. Č. ir V. Č.. Butas, priklausantis buvusiems sutuoktiniams V. Č. ir V. Č., nesant jų susitarimo dėl buto pasidalijimo bei nesant jos sutikimo dėl jos dalies perleidimo V. Č., taip pat nesant duomenų, kad butas priklausė V. Č. asmeninės nuosavybės teise, negalėjo visa apimtimi būti priteistas V. Č., nes 1/2 dalis buto priklausė V. Č. nuosavybės teise. Teismas, išsprendė klausimą, neįtraukęs į bylą asmens – V. Č., kurios teisėms turėjo įtakos civ. byloje Nr. 2-840-550/2007 priimtas sprendimas. Nutraukus santuoką su J. Č., V. Č. nuosavybės teise realiai galėjo ir turėjo atitekti tik 1/2 dalis buto. Aplinkybę, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, V. Č. sužinojo tik po daugelio metų, mirus V. Č., t. y. šią aplinkybę ji sužinojo tik 2024 m. vasario 13 d., gavusi iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo kopiją. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose yra nagrinėjama civ. byla Nr. e2-8876-347/2024, kurioje V. Č. siekia pakeisti 2023 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (duomenys neskelbtini), nustačius jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, kurį visą po V. Č. mirties paveldėjo jo trečioji žmona A. K. Č. su jų vaikais O. Č. ir L. Č.). Ginčijamas paveldėjimo liudijimas buvo išduotas V. Č. įpėdiniams nustatant jų teisę į viso buto nuosavybę, įskaitant į V. Č. priklausančią buto dalį. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R., išduodama paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (duomenys neskelbtini), rėmėsi (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, nes laikė, kad V. Č. nuosavybės teise atiteko visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
4. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Po santuokos sudarymo apsigyveno jam ir V. Č. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. V. Č. sakė, kad šis butas 1992 m. rugsėjo 29 d. buvo įsigytas santuokoje su jo buvusia žmona V. Č. ir butas jiems priklauso bendrai po 1/2 dalį. Nutraukdami santuoką jie buto nebuvo pasidaliję. Butą jiems pardavė valstybė, nes jie turėjo du nepilnamečius vaikus. V. Č. išsiskyrus su V. Č., ji šiame bute gyveno su dukromis, vėliau persikėlė gyventi į savo įsigytą butą, o į butą (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, atsikraustė V. Č.. Gyvenant santuokoje bendravo su V. buvusia šeima – su jo dukromis ir jo buvusia sutuoktine V. Č.. Iš jų pokalbių suprato, kad V. Č. visada rūpinosi tuo butu, mokėjo mokesčius, kad jie nėra pasidalinę buto, bet laikė butą jų bendru turtu ir jį valdė kaip bendraturčiai, kad savo dalį V. Č. skiria dukroms, jokių ginčų dėl buto valdymo nebuvo. V. niekada nesakė, kad butas priklauso jam asmeniškai, ir laikė tą butą bendru su V. Č. turtu, kuriame jų bendru susitarimu vėliau liko gyventi V.. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kad V. Č. ir V. Č. būtų sudarę rašytinį susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, pasidalijimo, perleidimo ar bendraturčių teisės modifikavimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-840- 550/2007 suinteresuoto asmens J. V. ir V. santuoka buvo nutraukta. Nors santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, tačiau reali skyrybų priežastis buvo kita moteris A. K. Č.. Suinteresuotas asmuo J. V. patyrė didelius išgyvenimus dėl skyrybų, pasirašė V. paduotą jai taikos sutartį neįsigilinusi į jos turinį, neatkreipė dėmesio į sąlygas apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, nes niekada nelaikė jo savo turtu ir nepretendavo į tą butą (jo dalį). Tik gavusi šiuo metu nagrinėjamos bylos dokumentus suprato, kad nutraukdamas jos ir V. santuoką teismas patvirtino taikos sutartį, kurioje klaidingai buvo nuodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, bei, kad į procesą nebuvo įtraukta V. Č.. Mano kad V. Č. galėjo nežinoti ir nežinojo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo turinio ir fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, po J. V. skyrybų su V. Č., perėjo V. Č. nuosavybėn visa apimtimi, tokiu būdu priskiriant V. Č. ir V. Č. nuosavybės dalį. Šios aplinkybės yra civilinės bylos Nr. 2-840-550/2007 atnaujinimo pagrindas, kadangi teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 nusprendė dėl pareiškėjos V. Č. nuosavybės teisių į butą praradimo, neįtraukęs į bylą ir neleisdamas jai pasisakyti dėl jai priklausančios buto dalies. Sutinka, kad dėl šių objektyvių priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra pagrįstas ir turi būti tenkintas.
5. Suinteresuoti asmenys A. K. Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujami įstatyminės atstovės A. K. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
6. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Prašymas yra teikiamas praleidus nustatytus terminus. V. Č. dar (duomenys neskelbtini) žinojo apie jos pažeistas teises, todėl jos teismui teikiamas tvirtinimas, kad apie pažeistas teises sužinojo tik dabar, yra niekuo nepagrįstas ir laikytinas tik gynybine jos pasirinkta pozicija argumentų pagrįstumui patvirtinti. V. Č. atvejis neatitinka civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos įstatymo normos ir ši norma šiuo atveju jai netaikoma.
7. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad pareiškėja V. Č. proceso atnaujinimo procedūra bando panaudoti neteisėtu ir įstatymiškai nepagrįstu tikslu. Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimai tarp V. Č. ir V. Č. buvo išspręsti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-482/95. Nurodytoje civilinėje byloje pati V. Č. formulavo savo reikalavimus, jų apimtis. Turto padalinimo klausimas ten keliamas nebuvo. Šis klausimas tarp tuometinių proceso šalių buvo išspręstas geranoriškai. V. Č. nupirko ieškovei butą, esantį (duomenys neskebtini), Kėdainiuose, kur ji iki šiol ir gyvena. V. Č. šį butą, iki persikeliant V. Č., pilnai suremontavo, užsakė šiam butui montuojamus baldus bei pasirūpino jų montavimu. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja tokį ilgą laiko tarpą, kol buvo gyvas V. Č., nepareiškė jokių pretenzijų į butą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Mirus V. Č. ji nusprendė pasinaudoti situacija, pateikdama neteisingus duomenis teismui. V. Č. santuoką su pareiškėja nutraukė (duomenys neskelbtini) Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnis nustatė trejų metų ieškinio senatį kreiptis dėl turto padalinimo. Pagal tuo metu galiojusią teisminę praktiką būtent šiam įstatymo straipsniui buvo įtvirtinta, kad sutuoktinis sužino apie savo teisių pažeidimą nuo santuokos nutraukimo momento, tai yra nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Senaties termino pabaiga (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu yra praleistas ieškinio senaties terminas. Kėdainių rajono apylinkės teismas nei civilinėje byloje Nr. 2-482/95, nei civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 jokių klaidų nepadarė ir nepažeidė jokios procesinės ar materialinės teisės, dėl kurių pažeidimo galima būtų teigti, kad yra pagrindas tenkinti V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo. V. Č. pasirinkimas gauti nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neteikiant ieškinio dėl buto (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, civilinėje byloje Nr. 2- 482/95 ar per trejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nėra teismo klaida, o pačios V. Č. pasirinkimas, turintis procesines pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmestas pareiškėjos V. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007; atmestas suinteresuotų asmenų A. K. Č., O. Č. ir L. Č. prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai V. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad:
8.1. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), todėl naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-840-550/2007 suėjo (duomenys neskelbtini).
8.2. Nagrinėjamu atveju nėra ir kitų kokių nors išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę, juolab, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8876-347/2024 iškelta pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams O. Č., L. Č. ir A. K. Č. dėl nuosavybės teisų pripažinimo į turto dalį, paveldėjimo dalių nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pakeitimo ir kt. Nurodytoje civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė V. Č. prašo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ieškovės V. Č. ir V. Č. (mirusio (duomenys neskelbtini)) bendrąja daline nuosavybe bei pripažinti, kad butą V. Č. ir V. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) valdė lygiomis dalimis po 1/2 dalį, dalinės nuosavybės teise. Palankaus ieškovei galutinio teismo sprendimo, nurodytoje byloje, priėmimo atveju, ieškovei atsirastų atitinkamos teisinės pasekmės, jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto.
8.3. Pareiškėjai praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą, jos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 atmetamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja V. Č. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, padarė klaidingą išvadą, kad praleistam terminui atnaujinti nėra svarbių priežasčių ir nėra susidariusi išskirtinė teisinė situacija. Teismas nepasiekė galutinio tikslo – neįvykdė teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų bendrųjų žmoniškųjų vertybių, negynė Pareiškėjos interesų, neužtikrino nuosavybės neliečiamumo.
9.2. Dėl neteisėto Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, J. Č. ir V. Č. pateikus teismui neteisingus duomenis, iš pareiškėjos buvo atimta nuosavybė, tuo pažeidžiant Konstituciją, kurioje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Klausimas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į buto dalį buvo išspręstas neįtraukus turto savininkės (Pareiškėjos) į procesą civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad susidarė ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir neužtikrino nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimo.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybes, sudarančias termino atnaujinimo pagrindą, Pareiškėja sužinojo tik po daugelio metų, 2024 m. vasario 13-14 dienomis.
9.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).
9.5. Teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir nepagrįstai neatnaujino proceso dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir yra pagrindas pripažinti, jog teismas padarė esminių klaidų, taikydamas teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei neįtraukęs į bylą pareiškėjos, kurios subjektinėms teisėms ir pareigoms įtakos turėjo (duomenys neskelbtini) sprendimas.
9.6. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyti duomenys pagrindžia tiek termino praleidimo priežastis, tiek apie išskirtinės teisinės situacijos susiklostymą, kuri yra pagrindas procesą atnaujinti net ir suėjus naikinamajam terminui. Šiuo atveju yra susiklosčiusi netoleruotina teisinė situacija bei išskirtinės aplinkybės, kurios suponuoja naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.
10. Suinteresuoti asmenys A. K. Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujami įstatyminės atstovės A. K. Č., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad V. Č. santuoką su pareiškėja nutraukė (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. nustatė trejų metų ieškinio senatį kreiptis dėl turto padalinimo. Pagal tuo metu galiojusią teisminę praktiką būtent šiam įstatymo straipsniui buvo įtvirtinta, kad sutuoktinis sužino apie savo teisių pažeidimą nuo santuokos nutraukimo momento, tai yra nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Senaties termino pabaiga (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs iki šiuo metu galiojančio civilinio kodekso įsigaliojimo dienos. Todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas nei civilinėje byloje Nr. 2-482/95, nei civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 jokių klaidų nepadarė ir nepažeidė jokių procesinės ar materialinės teisės normų, dėl kurių pažeidimo galima būtų teigti, kad yra pagrindas tenkinti V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
13. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad pareiškėja praleido CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007 pateikti, todėl jų nebekartoja.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad egzistuoja ir kitos aplinkybės, dėl kurių nebuvo pagrindo atnaujinti proceso ir dėl jų pasisakys išsamiau.
15. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52).
16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024).
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja savo prašymą grindžia tuo, kad jai ir V. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. kiekvienam po ½, priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (toliau ir – ginčo butas). Pareiškėjos teigimu, butas nebuvo įregistruotas kaip asmeninė V. Č. nuosavybė. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. N2-482/95 V. Č. ir V. Č. santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) V. Č. vedė J. Č. (dabar – J. V.). Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. 2-840-550/2007 V. Č. santuoka su J. Č. buvo nutraukta. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Kadangi šis butas buvo įgytas V. Č. ir V. Č. esant santuokoje, teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) sprendime nurodė, kad butas priklausė tik V. Č.. L. Č. turėjo būti įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, o kadangi taip padaryta nebuvo, tai, teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-840-550/2007, padarė teisės taikymo klaidą, nes pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – V. Č. teisių ir pareigų.
18. Taigi, šiuo atveju ginčas kilo dėl buto, kuris galėjo būti padalintas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukiant V. Č. ir V. Č. santuoką, tačiau to padaryta nebuvo.
19. Priimant Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą galiojo 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 23 str. nurodyta, jog reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas.
20. Pagal tuo metu galiojusią šį straipsnį aiškinančią teismų praktiką, buvo įtvirtinta, kad sutuoktinis sužino apie savo teisių pažeidimą nuo santuokos nutraukimo momento, tai yra nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje.
21. V. Č. ir V. Č. ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, senaties terminas reikalavimui padalyti bendrą V. Č. ir V. Č. turtą pasibaigė (duomenys neskelbtini)
22. Taigi, Kėdainių rajono apylinkės teismui priėmus (duomenys neskelbtini) sprendimą, pareiškėja turėjo suprasti, kad ½ ginčo buto dalis nėra teisiškai įforminta kaip jos nuosavybė, todėl ji per trejus metus nuo ištuokos išregistravimo turėjo kreiptis dėl ginčo buto padalijimo, tačiau to nepadarė. Taigi, ji pati turi prisiimti dėl savo neveikimo kylančias neigiamas teisines pasekmes.
23. Po V. Č. ir V. Č. santuokos nutraukimo teisiškai neįforminus, jog ½ ginčo buto priklauso V. Č., pagrįstai buvo laikoma, kad butas priklauso tik V. Č.. Taigi, Kėdainių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu c. b. Nr. 2-840-550/2007, nutraukdamas V. Č. ir J. Č. santuoką, pagrįstai rėmėsi pateikta informacija, jog butas yra tik V. Č. nuosavybė.
24. Pažymėtina, kad V. Č. ir V. Č. santuoka, nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y., nuo šios santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei 29 metai. Po minėtos santuokos nutraukimo V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. nuo šios santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei 17 metų. Po šios santuokos nutraukimo, V. Č. sudarė trečią santuoką su A. K. Č..V. Č. mirė (duomenys neskelbtini)
25. Taigi, nuo to laiko kai buvo nutraukta V. Č. ir V. Č. santuoka, pasikeitė labai daug įvairių aplinkybių. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taigi, šiuo atveju, jeigu pasibaigus ne tik naikinamiesiems proceso atnaujinimo terminams, bet ir bendrajam dešimties metų ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 1 d.), vėl būtų iš naujo pradėta nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pabaigta civilinė byla Nr. 2-840-550/2007, tai būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai, nes nebūtų užtikrintas toje byloje net nedalyvavusių asmenų A. K. Č., O. Č. ir L. Č. teisinės padėties stabilumas.
26. Be to, yra būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo buto savininkas V. Č. yra miręs. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad bylos proceso atnaujinimo atveju, teismas turėtų įpareigoti buvusius sutuoktinius V. Č. ir J. Č. (V.) teikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau vienam iš sutuoktinių V. Č. mirus, naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymas būtų neįmanomas, kadangi tokiai sutarčiai sudaryti turi būti išreikšta abiejų sutuoktinių suderinta valia.
27. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-840-550/2007.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.