- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-865-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03417-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., daugiabučių namų savininkų bendrija „Smiltelė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. Ž. 2022 m. gegužės 24 d. skundu prašė: 1) įpareigoti antstolį J. P. nedelsiant gražinti vykdomąją raštą Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021; 2) įpareigoti antstolį J. P. nedelsiant sustabdyti visus išieškojimus, grąžinti pareiškėjai visas jau išieškotas sumas, kai spręstas klausimas dėl mokėjimo dalimis; 3) panaikinti antstolio J. P. 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-22-172-88989 vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618; 4) panaikinti antstolio J. P. 2022 m. gegužės 6 d. raginimą Nr. S-22-172-23014 vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618; 5) panaikinti antstolio J. P. 2022 m. gegužės 6 d. reikalavimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-172-23015 vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618, t. y. sumokėti 36,99 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir 1,53 Eur dydžio pašto išlaidas už 2 laiškus (iš viso 40,05 Eur); 6) DNSB „Smiltelė“ skirti maksimalią baudą numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis, iš kurios pusę paskirti pareiškėjai ir priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos pareiškėjos naudai įstatymo numatyta tvarka; 7) nušalinti teisėją R. Z. nuo pareiškėjos skundo priėmimo ir nagrinėjimo; 8) sustabdyti visus išieškojimus šioje byloje; 9) skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjai pačiai dalyvaujant.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog vadovaudamasis CPK 651 straipsniu nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas būtų teismo sprendimu panaikintas ar teismo nutartimi būtų sustabdytas jo vykdymas. CPK 631 straipsnis yra įvardinti pagrindai, kuriais vadovaujantis antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos antstoliui J. P. pateiktame 2022 m. gegužės 24 d. skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis antstolis turėtų teisę ar privalėtų grąžinti vykdomąjį dokumentą teismui. CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinta antstolio teisė, o ne pareiga sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl minėta norma suteikia teisę pačiam antstoliui spręsti ar yra objektyvios priežastys ar aplinkybės stabdyti vykdomąją bylą ir ar vis dėl to vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje tęsti. Antstolio J. P. depozitinėje sąskaitoje nėra jokių iš skolininkės T. Ž. išieškotų piniginių lėšų, kadangi vykdomoji byla užvesta tik 2022 m. gegužės 6 d. ir nėra pradėti CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyti priverstiniai vykdymo veiksmai.
3. Teisme 2022 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė T. Ž. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Šalies argumentai
5. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė2022 m. gegužės 27 d., o prašymą dėl bylos sustabdymo dėl kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo pateikė tik 2022 m. birželio 22 d., darė išvadą, jog pareiškėja jau turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek tinkamu atstovavimu, tiek ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Laikė, kad pareiškėjos prašymas, teikiamas teismui sprendimo priėmimo stadijoje, yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį; 2) priimti naują nutartį, t. y. nedelsiant sustabdyti šios bylos nagrinėjimą išdėstytais pagrindais; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka; 4) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 5) iš Klaipėdos apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti civilinę bylą Nr. e2-6603-l032/2021.
7. Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, šališka, neteisinga ir neteisėta. Teisėjai buvo ir yra puikiai žinoma, kad civilinė byla Nr. e2-6603-1032/2021 dar nėra išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo. Teisėja tyčia ir iš keršto paskatų veikia prieš pareiškėją, jos teises, prieš įstatymus, piktavališkai ir sąmoningai neklauso įstatymo, akiplėšiškai meluoja, yra išskirtinai šališka, neteisinga bei nesąžininga. Teisėja negali dirbti, nukrypsta nuo teismų praktikos ir akivaizdžiai savivaliauja, veikia nepagrįstai, neteisingai, išskirtinai neteisėtai, šališkai, nesivadovauja įstatymais, pažeidžia duotą priesaiką.
8. Atskirajame skunde taip pat teigia, jog apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai nebuvo pranešta, taip pat nebuvo suteikta teisėjos nušalinimo teisė. Be to, teisėja negalėjo priimti nutartį nesustabdyti bylos nagrinėjimą, nes CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymas ir teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės. Teisė turėti advokatą ir bylą vesti per advokatą numatyta įstatyme bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir nėra ribojama, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas kaip ir bent koks kitas privatus advokatas visada gali įstoti į bylą visais atvejais ir viso proceso metu, tačiau teisėja viską tyčia iškraipė ir ignoravo.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir CPK 161 straipsnio l dalies pagrindu, t. y. pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki šiol nepriėmė dėl pareiškėjos prašymo jokio savo sprendimo, todėl tai nuo pareiškėjos nepriklausė, o terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine diena arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas, o pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. Teisėja viską tyčia ignoravo ir veikė priešingai įstatymams. Tam, kad pateisinti savo tokius piktavališkus veiksmus bei skundžiamą įžūlią ir akiplėšiškai melagingą nutartį, teisėja dar pagrasino ir baudomis pagal CPK 95 straipsnį. Taip pat teismui pridedama kaip įrodymas 2022 m. liepos 18 d. skundo kopija, skirta Lietuvos Advokatūros Tarybai dėl advokato V. Ž. neteisėtų ir tyčinių veiksmų veikiant prieš įstatymus kartu su antstoliu J. P.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi apeliacinio proceso metu turėtas advokato pagalbai apmokėti 100 Eur dydžio išlaidas.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo ją keisti ar naikinti. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu nurodyto turinio pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nušalinimą teisėjai, pasisamdyti advokatą. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2022 m. gegužės 27 d., pareiškėja skunde visiškai neužsiminė, kad byla bus vedama per advokatą. Pareiškėja privalėjo savalaikiai domėtis bylos eiga, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek tinkamu atstovavimu, tiek susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo antstolis J. P. nėra įtrauktas į civilinę bylą Nr. e2-6603-1032/2021 ir joje nedalyvauja jokiu procesiniu statusu. Tai reiškia, kad nebus pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021 nustatytų faktų laikyti prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (jų interesai priešingi), atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjos antstoliui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė atmesti jos prašymą dėl bylos sustabdymo.
15. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą (CPK 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).
16. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis dėl bylos sustabdymo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir apeliacine tvarka ji negali būti skundžiama, tačiau, kaip minėta, motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, tai yra tokios nutarties teisėtumas gali būti skundžiamas kartu su teismo priimtu byloje sprendimu (šiuo atveju nutartimi) (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali.
18. Kaip minėta, teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą, apskundimo įstatymas nenumato, todėl, gavęs pareiškėjos atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas dėl to, kad skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pareiškėjos su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai nepriimti, prašymai atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iš Klaipėdos apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti civiline bylą Nr. e2-6603-l032/2021 netenkinti, o atskirojo skundo motyvai ir argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo plačiau neanalizuojami ir neaptariami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 13 punktas). Atitinkamai tokio pagrindo nesudaro ir tai, kad, nutraukus apeliacinį procesą, nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka apskritai nebuvo patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
22. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
23. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-459/2022 paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis, kuria pareiškėjos T. Ž. skundas dėl antstolio J. P. netenkintas, laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas suinteresuoto asmens antstolio J. P. naudai. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje, kurioje išnagrinėtas atskirasis skundas, atmestinas.
24. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. šioje byloje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
25. Antstolio 100 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus.
Netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo prašymų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti civilinę bylą.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti antstoliui J. P. iš pareiškėjos T. Ž. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.