- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- eI-900-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03168-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016-07-14 sprendimą Nr. lT-20-(7.5.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos frakų skyriaus 2016-05-05 raštą Nr. 46SD-2041-(14.46.104.); 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsiant nuosavybės atkūrimo procedūras iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. S. 2016-04-07 prašymą.
Pareiškėjas skunde bei jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas T. S. 2016-04-07 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Trakų skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo prašė atkurti T. S. nuosavybės teises į iki nacionalizacijos mamai M. A. M.-S. priklausiusią 56,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. NŽT Trakų skyrius 2016-05-05 raštu Nr. 46SD-2041-( 14.46.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Raštas) pateikė atsakymą, kuriuo informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises į T. S. motinai M. A. M.-S. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusios 53,67 ha ploto Antakmenių ežero dalies, esančios (duomenys neskelbtini)., pateiktas po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatyto termino, jis nebus nagrinėjamas. NŽT direktorius 2016-07-14 sprendimu Nr. lT-20-(7.5.) pareiškėjo 2016-05-30 skundą dėl Rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas su ginčijamais sprendimais nesutinka, ir nurodė, kad visi dokumentai, t. y. prašymas atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą bei nuosavybės teises, giminystės ryšį bei Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytais terminais. Pareiškėjas 1999-10-25 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Antakmenių ežerą nurodė, jog ežeras priklauso jam nuosavybės teise. Tuo tarpu institucija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, savo iniciatyva laikė, jog Antakmenių ežeras priklausė pareiškėjo T. S. seneliui, nepriklausomybės akto signatarui D. M. ir toliau vykdė nuosavybės atkūrimo procedūras, ko pasėkoje susiklostė šiai dienai egzistuojanti situacija, kada pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į visą Antakmenių ežerą. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimu Nr. 2.7-79-16046 ir 2008-08-09 sprendimu Nr. 2.7-79-17368 T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 65 ha (nors faktiškai ežero plotas yra 84,2 ha) ploto Antakmenių ežerą, kaip į seneliui nuosavybės teise priklausiusį turtą. Tačiau dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės pareiškėjui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į daugiau nei 150 ha ploto žemę (savininku įvardijant tik D. M.), t. y., pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytą apribojimą, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-550-115/2011 Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimas Nr. 2.7-79-17368 ir dalis Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimo Nr. 2.7-79-16046 buvo panaikinti, nors Antakmenių ežeras priklausė T. S. šeimai.
Pareiškėjo teigimu, jeigu institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, pareigūnai ir darbuotojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir būtų nurodę, jog negalima atkurti nuosavybės teises į daugiau nei 150 ha, pareiškėjas būtų iškart galėjęs imtis veiksmų ir atkūrinėti į šią normą viršijančią Antakmenių ežero dalį, kadangi tokia pat norma, t. y. 150 ha, galiojo ir tarpukario Lietuvoje iki nacionalizacijos, o šią normą viršijanti žemės dalis, net ir nesant formalaus atidalijimo, priklausė kitiems šeimos nariams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad T. S. nėra praleidęs Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, todėl atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2016-04-07 prašymą ir tuo pačiu tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kurios buvo pradėtos dar 1999 metais, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu bei atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas 2016-04-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui (toliau – ir NŽT Trakų skyrius) pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo prašė T. S. atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos mamai M. A. M.-S. priklausiusią 53,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. NŽT Trakų skyrius 2016-05-05 raštu Nr. 46SD-2041-(14.46.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėją informavo, kad jo prašymas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos motinai M. A. M.-S. priklausiusią 53,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pateiktas po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatyto termino ir jis nebus nagrinėjamas. Taip pat pareiškėjas minėtu raštu buvo informuotas, jog dėl praleisto termino prašymui paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo jis turi teisę kreiptis į teismą.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo 1999-10-25 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. M. turėtą Antakmenių ežerą, esantį (duomenys neskelbtini), laikomas paduotu tik į šio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą ir negali būti laikomas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais paduotu prašymu ir į M. A. M.-S. tikėtina turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas T. S. A. įstatyme nustatytais terminais tinkamai neįgyvendino savo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą dėl M. A. M.-S. galbūt valdytą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pareiškėjui į M. A. M.-S. galbūt valdytą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas neturi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. M.-S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą ir prašyti teismo atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tik teismui atnaujinus terminus prašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. M.-S iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą ir pareiškėjui valstybės institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimo darbus, pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį, prašymą ir dokumentus, kuriems atnaujintas pateikimo terminas, galėtų būti tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjo T. S. vardu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 yra konstatuota, kad <...kad pareiškėjas, pateikdamas 1999 m. spalio 25 d prašymą, išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą. Tačiau teismai pagrįstai, atsižvelgę į pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamiesi ne tik CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles, bet ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, sprendė, kad tuo pačiu prašymu, kuris jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimas procesas pasibaigęs, negali būti remiamasi. Kasatoriaus argumentai, kad teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendė, jog valstybės įgaliotoms institucijoms nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į motinos valdytą turtą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti...>. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia tuo pačiu, t. y. 1999 m. spalio 25 d. pateiktu prašymu, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. S., atstovaujamas įgalioto asmens V. J., 2016-04-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui (toliau – NŽT Trakų skyrius) pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo prašė T. S. atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos mamai M. A. M.-S. priklausiusią 53,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. NŽT Trakų skyrius 2016-05-05 raštu Nr. 46SD-2041-(14.46.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Raštas) pareiškėją informavo, kad jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos motinai priklausiusią 53,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pateiktas po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) numatyto termino ir jis nebus nagrinėjamas. Taip pat pareiškėjas minėtu raštu buvo informuotas, jog dėl praleisto termino prašymui paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo jis turi teisę kreiptis į teismą. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens V. J., Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. lT-20-(7.5.) „Dėl V. J. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo 2016-05-30 skundą dėl Rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Byloje ginčas kilęs dėl Rašto ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
T. S. savo nesutikimą su skundžiamais aktais iš esmės grindžia tuo, kad, pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog T. S. 1999-10-25 pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. M. (T. S. senelio) turėtą ežerą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1999-10-25 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo), turėtų būti laikomas paduotu ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. M.-S. (T. S. motinos) tikėtina turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pažymėtina, kad minėtu 1995-10-25 prašymu T. S., atstovaujamas įgalioto asmens V. J., kreipėsi į atsakovą, prašydamas atstatyti nuosavybės teises pareiškėjui į ginčui aktualų ežerą, kuris jam priklauso paveldėjimo teise iš jo senelio D. M..
Atsakovas, nesutikdamas su skundu, nurodė, kad kitose bylose teismai priėmė sprendimus, kuriais konstatavo, jog 1999 m. spalio 25 d. prašymas atkurti nuosavybės teises jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimas procesas pagal jį pasibaigęs, todėl juo nebegalima remtis siekiant atkurti nuosavybės teises ir į M. A. M.-S. tikėtina turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą civilinę bylą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės bei bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 1 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-202-915/2016 pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Nurodytoje civilinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl to paties siekio įgyvendinti pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į M. A. M.-S. turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tiek paminėtoje, tiek ir nagrinėjamoje byloje panašios ne tik reikšmingos faktinės aplinkybės, bet ir argumentai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. A. M.-S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 34,47 ha iš 65 ha Antakmenių ežero (duomenys neskelbtini). Grįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą (duomenys neskelbtini), jis yra pateikęs 1999 m. spalio 25 d. ir šis prašymas laikytinas tinkama jo valios išraiška turinio ir formos aspektu. Tokiu atveju, esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, kurioje reikšmingos aplinkybės, vertinant pareiškėjo 1999-10-25 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iš esmės yra tapačios, spręstina dėl šiame procesiniame dokumente nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 98 str. 4 d., 103 str. 2 p.), taip pat nustato ir teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 57 str. 2 d.). Nustatyti prejudiciniai faktai palengvina įrodinėjimo procesą kitoje byloje. Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teismo sprendimu, priimtu kitoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, visais atvejais turėtų remtis konkrečiomis proceso teisės normomis ir nurodyti, kokią procesinę reikšmę turi priimtas teismo procesinis sprendimas kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013).
Nagrinėjamu atveju yra aktuali būtent ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būtina sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau paminėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (LVAT 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012 konstatavo, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, o 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-229/2012 pabrėžė, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 57 straipsnis). Taigi, svarbiausia yra tai, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bei esminį panašumą turinčiose bylose, ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami tie faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais. Teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo šių teisinių faktų esmės atskleidimo.
Kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtame 2016 m. balandžio 1 d. procesiniame sprendime įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas bei konstatavimas – ar pareiškėjo T. S. 1999-10-25 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti laikytinas prašymu, paduotu siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises ir į M. A. M.-S. turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Minėtu 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu teismas civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad „teismų priimtais procesiniais sprendimais nepaneigta kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jis, pateikdamas 1999 m. spalio 25 d. prašymą, išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą. Tačiau teismai pagrįstai, atsižvelgę į pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamiesi ne tik CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles, bet ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, sprendė, kad tuo pačiu prašymu, kuris jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimas procesas pasibaigęs, negali būti remiamasi. Kasatoriaus argumentai, kad teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendė, jog valstybės įgaliotoms institucijoms nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į motinos valdytą turtą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti“. Be to, minėtu sprendimu teismas nusprendė, kad pareiškėjo T. S. pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises, taigi prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės ir byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukta pagrįstai, bei nurodė, kad tik pateikus tokį prašymą, atnaujinus terminą jam pateikti, valdymo nuosavybės teise faktas įgautų juridinę reikšmę.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariamame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniame sprendime jau buvo konstatuotos ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybes, kurios pripažintinos prejudiciniais faktais, t. y., kad pareiškėjo T. S. 1999-10-25 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal jį yra pasibaigęs, todėl juo negali būti remiamasi siekiant atkurti nuosavybės teises ir į M. A. M.-S. galimai turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Akcentuotina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėjo T. S. 1999-10-25 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal jį yra pasibaigęs, todėl juo negali būti remiamasi siekiant atkurti nuosavybės teises į M. A. M.-S. galimai turėtą nekilnojamąjį turtą, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti interpretuojamos kitaip, negu nustatė teismas. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo argumentai, kuriais remdamasis pareiškėjas kvestionuoja atsakovo veiksmus atsisakant pripažinti 1999-10-25 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaip prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į M. A. M.-S. galimai turėtą Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, atmestini kaip nepagrįsti ir plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas T. S., atstovaujamas įgalioto asmens V. J., tik 2016-04-07 NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos mamai M. A. M.-S. priklausiusią 53,67 ha ploto Antakmenių ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Nuosavybės teisės yra atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikus nuosavybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu Nr. VIII-359 prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti buvo nustatytas terminas – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Akivaizdu, kad pareiškėjas T. S. 2016-04-07 NŽT Trakų skyriui teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos mamai M. A. M.-S, priklausiusį nekilnojamąjį turtą, praleido Atkūrimo įstatyme numatytus terminus prašymui bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Dėl šių priežasčių atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai skundžiamais sprendimais atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos motinai M. A. M.-S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, informuojant pareiškėją apie tai, jog dėl praleisto termino prašymui paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo jis turi teisę kreiptis į teismą.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriuo netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos motinai M. A. M.-S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsiant nuosavybės atkūrimo procedūras iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. S. 2016-04-07 prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.